7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Rengėjų inf.

Algirdo Petrulio paroda galerijoje „Aidas“

 

Algirdo Petrulio (1915 – 2010) parodos atidarymas sausio 16 d. (penktadienį) 17 val.

Paroda vyks iki vasario 17 d.

Algirdas Petrulis
Algirdas Petrulis
Algirdas Šeškus

Malvinos Jelinskaitės - Vilimienės fotografijų paroda „Kaladėlės“

 

Malvina Jelinskaitė-Vilimienė
„Kaladėlės“
 
2015 01 15 – 2015 02 30
 
Atidarymas sausio 15 d., ketvirtadienį, 17 val.

 

Sausio 15  dieną Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijoje 17 val atidaroma Malvinos Jelinskaitės-Vilimienės fotografijų paroda.

Malvinos Jelinskaitės-Vilimienės fotografija
Malvinos Jelinskaitės-Vilimienės fotografija
Rengėjų inf.

Jaunųjų tapytojų paroda „Praktika“ „Skalvijoje“

 

Nuo sausio 7 d. „Skalvijos“ kino centro galerijoje (A. Goštauto g. 2/15) veikia Beatričės Danieliūtės, Monikos Plentauskaitės ir Ramintos Blaževičiūtės tapybos darbų paroda. Visos trys menininkės šiuo metu yra trečio kurso tapybos studentės Vilniaus dailės akademijoje, o pristatomi darbai kurti praktikos Nidos meno kolonijoje metu ir viešai rodomi pirmą kartą.

Monikos Plentauskaitės darbas. 2014 m.
Monikos Plentauskaitės darbas. 2014 m.
Rengėjų inf.

Paroda „Nostalgiškos istorijos“ Užupio meno inkubatoriaus galerijose

 

Prisiminimų apmąstymai, išlaisvinantys kiekvieną kūrėją nuo sąlyginio kartojimo(si), – pagrindinis parodos „Nostalgiškos istorijos“ leitmotyvas. Tai papildytas ir naujai išskleistas tęstinio projekto „Ilgesio klajonės/ Mano vaikystės vasaros/ Nostalgiškos kelionės“ vizualus prisistatymas Vilniaus m. Užupio meno inkubatoriaus (UMI) galerijose „ Kalnas“ ir „Galeroje“.

Parodos plakatas
Parodos plakatas
Leonas Pivoriūnas

Leono Pivoriūno ir Eimanto Pivoriūno paroda „Pinigų siena“

 

Lietuvos dailininkų sąjungos Šv. Jono gatvės galerija 2015-ųjų metų programą pradeda paroda, skirta paminėti vieną svarbiausiu įvykių Lietuvoje  – euro įvedimą.

Sausio 14 d., 17 val. atidaroma dviejų dalių Leono Pivoriūno meninių kompozicijų ir Eimanto Pivoriūno  fotografijų  paroda „Pinigų siena“.

Leonas Pivoriūnas, „Pinigų siena“. 2014 m.
Leonas Pivoriūnas, „Pinigų siena“. 2014 m.
Rengėjų inf.

Broniaus Gražio paroda „Viena gatvė“ galerijoje „Meno niša“

 

2015 m. sausio 15 d., ketvirtadienį, 18 val. galerijoje „Meno niša“ pristatoma  tapytojo Broniaus Gražio kūrinių paroda „Viena gatvė“. Bronius Gražys – Vilniaus dailės akademijos profesorius (dėsto nuo 1983 m.), Lietuvos dailininkų sąjungos,  grupės „24“ narys.  „Viena gatvė“  – tai jau 25-oji personalinė menininko paroda.  Naujausiose drobėse užfiksuoti Vilniaus gatvių fragmentai, situacijos, procesai. Skirtingos gatvės ir jų istorijos parodoje bus atskleistos kaip viena istorija arba viena gatvė, telpanti į galeriją.

Bronius Gražys, iš ciklo „Viena gatvė“. 2014 m.
Bronius Gražys, iš ciklo „Viena gatvė“. 2014 m.
Agnė Narušytė

