Autorius: LMIC inf.

Rengėjų inf., LMIC inf.

Vasario 6 d. Vilniaus muzikos klube „Tamsta“ vyks koncertas „Penktame aukšte“, kuriame skambės Zitos Bružaitės dainos. Tai išskirtinė galimybė išgirsti pačios kompozitorės gyvai atliekamas savo dainas. Koncerte taip pat dalyvaus dainininkė Vytautė Pupšytė ir instrumentinis ansamblis – Kęstutis Pavalkis (klavišiniai), Eglė Janauskaitė (fleita), Chris Ruebens (gitara), Denis Murašov (kontrabosas), Gediminas Augustaitis (perkusija). Vakaro programą pristatys ir kompozitorę kalbins muzikos kritikė, renginių ir radijo laidų vedėja Rasa Murauskaitė.

LMIC inf.

Sausio 19 d., sekmadienį, 18 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvyks neeilinio muzikos albumo pristatymas, susijęs su Lietuvos muzikos informacijos centro, Lietuvos nacionalinės filharmonijos ir ilgiausiai veikiančios, iki šiol prestižą išlaikiusios įrašų kompanijos „Deutsche Grammophon“ tarptautine įrašų koprodukcija. Stiprų pagrindą įgyvendinti šį sumanymą suteikė Lietuvos kultūros tarybos finansavimas.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos informacijos centras pristato pirmą šalyje išplėtotą Lietuvos kompozitorių natų internetinę parduotuvę „Music Lithuania“. Joje bus galima įsigyti daugiau kaip 2000 natų skaitmeniniu formatu, taip pat Lietuvos muzikos informacijos centro bei partnerių leidžiamus spausdintinius leidinius ir muzikos albumus.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos informacijos centras ką tik išleido naujausią žurnalo „Lithuanian Music Link“ numerį, kurio viršelyje – „Kablys“, tapęs ne tik alternatyvios Vilniaus kultūros simboliu, bet ir postsovietiniame kontekste vykusių permainų ženklu. Daug apžvalginių žurnalo tekstų susiję su minėtomis nepriklausomos Lietuvos permainomis ir atsiradusiomis alternatyvomis, kurias patyrė ne tik įvairūs muzikos žanrai, bet ir visa jų ekosistema.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos informacijos centras, toliau pildydamas šiuolaikinės muzikos sąsiuvinių seriją, išleido Ramintos Šerkšnytės ir Fausto Latėno natų leidinius. Įvairiems pučiamiesiems ir styginiams instrumentams skirtų natų redakcijas atnaujino aktyviai koncertuojantys atlikėjai, greta klasikinio repertuaro įsitraukiantys ir į šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrybos interpretacijas.

Lietuvos muzikos informacijos centras yra išleidęs beveik 120 įvairių natų šiuolaikinės muzikos sąsiuvinių serijoje. Jos kataloge – apie 40 šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių vardų: nuo gyvųjų klasikų Broniaus Kutavičiaus ir Felikso Bajoro iki jaunosios kartos muzikos autorių Juliaus Aglinsko ir Ritos Mačiliūnaitės. Šios serijos plėtrą skatina Lietuvos kultūros tarybos skiriamas finansavimas.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido pirmąjį Vilniuje įsikūrusio šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ albumą „Another Point of View“. Ryškiausia ir labiausiai naujosios kompozitorių muzikos atlikimui angažuota Lietuvos atlikėjų grupe vadinamas ansamblis savo koncertinėse programose atlieka nemažai amerikietiškojo minimalizmo, tačiau debiutiniame jų albume skamba tik lietuvių autorių kūriniai – tai jaunosios kartos kompozitorių Dominyko Digimo, Andriaus Arutiuniano, Juliaus Aglinsko, Ritos Mačiliūnaitės ir vyresnės kartos muzikos eksperimentatorių Ryčio Mažulio, Ričardo Kabelio ir Ramūno Motiekaičio opusai.

Ansamblio vadovė ir pianistė Marta Finkelštein, kalbėdama apie pirmojo albumo gimimą teigė, jog kolektyvas jautė poreikį pateikti tai, kas jiems atrodo autentiška ir originalu lietuviškos muzikos kontekste. „Intuityviai dėmesys nukrypo į kompozicijas, kurios panardina arba tiria tam tikras būsenas. Ši muzika iškelia ribinius atlikėjiškus uždavinius – nuo subtiliausios garsinės raiškos iki antžmogiškos koncentracijos, o tai priverčia muzikantus balansuoti tarp utopinės idėjos ir realaus gesto“, – pasakojo ji.

LMIC inf.

