Kauno valstybinio dramos teatro gyvenimą netrukus nušvies ypatingas įvykis – spalio 12 d. po rekonstrukcijos bus atverta Didžioji scena. Šia proga pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje žiūrovai galės išvysti Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ inscenizaciją, kurią režisuoja Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Jonas Jurašas.

Romanas „Balta drobulė” daugeliui yra puikiai pažįstamas. Ir visgi šis veikalas iki šiol nebuvo pasiekęs Lietuvos teatro scenos. Veikiausiai dėl to galima kaltinti teatrinei kalbai sunkiai pasiduodančią sudėtingą „Baltos drobulės” struktūrą: vyrauja fragmentiškas pasakojimas, nėra aiškios įvykių chronologijos, o personažų paveikslai pažerti tik nuotrupomis... Režisierius Jonas Jurašas pirmasis ryžtasi šių kliūčių nepabūgti. Kauno valstybiniame dramos teatre sėkmingai pastatęs Jean Anouilh „Antigonę Sibire” bei Sofi Oksanen „Apsivalymą“, režisierius imasi Antano Škėmos „Baltos drobulės“ – veikalo, kuris taip pat paliečia mūsų skaudžias istorines patirtis, analizuoja sudėtingą žmogaus dabartį ir ieško kelio ateitin. Tik šįkart žiūrovai kviečiami pasinerti į triukšmu, galimybėmis ir spindesiu alsuojantį Niujorką – emigrantų Meką, svajonių ir vilties miestą...

„Ar gali būti, kad visa tikrovė jiems nieko nereiškia; kad jų gyvenimas bėga, nesusijęs su niekuo, kaip eina laikrodis tuščiam kambary?“
R. M. Rilke

Kažin ar tinka dėl kažkokios recenzijos žadinti Poetą? Žinoma, ne. Tačiau po kai kurių spektaklių nieko kito nelieka, kaip tik grįžus namo bandyti nusiplauti jų liekanas poezija bei grožine literatūra. Nerandant tiesos vienur, ieškoti kitur. Norėjosi bent pabandyti rasti atsakymą į klausimą, kodėl trys vakarai iš eilės teatre man visai nieko nereiškė? Nebent tai, kad paskui dar teks veltui praleisti ketvirtą, bandant juos prisiminti ir kažkaip išanalizuoti.

Nors Jaunimo teatras sezoną pradėjo tyliai, kukliai, premjera įvyko. Arvydas Lebeliūnas pastatė Rusijoje garsaus autoriaus Vasilijaus Sigarevo „Gupelę“. Pjesė, skirta trims aktoriams, Jaunimo teatre nuskambėjo kaip aktorinės laboratorijos kūrinys.

Trisdešimt penkerių metų rašytojas, Nikolajaus Koliados mokinys, sukūręs pjesę apie keturiasdešimtmečius, pats „neapsisprendė“, koks tai žanras – komedija ar tragedija. Tokia čechoviška replika Rusijoje gali būti pateikiama labai įvairiai. Internete gausu informacijos apie įvairius šios pjesės pastatymus ir tai sufleruoja, kad „Gupelė“ gali būti vaidinama minimaliomis sąlygomis. Tam reikalingas stalas, pora kėdžių ir rusų teatro „logotipas“ – lagaminas. Na, dar suknelė su žirniukais. Jaunimo teatras viską, kas parašyta autoriaus, suprato, tvarkingai suskaitė prologą ir epilogą. Nebuvo jokių nukrypimų nuo normos, bet ar spektaklis įvyko?

Rugsėjo 28 d. 18 val. bei rugsėjo 30 d. 17 val. Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerą neįprastoje erdvėje. P.O. Enkvisto psichologinė drama „Lūšies valanda” žiūrovų lauks nebaigtame rekonstruoti senajame teatro pastate (Teatro a. 2). Tiesa, ne teatro salėje, kurios rekonstrukcija baigsis tik po keleto metų, o atskiroje spektakliui pritaikytoje erdvėje, į kurią teatralus maloniai įsileido dabartiniai pastato šeimininkai - UAB „Pamario restauratorius“.

Spektaklį režisavo bei scenografiją sukūrė žymi latvių režisierė Mara Kimelė (Māra Ķimele), scenoje išvysime aktorius Joną Baranauską, Marių Pažerecką, Renatą Idzelytę bei Virginiją Kochanskytę.
Peras Ulovas Enkvistas (Per Olov Enquist, g. 1934 m.) - vienas žymiausių šiuolaikinių švedų rašytojų ir dramaturgų. Literatūroje P.U. Enkvistas debiutavo 1961 metais romanu „Krištolo akis“. Pirmojo tarptautinio pripažinimo susilaukė išleidęs savo didįjį dokumentinį romaną „Legionieriai“, kuris netrukus išverčiamas į daugelį kalbų. Už šį darbą autoriui 1969 m. skiriama Šiaurės premija ir daugybė kitų apdovanojimų.

Romane aprašomas Baltijos šalių pabėgėlių) gyvenimas 1946 m. Čia išryškėja P.U. Enkvisto stilistika - subjektyvus pasakojimas, persipinantis su dokumentine medžiaga. Istorija pateikiama objektyvaus, nešališko stebėtojo žvilgsniu - ir iš to objektyvumo staiga užgimsta žmogiškoji šiluma, personažai atsiveria netikėtomis spalvomis.