7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Dailės anonsai

Evelina Januškaitė

Anapus atspindžio

Julijos Pociūtės veidrodinė kūryba galerijoje „Meno parkas“

 Kovo 17 d. galerijoje „Meno parkas“, Kaune, atidaryta jaunosios kartos menininkės Julijos Pociūtės paroda „3 atspindžio pusės“. Joje eksponuojama kompleksinė instaliacija, sukurta jungiant skirtingas medžiagas ir raiškos priemones – stiklą, veidrodį, fotografiją, video-, medį ir kt. Toks materijų derinimas nurodo į parodos idėją – pagrindinių filosofinių reiškinių ambivalentiškumą. Pasitelkdama reflektuojančius paviršius, autorė grynina laiko ir tikrovės iliuziją, kvestionuoja realybės ir fikcijos, gyvybės ir mirties, objekto ir jo atspindžio temas. Šiuolaikiniame mene kombinuojant ne tik materialias medžiagas, bet ir mentalinio pobūdžio elementus, Pociūtės naudojamas veidrodis tampa priemone įprasminti simbolinį atspindžio motyvą, kuris moderuoja tiek menininko, tiek žiūrovo savęs ir aplinkos suvokimą.

Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Julijos Pociūtės parodos „3 atspindžio pusės“ vaizdas. 2015 m. K. Marcinkevičiūtės nuotr.
Rengėjų inf.

Giedros Purlytės tapybos darbų paroda „Jos vizijos“

 

Vilniaus Rotušėje balandžio 3 – gegužės 4 d. vyksta Giedros Purlytės tapybos darbų paroda „Jos vizijos“. Tai Vilniuje gyvenančios ir kuriančios menininkės, Lietuvos dailininkų sąjungos narės, šįkart sutelkusios dėmesį į abstrakčią koloristinę tapybą, 25-oji personalinė paroda.

 

Giedra Purlytė, „Pavasario - vasaros linksmumai“
Giedra Purlytė, „Pavasario - vasaros linksmumai“
Rengėjų inf.

Paroda „Neatrastas Julius Čepėnas (1925–2011)“

 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune balandžio 10 d., penktadienį, 17 val. įvyks parodos „Neatrastas Julius Čepėnas (1925–2011)“, skirtos dailininko 90-osioms gimimo metinėms, atidarymas.

 

Julius Čepėnas, „Vytauto Didžiojo bažnyčia“. 1987 m.
Julius Čepėnas, „Vytauto Didžiojo bažnyčia“. 1987 m.

Indros Rišės (Latvija) paroda „Turgaus garsai“

 

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g.
2) nuo balandžio 1 d. veikia meno rezidentūros projekto „Kelionių agentūra-2015“ dalyvės Indros Rišės (Indra Riše, Latvija) paroda „Turgaus garsai“.  

Indra Riše, „Turgaus garsai“. 2015 m.
Indra Riše, „Turgaus garsai“. 2015 m.
Rengėjų inf.

Židrijos Janušaitės performansas

 

Balandžio 2 d. (ketvirtadienį) 17 val. galerijoje "Meno parkas" (Rotušės a. 27, Kaunas), vyks Židrijos Janušaitės performansas "gyvenimas susideda iš tokių mažyčių vienatvių (2)". Kviečiame apsilankyti!  

Parodos vaizdas
Parodos vaizdas
Rengėjų inf.

Performansas-provokacija „Portalas Nr. 1“

 

Maloniai kviečiame balandžio 7 dieną, 19 valandą, apsilankyti VDA galerijoje „Titanikas“ (pirmame aukšte), kurioje vyks performansas-provokacija „Portalas Nr. 1“.  

Monika Krikštopaitytė

Laiko užtvankos

Albumas „Remigijus Treigys. Fotografijos“, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, 2014, p. 255.

Fotomenininkas Remigijus Treigys turi du beveik trūkumus. Pirma – jis jau, ko gero, visiems patinka. Ir ne be reikalo. Drastiškai platėjanti publika pavojinga: tai gali reikšti, kad esi miręs arba pataikauji. Antra – unikalumo akcentavimas provokuoja kaltinti autorių užsilikimu modernizmo paradigmoje. O tai leistų riesti nosį šiuolaikinio meno vaiduoklio besivaikantiems nedraugams. Tačiau Treigio raiškos stabilumas truputį skiriasi nuo Aloyzo Stasiulevičiaus nuolatinio įkyraus panašumo į save. Ir modernizmui siaurąja prasme šio autoriaus elgesys truputėlį per sudėtingas. O naujo žodžio laukėjų norisi paklausti, ar inovacija nėra modernizmo imperatyvas.
 