Ketvirtą kartą pačioje praėjusių metų pabaigoje pasirodė Lietuvos muzikos žurnalas anglų kalba „Lithuanian Music Link“, skirtas pristatyti šalies muzikos kultūrą užsienio auditorijai. Dvidešimt pirmame numeryje – 10 autorių tekstų apie aktualiausius Lietuvos muzikos vardus ir intensyviausius jos reiškinius, kurių pristatymui finansinę galimybę suteikė Lietuvos kultūros taryba. Visus žurnalo tekstus lietuvių ir anglų kalbomis galima skaityti ir leidėjo – Lietuvos muzikos informacijos centro – tinklalapyje „mic.lt“.

LMIC inf.

Gegužės 16–19 dienomis Lietuvos muzikos informacijos centras pristatė skėtinį Lietuvos muzikos stendą tarptautinėje muzikos sektoriaus mugėje „Classical:NEXT“ Roterdame. Pasak organizatorių, ši mugė šiemet sutraukė daugiau kaip 1300 muzikos profesionalų iš 48 šalių, tarp kurių net 750 įvairaus profilio muzikos verslo kompanijų, 175 muzikos leidėjai, šimtai atlikėjų ir žurnalistų. Mugėje vyko projektų pristatymai, konferencijos, parodomoji koncertinė programa, susitikimai su mentoriais, veikė 86 stendai.

Lietuvos muzikos informacijos centras šiais metais mugėje dalyvavo jau 6-ąjį kartą. Ryškiame Lietuvos stende, kuriam dizainą sukūrė dizaineris Jurgis Griškevičius, mugės dalyviai galėjo rasti naujausius ir aktualiausius Lietuvos klasikinės ir šiuolaikinės muzikos leidinius, natas, gauti reikiamos informacijos apie šalyje vykstančius įvairių žanrų festivalius, koncertų sales bei didžiausias muzikos organizacijas.

LMIC inf.

Lietuvos muzikos informacijos centras išleido netipišką, muzikos normas ginčijantį garso įrašų leidinį „Paviljonas“, kuriame dėmesys sutelkiamas į Lietuvos menininkų klausymosi praktikas. Kuratoriaus Arturo Bumšteino sudarytos rinktinės turinyje – aplinkos įrašai, garso meno kūrinių fragmentai, audiovizualinių instaliacijų garso takeliai, kalbos mantros, garsovaizdžiai, elektroninės eksperimentikos ir įvairių garso objektų kompozicijos, sukurtos aštuonių Lietuvos menininkų.

Arturas Bumšteinas, Darius Čiuta, Viktorija Damerell, Gailė Griciūtė, Kristina Inčiūraitė, Ramūnas Motiekaitis, Emilija Škarnulytė ir Julijonas Urbonas – keliose disciplinose dirbantys ir jas įvairiai jungiantys menininkai, kurių dėmesio centre rečiau, dažniau ar visada atsiduria ir garsas. Įdomu tai, kad daug šioje garso praktikų rinktinėje pristatomų kūrinių yra sukurti vizualiųjų sričių menininkų, daugiausia dirbančių skulptūros, instaliacijų, filmų, videomeno, fotografijos, performanso, dizaino ar kitose meno teritorijose. Neturėdami akademiniams kompozitoriams būdingų profesinių suvaržymų, jie išradingai renkasi kitokios prigimties garsinę medžiagą, drąsiai integruoja ją į savo darbus, suteikia jai naujas formas bei kontekstus.

LMIC inf.

„Uždelsto veikimo Balakauskas“ – tokia galėtų būti retrospektyvinės kompozitoriaus Osvaldo Balakausko kūrinių rinktinės paantraštė, kadangi naujausiame jo muzikos albume – autoriaus stiliaus intensyvumus nužymėję XX a. 9–10 deš. kūriniai, iki šiol ištvermingai laukę proveržio. Lietuvos muzikos informacijos centro išleistame leidinyje, kurio dizainą sukūrė dailininkas Jokūbas Jacovskis – penki kompozitoriaus kūriniai, turintys įvairių stilių bruožų: džiazo, postminimalizmo, elektroakustikos, net svetimos muzikos įtraukimo ir, žinoma, „Balakausko tonalumo“.

Kompozitorius Osvaldas Balakauskas nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio vidurio įsitvirtino Lietuvos moderniosios muzikos priešakyje kaip vienas ryškiausių kūrėjų ir svariausių autoritetų, dariusių didžiulę įtaką ne vienai kompozitorių kartai. Nuo pat pradžių jis pasižymėjo nenormatyvine ir nepriklausoma kūrybine raiška anapus laikmečio dogmų, savo visuomenine ir profesine pozicija panašėdamas į „erazmiško“ tipo asmenybes. Tam tikras jo muzikos „keistumas“ ir „dygumas“ – kartais ir tokios detalės kaip paruošto fortepijono ar elektrifikuotos violončelės deformuotas skambesys arba apsukta magnetofono juosta su įrašytomis instrumentų partijomis – skleidė ypatingą naujumo ir laisvės aromatą, tarsi pranešdami apie kitokios, nepriklausomos laikysenos galimybę.