Autorius: LMIC inf.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido netipišką, muzikos normas ginčijantį garso įrašų leidinį „Paviljonas“, kuriame dėmesys sutelkiamas į Lietuvos menininkų klausymosi praktikas. Kuratoriaus Arturo Bumšteino sudarytos rinktinės turinyje – aplinkos įrašai, garso meno kūrinių fragmentai, audiovizualinių instaliacijų garso takeliai, kalbos mantros, garsovaizdžiai, elektroninės eksperimentikos ir įvairių garso objektų kompozicijos, sukurtos aštuonių Lietuvos menininkų.

Arturas Bumšteinas, Darius Čiuta, Viktorija Damerell, Gailė Griciūtė, Kristina Inčiūraitė, Ramūnas Motiekaitis, Emilija Škarnulytė ir Julijonas Urbonas – keliose disciplinose dirbantys ir jas įvairiai jungiantys menininkai, kurių dėmesio centre rečiau, dažniau ar visada atsiduria ir garsas. Įdomu tai, kad daug šioje garso praktikų rinktinėje pristatomų kūrinių yra sukurti vizualiųjų sričių menininkų, daugiausia dirbančių skulptūros, instaliacijų, filmų, videomeno, fotografijos, performanso, dizaino ar kitose meno teritorijose. Neturėdami akademiniams kompozitoriams būdingų profesinių suvaržymų, jie išradingai renkasi kitokios prigimties garsinę medžiagą, drąsiai integruoja ją į savo darbus, suteikia jai naujas formas bei kontekstus.

LMIC inf.

„Uždelsto veikimo Balakauskas“ – tokia galėtų būti retrospektyvinės kompozitoriaus Osvaldo Balakausko kūrinių rinktinės paantraštė, kadangi naujausiame jo muzikos albume – autoriaus stiliaus intensyvumus nužymėję XX a. 9–10 deš. kūriniai, iki šiol ištvermingai laukę proveržio. Lietuvos muzikos informacijos centro išleistame leidinyje, kurio dizainą sukūrė dailininkas Jokūbas Jacovskis – penki kompozitoriaus kūriniai, turintys įvairių stilių bruožų: džiazo, postminimalizmo, elektroakustikos, net svetimos muzikos įtraukimo ir, žinoma, „Balakausko tonalumo“.

Kompozitorius Osvaldas Balakauskas nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio vidurio įsitvirtino Lietuvos moderniosios muzikos priešakyje kaip vienas ryškiausių kūrėjų ir svariausių autoritetų, dariusių didžiulę įtaką ne vienai kompozitorių kartai. Nuo pat pradžių jis pasižymėjo nenormatyvine ir nepriklausoma kūrybine raiška anapus laikmečio dogmų, savo visuomenine ir profesine pozicija panašėdamas į „erazmiško“ tipo asmenybes. Tam tikras jo muzikos „keistumas“ ir „dygumas“ – kartais ir tokios detalės kaip paruošto fortepijono ar elektrifikuotos violončelės deformuotas skambesys arba apsukta magnetofono juosta su įrašytomis instrumentų partijomis – skleidė ypatingą naujumo ir laisvės aromatą, tarsi pranešdami apie kitokios, nepriklausomos laikysenos galimybę.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido savo pirmąją vinilinę plokštelę, šiai garso laikmenai pasirinkdamas itin tinkamą „split“ albumo struktūrą. Vienoje plokštelės pusėje – Arturo Bumšteino, Antano Dombrovskio, Linos Lapelytės ir Viliaus Šiaulio kvarteto „Twentytwentyone“ kūryba, kitoje – Martyno Bialobžeskio, Antano Jasenkos, Vytauto V. Jurgučio ir Jono Jurkūno kolektyvo „DIISSC Orchestra“ muzika. Šis elektroninės eksperimentikos vinilas išleistas bendradarbiaujant su Lenkijos įrašų kompanija „Bôłt Records“, kuri savo leidybinėje veikloje didelį dėmesį skiria post-Rytų Europos muzikos eksperimentinėms praktikoms.

„Daugiau nebeįstengėme likti atsparūs vinilinių plokštelių leidybos bumui ir mūsų nuolatinių leidinių pirkėjų užklausoms „kada, pagaliau, išleisite vinilą“, todėl ryžomės išleisti albumą šioje laikmenoje“, – komentavo Lietuvos muzikos informacijos centro direktorė Asta Pakarklytė. „Tam, žinoma, ieškojome konceptualaus turinio, mūsų veiklos kontekste netipiškų sprendimų, istorinių ir retrospektyvinių pasirinkimų.“

LMIC inf.

„Paskutinės pagonių apeigos“, 1978 metais sukurta Broniaus Kutavičiaus ir Sigito Gedos oratorija, iki šiol laikoma vienu reikšmingiausių ir ryškiausių Lietuvos muzikos kūrinių. Tad neatsitiktinai Lietuvos muzikos informacijos centras, nuolat susidurdamas su nemenkstančiu jo populiarumu, pristato naujai parengtas ir išleistas kolekcines partitūros natas.

Kaip teigia leidinio muzikinės dalies redaktorius, muzikologas Linas Paulauskis, „Kompozitorius tarytum šamanas puikiai žino, kaip užburti publiką ir įtraukti ją į savo apeigas. Lyg architektas jis stato preciziškas konstrukcijas – partitūras, dažnai primenančias mandalas iš įvairių geometrinių figūrų: ratų, kvadratų, kryžių ir žvaigždžių. O galbūt kaip archeologas šiuolaikinėmis priemonėmis rekonstruoja pamirštus senosios kultūros artefaktus“.

„Paskutinės pagonių apeigos“ negalėjo atsirasti be B. Kutavičiaus bendradarbiavimo su Sigitu Geda (1943–2008) – poetu, kuris kompozitoriui buvo itin artimas savo mąstysena, archajiškų archetipų paieškomis ir paslaptinga, fantastine vaizdinija. Niekas kitas taip tiksliai neapibūdina B. Kutavičiaus muzikos esmės, kaip šie kažkada išsakyti poeto žodžiai: „Kutavičiaus muzika labiau kilo iš kalbos, iš daiktų, žemės, netgi iš senovinės architektūros, iš ansamblio, iš ritualo, negu iš tada egzistavusios muzikos. Vėliau, o ir dabar, ji patyrė ir patiria tiek metamorfozių, kad aš kartais prarandu amą“.

Prieš porą dešimtmečių muzikų profesionalų bendruomenėje buvo atlikta anketa, pagal kurios rezultatus „Paskutinės pagonių apeigos“ įsirašė kaip numeris vienas tarp kitų įsimintiniausių lietuviškų opusų. Anketa jau tapo muziejine įdomybe, o štai kūrinys toliau tęsia gyvybingą ir nė kiek neblėstantį koncertinį gyvenimą, kuris, kaip prisipažįsta pats B. Kutavičius, iki šiol stebina ir jį patį – rašydamas oratoriją, kompozitorius net neįsivaizdavo apie tokią būsimą jos sėkmę.

LMIC inf.

Tęsiant vieną sėkmingiausių Lietuvos muzikos informacijos centro leidybos iniciatyvų – publikuoti profesionalių Lietuvos kompozitorių edukacinį repertuarą įvairių amžiaus tarpsnių jaunajai auditorijai – išleisti du Onutės Narbutaitės natų rinkiniai: „Du kart du“ mažų vaikų chorui ir „Vasara“ jaunučių ir jaunių chorui. Rinkiniuose – 1972–1999 metais skirtingais kūrybiniais šuorais rašyti įvairaus sudėtingumo kūriniai: nuo dainų-žaidimų pradinukams iki kompozicijų, įsitvirtinusių ne tik vyresniųjų klasių mokinių, studentų, bet ir moterų chorų koncertiniame repertuare.

„Muzikos rašymas vaikams ir suaugusiems iš esmės niekuo nesiskiria, nes kurdamas visada keli sau tuos pačius reikalavimus ir sieki tam tikro estetinio rezultato“, – sako kompozitorė Onutė Narbutaitė. – „Kita vertus, yra vienas esminis skirtumas – kuriant muziką vaikams, ji ir rašoma vaikams, o ne klausytojų auditorijai. Svarbiausias čia yra muzikuojantis adresatas – vaikas, todėl man rūpi, kad jam būtų įdomu, smagu ir malonu, kad jis patirtų ir ką nors naujo“.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido dvidešimtą žurnalo „Lithuanian Music Link“ numerį, kuriame – 10 autorinių žvilgsnių Lietuvos muzikos kultūros link. Spausdintas žurnalas anglų kalba skirtas tarptautinei profesionalios, analitinės Lietuvos muzikos informacijos sklaidai. Leidinio turinys kurtas pagal išplėstinę muzikos kultūros koncepciją, siekiant pristatyti įvairias kūrybos formas, žanrus ir praktikas: eksperimentinę kompoziciją, laisvąjį džiazą, popmuzikos sceną, folkloro judėjimą, atlikimo ir improvizacijos meną, plokštelių leidybos istoriją, propagandinę kūrybą, modernią muziką.

„Prieš beveik 20 metų Lietuvos muzikos informacijos centras pradėjo leisti naujienlaiškį „Lietuvos muzikos link“, kuriame siekta užsienio skaitytojams pristatyti aktualiausias lietuvių muzikos naujienas ir ryškiausias personalijas, imantis ir fundamentalesnių temų. Šiuo požiūriu dvidešimtasis leidinio numeris yra turbūt pats fundamentaliausias ir istoriškiausias. Be to, jis turi ir daugiausiai aštrių komentarų, netgi satyros, atsižvelgiant į tai, kad „Lithuanian Music Link“ iš esmės visada turėjo pozityviai reklaminį Lietuvos muzikos toną“, – teigė Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Asta Pakarklytė.

LMIC inf.

Klasikinės muzikos įrašų kompanijų pasaulinė lyderė „Naxos“ ką tik išleido autorinį kompozitorės Onutės Narbutaitės įrašų albumą „no yesterday, no tomorrow“, išskirdama jį kaip kompanijos vadovo gruodžio mėnesio pasirinkimą. „Nė vienas neturėtų praleisti galimybės pažinti Lietuvos kompozitorės Onutės Narbutaitės muzikos, nes ji – viena pačių ryškiausių pastarųjų dešimtmečių Baltijos regiono kompozitorių“, – dėmesį į naujausią autorės kompaktinę plokštelę kreipia „Naxos“ steigėjas ir vadovas Klausas Heymannas.

Aštuntasis autorinis Onutės Narbutaitės įrašų leidinys „no yesterday, no tomorrow“ yra dvejus metus vykdytos koprodukcijos su Lietuvos muzikos informacijos centru rezultatas. Jame – trys specialiai šiai kompaktinei plokštelei įrašyti simfoniniai kūriniai „La barca“, „kein gestern, kein morgen“ ir „krantas upė simfonija“. Kompozicijas kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru įrašė pastaruoju metu daugiausia JAV reziduojantis dirigentas Christopheris Lyndon-Gee. Prieš dešimtmetį su Onutės Narbutaitės kūryba susidūrusiam dirigentui jos muzika padarė stiprų poveikį, todėl dirigentas tapo aktyviu šio „Naxos“ leidinio iniciatoriumi.

LMIC inf.

Spalio 19–23 d. Santjago de Komposteloje (Ispanija) vyksiančioje tarptautinėje muzikos mugėje WOMEX 2016 bus pristatytas Lietuvos nacionalinis stendas. Tai strateginis etninio ir alternatyvaus folkloro bei „pasaulio muzikos“ (world music) profesionalų forumas, sudarantis produktyvią terpę reprezentuoti savo šalies muzikos kultūrą bei ieškoti galimybių jos sklaidai. Lietuvos muzikos informacijos centro plėtros projekto „Music Lithuania“ kontekste ketvirtą kartą bus rengiamas nacionalinis stendas WOMEX ekspozicijų erdvėje. Jame dirbs centro delegatai, kultūros vadybininkai, leidėjai, apžvalgininkai, kūrėjai ir atlikėjai. Lietuvos muzikos kultūros reprezentavimą šioje tarptautinėje platformoje iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

LMIC inf.

Vienas ryškiausių Lietuvos teatro kompozitorių, pagarsėjęs hepeningų ir garso instaliacijų autorius Gintaras Sodeika išleido savo pirmąją autorinę kompaktinę plokštelę „Tremors“. Naujasis albumas skirtas akustinei fortepijono muzikai. Gruodžio 18 d. 19 val. Piano.lt salėje vyks G. Sodeikos CD „Tremors“ pristatymas. Dalyvaus autorius, jo kolegos ir draugai, gros Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijonų duetas, vakarą ves muzikologė Beata Baublinskienė.

Į kompaktinę plokštelę „Tremors“ įtraukti šeši G. Sodeikos kūriniai vienam, dviem ir trim fortepijonams – nuo chrestomatinio, „akademinio techno“ sąvoką įtvirtinusio opuso „Garso ontologija Nr. 2“ iki Vilniaus festivalio užsakymu sukurto Koncerto fortepijonui ir orkestrui.

CD aprėpia G. Sodeikos kūrinius, parašytus nuo 1997 iki 2014 metų. Kiekvienas iš jų atspindi konkretaus laikotarpio kompozitoriaus kūrybinę raišką, kuri tai artėjo prie G. Sodeikos aktyviai kultivuotos muzikos spektakliams („Iodio“), tai tolo nuo šios sferos grynosios muzikos linkme („Taliensi 747“, „Tremors“, „Sutapo“).  Vienas iš kūrinių – „Tremors“, inspiruotas škotų poeto Stewarto Conno eilėraščio apie sunkiai apčiuopiamus sielos virpesius, davė pavadinimą ir visai plokštelei.

LMIC inf.

„Muzikos industrija tapo ekosistema“ – tokį šūkį šiemet skelbė 49 kartą birželio 5–8 d. Kanuose (Prancūzija) įvykusi tarptautinė muzikos industrijos paroda MIDEM, kurioje buvo pristatytas ir Lietuvos nacionalinis muzikos stendas. Jame kartu su stendo organizatoriais – Lietuvos muzikos informacijos centro eksporto projektu „Music Lithuania“ ir verslo bei eksporto skatinimo platforma „Versli Lietuva“ – dirbo aštuonių Lietuvos muzikos organizacijų atstovai.