Tiesioginiame eteryje – tarptautinis Paloma O´Shea fortepijono konkursas

Lietuvos muzikos specialistams ir mėgėjams atsiveria puiki galimybė pasitikrinti, kiek jų fortepijono atlikėjų vertinimo kriterijai sutampa su didžiųjų meistrų nuomone. Mat interneto portale www.classicalplanet.com/live bus tiesiogiai transliuojami visi 50 koncertų, sudarančių vieno garbingiausių pasaulyje, XVIII tarptautinio Paloma O'Shea fortepijono konkurso Santandere programą (daugiau informacijos apie konkursą http://www.santanderpianocompetition.com/  ). Konkursas rengiamas nuo 1972 m.

Vertinimo komisijai šiemet vadovauja Gary Graffmanas (JAV), o ją sudaro trys viceprezidentai: Jian Li (Kinija), Tomás Marco (Ispanija) ir Luis Pereira Lealas (Portugalija), o taip pat bei 8 nariai: Michelis Béroffas (Prancūzija), Péteris Csaba (Prancūzija), Christopheris Eltonas (Didžioji Britanija), Homero Francesch (Urugvajus), Márta Gulyás (Vengrija), Klausas Hellwigas (Vokietija), Eldaras Nebolsinas (Rusijos Federacija) ir Blanca Uribe (Kolumbija).

Konkurse nuo liepos 25 iki rugpjūčio 5 d. dėl laurų kovos dvidešimt jaunųjų (18-30 metų) fortepijono meistrų iš 12 šalių. Jie buvo atrinkti iš 203 paraiškas įteikusių kandidatų, suplaukusias iš 32 šalių; 96 iš jų buvo pakviesti į perklausą, vykusią Niujorke, Paryžiuje ar Madride, kur jų klausėsi Márta´os Gulyás vadovaujami Jenö Nyári ir Luis Fernando Pérezo, balandžio mėnesį paskelbę galutinį konkurse dalyvausiančio dvidešimtuko pavardes. Jame daugumą sudaro vaikinai: 18.

Santandero Paloma O´Shea konkursas išsiskiria nepaprastu intensyvumu: jį sudaro trys fazės. Nuo liepos 25 iki 29 dienos kiekvienas konkurso dalyvis turės pristatyti rečitalį.

Liepos 29 d. prasidės pusfinalis, kuriame 12 muzikantų, perėjusių į antrąjį turą, atliks rečitalį (vienas iš kūrinių būtinai turės būti Mozarto) ir trio, kvartetą arba kintetą fortepijonui ir styginiams instrumentams su populiariuoju „Casals“ kvartetu.

Į finalą pateks 6 muzikantai, kurie rugpjūčio 3 ir 4 d. su Ispanijos Radijo ir televizijos simfoniniu orkestru, diriguojant Pablo Gonzálezo, pateiks publikos dėmesiui romantinės ir moderniosios muzikos koncertus.

Rugpjūčio 5 dieną bus paskelbti konkurso nugalėtojai: užėmusiems tris prizines vietas bus surengtas koncertų turas po Ispaniją ir užsienio šalis; be to, aukso medalio laimėtojo laukia 30 tūkst. eurų piniginė premija, galimybė įrašyti CD su „Naxos“ įrašų firma bei reklaminė kampanija interneto svetainėje www.classicalplanet.com Jei nugalėtojas bus išrinktas vienbalsiai, jis dar gaus ir Didįjį Santandero Prizą (3 tūkst. eurų).

Sidabro medalininko laukia 20 tūkst., o bronzos laimėtojo – 10 tūkst. eurų premijos.

Svarbiausia šių metų XVIII konkurso naujovė yra ta, kad aukso medalis negali likti be šeimininko. Šią pataisą konkurso rengėjai įtraukė po to, kai susilaukė daugybės kritikos iš reiklių Santandero melomanų po to kai praeitame konkurse (2012 m.) aukso medalis liko be šeimininko.

Visų trijų fazių koncertai bus transliuojami tiesiogiai ir per Ispanijos Radijo ir televizijos interneto svetainę www.rtve.es

Ką duoda tokie konkursai jų dalyviams? Apie tai paklausėme ispanų pianisto Claudio Martínezo Mehnerio, 1990-ųjų Paloma O‘Shea fortepijono konkurso finalininko. Šiuo metu jis dėsto Bazelio (Šveicarija) ir Kiolno (Vokietija) aukštosiose muzikos mokyklose (pastarojoje mokė ir mūsų jaunąją pianistę Mortą Grigaliūnaitę). Mūsų fortepijono muzikos gerbėjai galėjo pasiklausyti Claudio Martínezo per 2007 m. Vilniaus filharmonijoje surengtą Dmitrijaus Baškirovo mokinių koncertą, kur klausytojus sužavėjo jo baroko muzikos ir ypač J. S. Bacho kūrinių interpretacija.

Tai buvo neįtikėtina patirtis. Visų pirma, norėjau išbandyti save, ar pajėgsiu pasiruošti net 6 koncertams, padalintiems į tris turus. Beveik 4 valandos repertuaro. Nesitikėjau praeiti net į antrąjį turą, o pavyko net patekti į finalą. Be to, susipažinau su daugybe be galo įdomių žmonių.

Jei kalbėsime apie asmeninį augimą, reikšmė yra didžiulė. Taip pat labai svarbu, kad muzikantas tampa matomas. O jei kalbėsime apie prizinės vietos užėmimą, tai tas neturi jokios reikšmės. Nėra jokio ryšio tarp konkurso laimėjimo ir vėlesnio koncertų pasaulio. Tiesą sakant, iš paskutinių trisdešimties metų nežinau nei vieno pirmosios premijos laimėtojo, kuris aktyviai koncertuotų. Tai daro antros, trečios ir ypač ketvirtos premijos laimėtojai, ar net nepraėjusieji į finalą. Nežinau, ar tai dera paskelbti, bet privačiame pokalbyje su vienos svarbiausių JAV įrašų firmos vadovais išgirdau, kad CV su pirmosiomis premijomis iškart keliauja į šiukšliadėžę, nes, kaip jie sakė, pirma premija yra blogiausias talento rodiklis. Tarptautinių konkursų pasaulyje laimi tas, kuris niekam neužkliūva arba tas, kas lieka niekam nepriskirtas nei vienai iš susipriešinusių vertinimo komisijos grupuočių. Kitaip tariant, vertintojai sutelkia dėmesį ne į kokybę, bet į klaidas. Tai logiška, nes tokia yra sistema. Todėl galiu paminėti tik vieną išimtį: pianistą, kuris labai užtarnautai daro puikią atlikėjo karjerą. Tai Daniilas Triforovas, laimėjęs Čaikovskio ir kitus konkursus.