Trūkumų tyčia ieškojau. Treigio kūryba labai gerai veikia ir mane, o, anot Kęstučio Šapokos, kritikuoti man sekasi kur kas geriau nei interpretuoti („Atidarymai. Monikos Krikštopaitytės dailės kritikos rinktinė“, Kultūros barai, 2014, Nr. 12). Juolab kad geriausi tekstai apie Treigį jau parašyti Laimos Kreivytės (7 meno dienos, Nr. 30 (952), 2011 09 02, http://archyvas.7md.lt/lt/2011-09-02/fotografija/esamas_butasis.html) ir Agnės Narušytės. Abu sudėti į naująjį albumą, kurio atsiradimas tapo akstinu pakalbėti apie Treigį ir vėl.

Remigijus Treigys, „Rūkas“. 1988 m.
Remigijus Treigys, „Rūkas“. 1988 m.
Remigijus Treigys, „Daiktai 106 (Kėdutė)“. 1991 m.
Remigijus Treigys, „Daiktai 106 (Kėdutė)“. 1991 m.
Remigijus Treigys, „Kambarys II“. 1996 m.
Remigijus Treigys, „Kambarys II“. 1996 m.
Remigijus Treigys, „Paskutinė diena Venecijoje“. 2003–2004 m.
Remigijus Treigys, „Paskutinė diena Venecijoje“. 2003–2004 m.
Remigijus Treigys, „Teatras“. 2004 m.
Remigijus Treigys, „Teatras“. 2004 m.
Remigijus Treigys, „Namai“. 2011 m.
Remigijus Treigys, „Namai“. 2011 m.
Julius Keleras

Daivos Kairevičiūtės paroda „Piešiniai–sonetai“

 

Kiek sveria rožė:

 

dešimt tezių apie Daivos Kairevičiūtės moteris

 

Daivos Kairevičiūtės kūrinys
Daivos Kairevičiūtės kūrinys
Dalė Puodžiukienė

Architektūros paveldo tyrinėtoja

In Memoriam Algė Regina Jankevičienė (1930–2015)

Kovo 11 d. Anapilin išėjo žymi architektūros istorikė, architektūros mokslų daktarė,habilituota humanitarinių mokslų daktarė Algė Regina Jankevičienė. Velionės mokslinės kūrybos palikimą sudaro daugiau kaip 280 mokslo studijų apie Lietuvos gotiką, neogotiką, etninę architektūrą. Už nuopelnus mokslui 1980 m. Algei Jankevičienei buvo suteiktas nusipelniusios architektės vardas, 2001–2002 m. paskirta Valstybės mokslo stipendija, o 2003 m. vasario 16 d. įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
Algės Jankevičienės gyvenimas apėmė tris skirtingus ir sudėtingus Lietuvos istorijos laikotarpius. Ji gimė 1930 m. nepriklausomos Lietuvos Respublikos sostinėje Kaune, gražioje inteligentiškoje šeimoje. Tėvas Stasys Grinevičius buvo Lietuvos kariuomenės karininkas, mama Regina Fridman-Grinevičienė – odontologė, mokslus baigusi Sankt Peterburge, kur iki revoliucijos gyveno jos tėvai. Algės vaikystė prabėgo Kaune, Aleksote, ramioje, kultūringoje aplinkoje. Karo metai atnešė suirutę, nepriteklius. Grinevičiai persikėlė į būstą senamiestyje – kuklų, tačiau apsuptą paslaptingos sakralinės senųjų amžių architektūros. Veikiausiai šis pokytis ir nulėmė tolesnį gyvenimo kelią, o pokaris ir sovietinė okupacija žymėjo jo pradžią. Algė Grinevičiūtė mokėsi „Aušros“ mergaičių valstybinėje gimnazijoje (dabar Kauno Maironio universitetinė gimnazija). Jau nuo šeštos klasės žinojo, kad studijuos architektūrą. 1949 m. įstojo į Kauno universiteto Architektūros fakultetą. Studentiškas mokslinis darbas, paruoštas kartu su bendrakursiu, vėliau tapusiu žymiu restauratoriumi Antanu Pilypaičiu, buvo skirtas Kauno senamiesčio architektūrai. 1955 m. su pagyrimu ji baigė institutą, o nuo 1956 m. pradėjo dirbti ką tik sukurtame Architektūros ir statybos institute.

Algė Regina Jankevičienė. J. Jankevičiaus nuotr.
Algė Regina Jankevičienė. J. Jankevičiaus nuotr.
Rengėjų inf.

Šiuolaikinio stiklo meno ir vitražo paroda „Švytintys, pjaunantys, dūžtantys

 

2015 m. balandžio 7 d. (antradienį) 18 val. parodų salėje „Titanikas" (Maironio g. 3) II-ojo aukšto salėje atidaroma trijų Baltijos valstybių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos šiuolaikinio stiklo meno ir vitražo paroda „Švytintys, pjaunantys, dūžtantys".

Marijos Tamm kūrinys
Marijos Tamm kūrinys
  < PUSLAPIS IŠ 582  >>> Archyvas