7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Fotografija

Agnė Narušytė

Dvylika kvadratų

Raimundo Urbono paroda „Gyvenimas po stalu“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Gal prieš metus Benas Šarka pradėjo feisbuke viešinti fotografijas, dedikuotas Raimundui Urbonui (1963–1999). Taip sužinojau apie asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ sumanytą projektą „Pra/rasti pasauliai“ – jubiliejinę šešiasdešimtmečio dovaną neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiam menininkui. Pats Šarka buvusiame knygyne, kur rinkdavosi Klaipėdos bohema, surengė Urbonui skirtą fotografijų parodą „Mes vis pūtėme dūmus, ir aušo rytai“. Jo dabartinėse fotografijose – dykvietės, neremontuoti pastatai miesto centre, lyg sovietmečio pabaiga būtų ištikusi iš naujo.

Raimundas Urbonas, „Autoportretas“. 1987 m.
Raimundas Urbonas, „Autoportretas“. 1987 m.
Raimundas Urbonas, „Tepliuva-Tapiau“. 1991 m.
Raimundas Urbonas, „Tepliuva-Tapiau“. 1991 m.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Gyvenimas po stalu“, parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Raimundas Urbonas, „Prie ežero III“. 1982 (1987) m.
Raimundas Urbonas, „Prie ežero III“. 1982 (1987) m.
Raimundas Urbonas, „Atminčiai. Suvalkai“. 1988 m.
Raimundas Urbonas, „Atminčiai. Suvalkai“. 1988 m.
Raimundas Urbonas, „Pusryčiai“. 1987 m.
Raimundas Urbonas, „Pusryčiai“. 1987 m.
Marija Martinaitytė

Spektakliai, pasauliai, jų virsmai

Violetos Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip. II dalis“

Ankstyvuosiuose fotografės Violetos Bubelytės autoaktuose, kurie kartais dar vadinami autoportretais, ji vis sušmėžuoja kaip pasikartojantis neryškus realybės atspindys veidrodyje ar besidvejinanti, judesyje, ilgo išlaikymo kadruose matoma ir iš visų pusių, ir taip, kad jos kūno atspindžiai (ar kopijos) persiklotų vienas per kitą. Taip ji ir labai nuoga, matoma, statiška, ir tuo pačiu metu kaip nors netiesiogiai prisidengusi, neapibrėžiama ir nesugaunama kitų žvilgsnio.

Violeta Bubelytė, „Aktas 30“. 1984 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 30“. 1984 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 25“. 1983 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 25“. 1983 m.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Aktas 52“. 1992 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 52“. 1992 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 61“. 1994 m.
Violeta Bubelytė, „Aktas 61“. 1994 m.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Babelio bokšto moterys“. 2020 m.
Violeta Bubelytė, „Babelio bokšto moterys“. 2020 m.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Violeta Bubelytė, „Monospektaklis kitaip. II dalis“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotr.
Donatas Stankevičius

In memoriam Zenonui Bulgakovui

(1939 05 24 – 2023 10 15)

– Laba diena, Zenonai. Aš esu Donatas, dirbu Kauno fotografijos galerijoje parodų kuratoriumi. Norėčiau pamėginti surengti jūsų parodą Kaune.

 

– Malonu, malonu. Gal ne.

 

Taip, gana komiškai telefono skambučiu prasidėjo mano ir Zenono Bulgakovo pažintis, vėliau virtusi trumpa, bet gražia draugyste.

Zenonas Bulgakovas, portretas iš asmeninio archyvo.
Zenonas Bulgakovas, portretas iš asmeninio archyvo.
Zenonas Bulgakovas, Alytus. 1986 m.
Zenonas Bulgakovas, Alytus. 1986 m.
Zenonas Bulgakovas, „Alytaus aeroklubo sklandytuvai“. 1995 m.
Zenonas Bulgakovas, „Alytaus aeroklubo sklandytuvai“. 1995 m.
Zenonas Bulgakovas, „Alytaus liaudies menininkų mugė“. 1988 m.
Zenonas Bulgakovas, „Alytaus liaudies menininkų mugė“. 1988 m.
Zenonas Bulgakovas, „Donorai“. 1984 m.
Zenonas Bulgakovas, „Donorai“. 1984 m.
Zenonas Bulgakovas, „Nerijos kopos“. 1985 m.
Zenonas Bulgakovas, „Nerijos kopos“. 1985 m.
Zenonas Bulgakovas, „Nerijos smėlynai“. 1985 m.
Zenonas Bulgakovas, „Nerijos smėlynai“. 1985 m.
Zenonas Bulgakovas, „Nida, marios“. 1983 m.
Zenonas Bulgakovas, „Nida, marios“. 1983 m.
Agnė Narušytė

Vieną penktadienį Gdanske

Memlingas, Odnoviunas, Wodiczko ir Małgorzata

Vieną vasarą Gdanske

prekybcentrio vežimėlis sulinko

nuo knygų iš Vilniaus svorio

 

Mieste ant vokiško grindinio

pabiro

lenkiški žodžiai iš Lietuvos,

tarsi vėjo plaikstomi doleriai

Valentyn Odnoviun, „Stebėjimas“. 2016–2018 m.
Valentyn Odnoviun, „Stebėjimas“. 2016–2018 m.
Valentyn Odnoviun, parodos vaizdas. 2023 m.
Valentyn Odnoviun, parodos vaizdas. 2023 m.
Valentyn Odnoviun, „PW44“. Nuo 2016 m.
Valentyn Odnoviun, „PW44“. Nuo 2016 m.
Valentyn Odnoviun, „Horizontai“. 2018 m.
Valentyn Odnoviun, „Horizontai“. 2018 m.
Valentyn Odnoviun, „Lenkiškos karinės uniformos fragmentai“. 2018 m.
Valentyn Odnoviun, „Lenkiškos karinės uniformos fragmentai“. 2018 m.
Valentyn Odnoviun, „Procesas“
Valentyn Odnoviun, „Procesas“
Valentyn Odnoviun, „Kalėjimo kameros lova. Kūno atspaudas. Arešto namai Vilnius“. 2019 m.
Valentyn Odnoviun, „Kalėjimo kameros lova. Kūno atspaudas. Arešto namai Vilnius“. 2019 m.
Valentyn Odnoviun, parodos vaizdas. 2023 m.
Valentyn Odnoviun, parodos vaizdas. 2023 m.
Agnė Narušytė, Eglė Ridikaitė

Zigzagas dviese

Apie Eglės Gineitytės ir Reginos Šulskytės parodas Šiaulių dailės galerijoje

Paskutinį rugsėjo penktadienį kartu važiavome į Šiaulius. Mus pakvietė į Povilo Višinskio biblioteką pakalbėti apie knygą „Lietuvos menininkės. Vizualiųjų menų kūrėjos nuo XX a. pradžios iki šių dienų“ (Kitos knygos, 2022). Tuo pat metu Šiaulių dailės galerijoje buvo atidaromos dvi parodos – vilnietės Eglės Gineitytės ir šiaulietės Reginos Šulskytės, kurių nėra toje knygoje, nors turėtų būti.

Eglė Gineitytė, „Du žmonės, pagal Edvardo Muncho paveikslą Zwei Menschen“. 2021 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Du žmonės, pagal Edvardo Muncho paveikslą Zwei Menschen“. 2021 m. A. N. nuotr.
Eglės Gineitytės parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Eglės Gineitytės parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Baltoji naktis“. 2022 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Baltoji naktis“. 2022 m. A. N. nuotr.
Eglės Gineitytės parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Eglės Gineitytės parodos vaizdas. 2023 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Kipariso juoduma“. 2022 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Kipariso juoduma“. 2022 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Miglota paslaptis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Miglota paslaptis“. 2023 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Du formatai“. 2023 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Du formatai“. 2023 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Dūdmaišininkas“. 2022 m. A. N. nuotr.
Eglė Gineitytė, „Dūdmaišininkas“. 2022 m. A. N. nuotr.
Monika Krikštopaitytė

Mugė kaip univermagas

„ArtVilnius ’23“

Meno žmogui labai sunku mėgti meno mugę, nes čia jau be tušo išnyra toji meno kentauriškoji dalis, kuri verčia kūrinius produktais, prekėmis ir paslaugomis (puošti namą, biurą, demonstruoti išprusimą, ambicijas, pažiūras, libido ir t.t.). Prireikia pereiti į patikimo ir viliojimo režimą, kas tikrame mene dažnai asocijuojama su dvasine prostitucija, prisitaikymu, konjunktūra, amatininkiškumu blogąja prasme. Kita vertus, kaip mes džiaugiamės, kai gero menininko (-ės) gerą darbą nuperka, – juk tai poveikio pripažinimas, išteklių tolesnei kūrybai užtikrinimas, kūrybos kaip apmokamos veiklos įteisinimas.

Agnė Gintalaitė, iš serijos „Pingvinų planeta“. M.K. nuotr.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Pingvinų planeta“. M.K. nuotr.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Pingvinų planeta“. 2023 m.
Agnė Gintalaitė, iš serijos „Pingvinų planeta“. 2023 m.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. A. Vasilenko nuotr.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. M.K. nuotr.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. M.K. nuotr.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
„ArtVilnius ’23“ fragmentas. M. Savičiūtės nuotr.
„The Rooster gallery“ stendo fragmentas. M.K. nuotr.
„The Rooster gallery“ stendo fragmentas. M.K. nuotr.
Danguolė Ruškienė

Dorothy Bohm: „Visad norėjau užfiksuoti laiką“

Paroda „Stebėtas pasaulis 1940–2010: Dorothy Bohm fotografijos“ Klaipėdoje

Nuo rugsėjo 21 iki spalio 15 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose veikia pasaulinį pripažinimą pelniusios litvakų kilmės fotografės Dorothy Bohm (1924–2023) retrospektyvinė paroda „Stebėtas pasaulis 1940–2010: Dorothy Bohm fotografijos“. Pirmą kartą Lietuvoje ekspozicija buvo pristatyta prieš metus Kauno fotografijos galerijoje (kuratorė Monika Bohm-Duchen). Klaipėdoje ši paroda skiriama nacionalinei Lietuvos žydų genocido atminimo dienai ir yra Tarptautinio žydų kultūros festivalio „Šalom visuos kraštuos“ dalis. Parodoje rodomas ir Richardo Shaw režisuotas dokumentinis filmas „Matyti šviesą“ (Anglija, 2018 m.), apžvelgiantis šešis dešimtmečius trukusią menininkės kūrybą.

Dorothy Bohm, „Askona“. 1948 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Askona“. 1948 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Saseksas, Anglija“. 1970 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Saseksas, Anglija“. 1970 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Lisabona, Portugalija“. 1963 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Lisabona, Portugalija“. 1963 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Izraelis“. 1956 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Izraelis“. 1956 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Londonas“. 1960 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Londonas“. 1960 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Lietuva“. 1999 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Lietuva“. 1999 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Lietuva“. 1999 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Lietuva“. 1999 m. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Roma“. 1984. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Dorothy Bohm, „Roma“. 1984. Iš Dorothy Bohm archyvo.
Paulina Blažytė

Interpretacijos laisvė

Arba žiūrėti prisispaudus prie stiklo Daphne van de Velde parodoje „Apie mane ir tave“

Neretai mėgstu nerti į kultūrines patirtis nemačiomis, tiksliai nežinodama jų turinio, sudėties, vadovaudamasi draugų ir kritikų rekomendacijomis ar paprasčiausia nuojauta, smalsumu, kartais – atsitiktinumu. Kur kas maloniau man yra nežinoti, o tuomet nustebti, nei iš anksto perskaityti knygų nugarėles, pažiūrėti kartais visą siužetą išduodančius filmų anonsus, perklausyti mistiškai skambančių grupių diskografijas. Kita vertus, lankydamasi parodose elgiuosi visai priešingai – atėjusi pirmiausia visuomet pareigingai perskaitau lankytojus iškilmingai pasitinkančias anotacijas. Jei tik tokių yra, pavartau ten esančius leidinius. Tokį elgesį skatina dažniausiai pasitaikantis parodų formatas (pirmiausia tekstas, o tik vėliau jį lydintis turinys), dar įprotis ir... baimė. Baimė ne taip interpretuoti, nesuprasti, susimauti.

Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde, „Kažkas sako, grindys tavo“. 2020 m. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde, „Kažkas sako, grindys tavo“. 2020 m. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Daphne van de Velde parodos fragmentas. A. Valiaugos nuotr.
Gabrielė Arlauskaitė

Nuo Vakarų Amerikos iki Rytų Lietuvos

Vytauto V. Stanionio paroda „Luko vaikystė“ Kauno fotografijos galerijoje

Nuo rugpjūčio 30-osios iki spalio 1-osios Kauno fotografijos galerijoje veikia fotomenininko Vytauto V. Stanionio (g. 1949) paroda „Luko vaikystė“, kurios kuratorius – Donatas Stankevičius. Parodoje eksponuojamos 256 fotografijos iš asmeninio, anksčiau niekur labiau nepristatyto rinkinio, apie dvidešimt metų gulėjusio autoriaus archyve.

Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Vytautas V. Stanionis, „Luko vaikystė“, parodos vaizdas. 2023 m. G. Česonio nuotraukos
Agnė Narušytė

Iš Nidos dienoraščio

Tarptautinis fotografijos simpoziumas

Nida sustingusi laukia mūsų. Jūra – kaip stalas. Ir dangaus nėra, tik dvi tuštumos abipus smėlio juostos. Vandens temperatūra – 21 laipsnis. Anksčiau rugsėjį išsimaudyti būdavo drąsu. Dabar visi šoka į vandenį gaivintis nuo karščio.

Agnės Gintalaitės fotografija.
Agnės Gintalaitės fotografija.
Fotografija iš Antano ir Juozo Giedraičių archyvo.
Fotografija iš Antano ir Juozo Giedraičių archyvo.
Dovilė Dagienė, „Augalų atmintis“.
Dovilė Dagienė, „Augalų atmintis“.
Claudia Heinermann, iš projekto „Vilko vaikai. Pokario istorija“.
Claudia Heinermann, iš projekto „Vilko vaikai. Pokario istorija“.
Aistė Kirvelytė, „Pagal spaudą“. 2002–2005 m.
Aistė Kirvelytė, „Pagal spaudą“. 2002–2005 m.
Anton Lukoszevieze, „Atminties žemėlapiai“.
Anton Lukoszevieze, „Atminties žemėlapiai“.
Artūras Raila, „Pirmapradis dangus“. 1980–2002 m.
Artūras Raila, „Pirmapradis dangus“. 1980–2002 m.
Janinos Sabaliauskaitės fotografija.
Janinos Sabaliauskaitės fotografija.
  < PUSLAPIS IŠ 29  >>> Archyvas