Naujausias Onutės Narbutaitės įrašų leidinys „Naxos“ dėmesio centre

Klasikinės muzikos įrašų kompanijų pasaulinė lyderė „Naxos“ ką tik išleido autorinį kompozitorės Onutės Narbutaitės įrašų albumą „no yesterday, no tomorrow“, išskirdama jį kaip kompanijos vadovo gruodžio mėnesio pasirinkimą. „Nė vienas neturėtų praleisti galimybės pažinti Lietuvos kompozitorės Onutės Narbutaitės muzikos, nes ji – viena pačių ryškiausių pastarųjų dešimtmečių Baltijos regiono kompozitorių“, – dėmesį į naujausią autorės kompaktinę plokštelę kreipia „Naxos“ steigėjas ir vadovas Klausas Heymannas.

Aštuntasis autorinis Onutės Narbutaitės įrašų leidinys „no yesterday, no tomorrow“ yra dvejus metus vykdytos koprodukcijos su Lietuvos muzikos informacijos centru rezultatas. Jame – trys specialiai šiai kompaktinei plokštelei įrašyti simfoniniai kūriniai „La barca“, „kein gestern, kein morgen“ ir „krantas upė simfonija“. Kompozicijas kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru įrašė pastaruoju metu daugiausia JAV reziduojantis dirigentas Christopheris Lyndon-Gee. Prieš dešimtmetį su Onutės Narbutaitės kūryba susidūrusiam dirigentui jos muzika padarė stiprų įspūdį, todėl dirigentas tapo aktyviu šio „Naxos“ leidinio iniciatoriumi.

„Susirasti norimą muziką ir jos pasiklausyti dabar paprasčiausia internete, tačiau anaiptol ne visi kompozitoriai naudojasi galimybe dėti ten savo įrašus. Aš tuo neužsiimu – nedalyvauju socialiniuose tinkluose, neturiu savo tinklaraščio, šiuo požiūriu daugeliui esu turbūt jau „užribyje“. Įrašų leidinys, kurį gali paimti į rankas, yra kažkas kita – kaip knyga rašytojui. Šiame nedideliame formate matau gilesnio, konceptualesnio pateikimo bei suvokimo galimybę“, – įspūdžiais dalinosi kompozitorė Onutė Narbutaitė.

Kadangi tokio masto tarptautiniai simfoniniai įrašų projektai Lietuvoje vyksta nedažnai, jie neįsivaizduojami be valstybės paramos, fondų lėšų ir stiprių projekto partnerių. „Visą garsinį, tekstinį ir vizualinį leidinio turinį finansavo ir parengė įvairios Lietuvos institucijos ir kūrybinės grupės, o „Naxos“ šiam turiniui suteikė formą ir globalią sklaidos, platinimo ir pardavimų platformą, kuri yra viena didžiausių pasaulyje“, – teigė Lietuvos muzikos informacijos centro vadovė Asta Pakarklytė. Šis sumanymas įgyvendintas bendradarbiaujant Lietuvos nacionalinei filharmonijai, Lietuvos kompozitorių sąjungai ir „Vilniaus festivaliams“. Projektas nebūtų įvykdytas be Lietuvos kultūros tarybos ir asociacijos LATGA paramos.

„Svarbiausia yra platus muzikos pasklidimas ir galimybė pasitikrinti, kiek ji paveiki kitose terpėse, galbūt ir įgauti tam tikro pasitikėjimo, kurio nebūtinai pakankamai suteikia ankšta ir paprastai tam tikras dominuojančias tendencijas puoselėjanti namų aplinka, – teigė Onutė Narbutaitė. – Visi užsienyje išleisti mano leidiniai, ne tik autoriniai, buvo gausiai recenzuojami, besiremiant kitais, gerokai platesniais kontekstais. Dalis naujų kūrinių užsakymų atėjo būtent per įrašų leidinius ir jų refleksijas. Įvairiais būdais teko patirti, kad per užsienio kompanijų leidinius ir tarptautines koprodukcijas įvairiose pasaulio vietose atsirado ir nemažai mano muzika rimtai besidominčių melomanų. Įrašai patenka į radijo stočių apyvartą, o radijo stotys daugelyje šalių yra labai svarbi grandis šiuolaikinės muzikos gyvenime. Net tokio nepalankaus formato – valandos trukmės – kūrinys kaip „Tres Dei Matris Symphoniae“, 2011 m. išleistas „Naxos“, bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos informacijos centru, sulaukė ne vienos transliacijos – nuo Vokietijos, Ispanijos ar Slovėnijos iki Meksikos ir Naujosios Zelandijos, o kai kurios stotys – JAV ir Švedijos – tai panaudojo ypač prasmingai – Velykų sekmadienio programose.“

Kompozitorės teigimu, plokštelėje įrašyti „La barca“ ir „krantas upė simfonija“ yra vieni svarbesnių jos kūrinių, atsiradusių 2005 ir 2007 m., tarpusavyje turinčių muzikinės išraiškos sąšaukų. Šio leidinio idėja ir prasidėjo nuo „kranto upės simfonijos“, kai dirigentas Christopheris Lyndon-Gee jos premjerą atliko „Varšuvos rudenyje“. „Tada pasiūliau įtraukti „La barca“ – tai leido kompaktinės plokštelės visumoje kurti ne atsitiktinę, tik kažkokiais techniniais parametrais apibrėžtą rinktinę, o vientisą, kryptingą atmosferą“, – prisiminimais dalinosi Onutė Narbutaitė.

„Formuodama naują kompoziciją „kein gestern, kein morgen“, jau galvojau apie planuojamą CD ir kitų į plokštelę įtrauktų kūrinių kaimynystę, taip pat apie tai, kad šių trijų kompozicijų sugretinimas ir iš jo kylanti sąveika gali paryškinti esamas ir sukurti naujas prasmes. Iš karto galvojau ir apie kūrinių seką – tai nemažai lėmė ir viduryje įsikomponavusio „kein gestern, kein morgen“ pradžios ir pabaigos sprendimus. Tad įsivaizduoju, jog visą CD pateikiamą jų seką galima būtų suvokti kaip savaip vientisą ir nuoseklią „makrokompoziciją“, – komentavo autorė.

Prie Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir dirigento Christopherio Lyndon-Gee prisijungė mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė ir tenoras Tomas Pavilionis, įrašę kūrinį „kein gestern, kein morgen“ („jokio vakar, jokio rytoj“). Įrašuose taip pat dalyvavo kviestiniai atlikėjai Marija Grikevičiūtė (fortepijonas, čelesta) ir Jolanta Silkauskienė (klavesinas). Ir kompozitorė, ir dirigentas išskyrė profesionalų garso režisierių Viliaus Kero ir Aleksandros Kerienės darbą.