Dabar labiau visas

Arvydo Šaltenio paroda „Gyvenimo paveikslėliai“ „Titanike“

Ne vienas, pažiūrėjęs Arvydo Šaltenio retrospektyvą „Titanike“, sakė: „mes jo kažkodėl nežinojome viso“. Taip ir yra. Ši keista replika sulydo nuostabą su palengvėjimu, kad klaida jau ištaisyta. Netgi išleista stora knyga, kurioje suregistruoti visi kūriniai, parašytas išsamus tekstas (ačiū knygos autorei Ramintai Jurėnaitei, MMC, 2014 m.). Žinoma, prireikus ką nors pasakyti apie Šaltenio kūrybą be jokio vargo atmintyje iškildavo „Naktinis autobusas“, „Moteris“ (ta, kuri vemia atsiklaupusi prie unitazo), „Vakaras“ (irgi autobuse). Seniai pamėgti kūriniai, kurie nenusibosta. Bet matyti visada po vieną – kabantys bendroje parodoje ar ant sienos kažkieno namuose. Atsiverčiau Alfonso Andriuškevičiaus knygą „Lietuvos dailė: 1975–1995“, kur aprašyti visi svarbiausi to laiko menininkai. Šaltenio ten – tarsi nemažiau nei kitų „deromantizavimo tendencijai“ atstovaujančių tapytojų (Valentinas Antanavičius, Vincas Kisarauskas, Algimantas Kuras, Kostas Dereškevičius, Algimantas Švėgžda, Raimundas Sližys, Mindaugas Skudutis, Henrikas Natalevičius). Yra ir vien jo kūrybai skirtas tekstas (p. 186–188). Bet jis ne toks vaizdingas ir analitiškas kaip apie kitus, apsiribojantis abstrakčiais apibūdinimais: „sąmojingasis dramatizmas“, „atviras jausmingumas“, spontaniškumas, intuityvumas, eskiziškumas, ekspresionizmas, fotografiškumas.  Kokia to abstraktaus „nevisumo“ priežastis? Gal „kaltas“ pats menininkas, bemaž visą savo laiką skiriantis kitiems: pirmiausia – Sąjūdžiui (buvo jo iniciatyvinės grupės narys), paskui – Vilniaus dailės akademijai (1994–2004 m. jos rektorius, o iki 2013 m. – prorektorius), miestui (kaip jo tarybos narys 1996–2010 m.). Ir nesirūpinantis iškelti save.

Arvydas Šaltenis, „50 metų Sovietų Sąjungai“. 1972 m.
Arvydas Šaltenis, „50 metų Sovietų Sąjungai“. 1972 m.
Arvydas Šaltenis, „Vakaras“. 1973–1986 m.
Arvydas Šaltenis, „Vakaras“. 1973–1986 m.
Arvydas Šaltenis, „Gyvenimas“. 1974 m.
Arvydas Šaltenis, „Gyvenimas“. 1974 m.
Arvydas Šaltenis, „Daikteliai iš Sprakšių II“. 1996 m.
Arvydas Šaltenis, „Daikteliai iš Sprakšių II“. 1996 m.
Arvydas Šaltenis, „Skaidrė“. 1976 m.
Arvydas Šaltenis, „Skaidrė“. 1976 m.
Erika Grigoravičienė

Knyga emancipuotam žiūrovui

Monika Krikštopaitytė. Atidarymai: Lietuvos dailės gyvenimo fragmentai 2005–2014 m. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014.

Monikos Krikštopaitytės knyga „Atidarymai: Lietuvos dailės gyvenimo fragmentai 2005–2014 m.“ sudaryta iš kultūros savaitraštyje „7 meno dienos“ publikuotų jos tekstų. Leidinio antraštė ir sandara neatsitiktinai asocijuojasi su toje pačioje VDA leidykloje išleistomis Alfonso Andriuškevičiaus knygomis („Lietuvių dailė: 1975–1995“ ir „Lietuvių dailė: 1996–2005“), nes Monika kaip tik ir siekė deramai pratęsti svarbiausio savo mokytojo kritinę veiklą. Trys knygos skyriai – parodos ir kiti įvykiai, personalijos, pokalbiai – kelia pakankamai išsamų ir sodrų pastarojo dešimtmečio dailės gyvenimo vaizdinį.
 

Nuo Andriuškevičiaus veikalų ar kolektyvinio leidinio „Šiuolaikinio meno istorijos“(2011) Monikos rinkinys skiriasi tuo, kad autorė nesiekia suformuoti ir įtvirtinti jokio vietos ir laiko kategorijomis apibrėžto menininkų kanono (atlankos anotacijoje ne veltui rašoma, kad institucijoms ir kanonams ji – tikra rakštis). Ji veikiau pristato objektyvių aplinkybių nulemtą įvykių (ar fragmentų) pluoštą, į kurį patenka ne tik Lietuvos, bet ir užsienio menininkai, dalyvavę šalyje rengiamose parodose ar čia kūrę įvietintą meną, taip pat ne vien šiuolaikinio meno, bet ir tekstilės ar grafikos parodos (estampų gėlės jai visai gerai kvepia), retrospektyvinės sovietmečio dailės ekspozicijos ar demokratiški „Kultūros sostinės“ projektai. Rinkinys neatsitiktinai pradedamas tarptautinės parodos recenzija – globalizacijos laikais nacionaliniai kanonai netenka prasmės, o tos tarptautinės parodos kadaise buvo gera priemonė įvaryti nevisavertiškumo kompleksą nepatyrusiems „vietinio“ meno lauko veikėjams. Bet tik ne Monikai.

DSG inf.

Audriaus Janušonio skulptūrų paroda „Čia – kaip visur“

 

Sausio 9 d. (penktadienį) 17 val. Vilniuje, Pamėnkalnio galerijoje (Pamėnkalnio g. 1), atidaroma menininko Audriaus Janušonio skulptūrų paroda „Čia – kaip visur“.

Audrius Janušonis, „Vakaras. Kvadratinė saulė leidžiasi“. 2014 m.
Audrius Janušonis, „Vakaras. Kvadratinė saulė leidžiasi“. 2014 m.
Rengėjų inf.

Parodos „Slinktys“ katalogo pristatymas „Prospekto“ fotografijos galerijoje

 

2015 m. sausio 8 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vlnius) vyks parodos „Slinktys“ katalogo pristatymas.

Parodos „Slinktys“ katalogo viršelis
Parodos „Slinktys“ katalogo viršelis
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas