Fotografija

Agnė Narušytė

Raimundo Urbono paroda „Gyvenimas po stalu“ Vilniaus fotografijos galerijoje

Gal prieš metus Benas Šarka pradėjo feisbuke viešinti fotografijas, dedikuotas Raimundui Urbonui (1963–1999). Taip sužinojau apie asociacijos „Kūrėjų sąjunga“ sumanytą projektą „Pra/rasti pasauliai“ – jubiliejinę šešiasdešimtmečio dovaną neaiškiomis aplinkybėmis žuvusiam menininkui. Pats Šarka buvusiame knygyne, kur rinkdavosi Klaipėdos bohema, surengė Urbonui skirtą fotografijų parodą „Mes vis pūtėme dūmus, ir aušo rytai“. Jo dabartinėse fotografijose – dykvietės, neremontuoti pastatai miesto centre, lyg sovietmečio pabaiga būtų ištikusi iš naujo.

Marija Martinaitytė

Violetos Bubelytės paroda „Monospektaklis kitaip. II dalis“

Ankstyvuosiuose fotografės Violetos Bubelytės autoaktuose, kurie kartais dar vadinami autoportretais, ji vis sušmėžuoja kaip pasikartojantis neryškus realybės atspindys veidrodyje ar besidvejinanti, judesyje, ilgo išlaikymo kadruose matoma ir iš visų pusių, ir taip, kad jos kūno atspindžiai (ar kopijos) persiklotų vienas per kitą. Taip ji ir labai nuoga, matoma, statiška, ir tuo pačiu metu kaip nors netiesiogiai prisidengusi, neapibrėžiama ir nesugaunama kitų žvilgsnio.

Donatas Stankevičius

(1939 05 24 – 2023 10 15)

– Laba diena, Zenonai. Aš esu Donatas, dirbu Kauno fotografijos galerijoje parodų kuratoriumi. Norėčiau pamėginti surengti jūsų parodą Kaune.

– Malonu, malonu. Gal ne.

Taip, gana komiškai telefono skambučiu prasidėjo mano ir Zenono Bulgakovo pažintis, vėliau virtusi trumpa, bet gražia draugyste.

Agnė Narušytė

Memlingas, Odnoviunas, Wodiczko ir Małgorzata

Vieną vasarą Gdanske

prekybcentrio vežimėlis sulinko

nuo knygų iš Vilniaus svorio

Mieste ant vokiško grindinio

pabiro

lenkiški žodžiai iš Lietuvos,

tarsi vėjo plaikstomi doleriai

Agnė Narušytė, Eglė Ridikaitė

Apie Eglės Gineitytės ir Reginos Šulskytės parodas Šiaulių dailės galerijoje

Paskutinį rugsėjo penktadienį kartu važiavome į Šiaulius. Mus pakvietė į Povilo Višinskio biblioteką pakalbėti apie knygą „Lietuvos menininkės. Vizualiųjų menų kūrėjos nuo XX a. pradžios iki šių dienų“ (Kitos knygos, 2022). Tuo pat metu Šiaulių dailės galerijoje buvo atidaromos dvi parodos – vilnietės Eglės Gineitytės ir šiaulietės Reginos Šulskytės, kurių nėra toje knygoje, nors turėtų būti.

Monika Krikštopaitytė

„ArtVilnius ’23“

Meno žmogui labai sunku mėgti meno mugę, nes čia jau be tušo išnyra toji meno kentauriškoji dalis, kuri verčia kūrinius produktais, prekėmis ir paslaugomis (puošti namą, biurą, demonstruoti išprusimą, ambicijas, pažiūras, libido ir t.t.). Prireikia pereiti į patikimo ir viliojimo režimą, kas tikrame mene dažnai asocijuojama su dvasine prostitucija, prisitaikymu, konjunktūra, amatininkiškumu blogąja prasme. Kita vertus, kaip mes džiaugiamės, kai gero menininko (-ės) gerą darbą nuperka, – juk tai poveikio pripažinimas, išteklių tolesnei kūrybai užtikrinimas, kūrybos kaip apmokamos veiklos įteisinimas.

Danguolė Ruškienė

Paroda „Stebėtas pasaulis 1940–2010: Dorothy Bohm fotografijos“ Klaipėdoje

Nuo rugsėjo 21 iki spalio 15 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose veikia pasaulinį pripažinimą pelniusios litvakų kilmės fotografės Dorothy Bohm (1924–2023) retrospektyvinė paroda „Stebėtas pasaulis 1940–2010: Dorothy Bohm fotografijos“. Pirmą kartą Lietuvoje ekspozicija buvo pristatyta prieš metus Kauno fotografijos galerijoje (kuratorė Monika Bohm-Duchen). Klaipėdoje ši paroda skiriama nacionalinei Lietuvos žydų genocido atminimo dienai ir yra Tarptautinio žydų kultūros festivalio „Šalom visuos kraštuos“ dalis. Parodoje rodomas ir Richardo Shaw režisuotas dokumentinis filmas „Matyti šviesą“ (Anglija, 2018 m.), apžvelgiantis šešis dešimtmečius trukusią menininkės kūrybą.

Paulina Blažytė

Arba žiūrėti prisispaudus prie stiklo Daphne van de Velde parodoje „Apie mane ir tave“

Neretai mėgstu nerti į kultūrines patirtis nemačiomis, tiksliai nežinodama jų turinio, sudėties, vadovaudamasi draugų ir kritikų rekomendacijomis ar paprasčiausia nuojauta, smalsumu, kartais – atsitiktinumu. Kur kas maloniau man yra nežinoti, o tuomet nustebti, nei iš anksto perskaityti knygų nugarėles, pažiūrėti kartais visą siužetą išduodančius filmų anonsus, perklausyti mistiškai skambančių grupių diskografijas. Kita vertus, lankydamasi parodose elgiuosi visai priešingai – atėjusi pirmiausia visuomet pareigingai perskaitau lankytojus iškilmingai pasitinkančias anotacijas. Jei tik tokių yra, pavartau ten esančius leidinius. Tokį elgesį skatina dažniausiai pasitaikantis parodų formatas (pirmiausia tekstas, o tik vėliau jį lydintis turinys), dar įprotis ir... baimė. Baimė ne taip interpretuoti, nesuprasti, susimauti.

Gabrielė Arlauskaitė

Vytauto V. Stanionio paroda „Luko vaikystė“ Kauno fotografijos galerijoje

Nuo rugpjūčio 30-osios iki spalio 1-osios Kauno fotografijos galerijoje veikia fotomenininko Vytauto V. Stanionio (g. 1949) paroda „Luko vaikystė“, kurios kuratorius – Donatas Stankevičius. Parodoje eksponuojamos 256 fotografijos iš asmeninio, anksčiau niekur labiau nepristatyto rinkinio, apie dvidešimt metų gulėjusio autoriaus archyve.

Agnė Narušytė

Tarptautinis fotografijos simpoziumas

Nida sustingusi laukia mūsų. Jūra – kaip stalas. Ir dangaus nėra, tik dvi tuštumos abipus smėlio juostos. Vandens temperatūra – 21 laipsnis. Anksčiau rugsėjį išsimaudyti būdavo drąsu. Dabar visi šoka į vandenį gaivintis nuo karščio.