7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Ieva Tumanovičiūtė

Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XII)

Atsispiriu nuo tavo laiško žodžių, kad „teatras vis dar gali būti ta vieta, kurioje gali būti pažeidžiamas“. Manau, toks yra Árpádo Schillingo teatras ir jo žmogus. „Barbaruose“ Valentino Masalskio Teisėjas, senstantis tarnautojas, yra maksimaliai nuoširdus, atviras ir pažeidžiamas, pripažindamas savo geismą, ramybės troškimą, klaidas, teisingumo sampratą, ir tai nuginkluoja. Pagaliau Jaunimo teatre gera literatūra ir teatras susijungė į šiandien itin aktualų spektaklį, parodantį nepriklausomo ir ramaus gyvenimo už istorinių įvykių ribų neįmanomybę ir tiksliai sudėliojantį akcentus, kas yra kaltas.

Valentinas Masalskis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Valentinas Masalskis ir Viktorija Kuodytė spektaklyje „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Barbarai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Žygimantė Elena Jakštaitė, Aistė Zabotkaitė ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“. D. Pu nuotr.
Darius Meškauskas ir Julius Žalakevičius spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Darius Meškauskas ir Julius Žalakevičius spektaklyje „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Hamletas“. D. Matvejevo nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
„Puikus naujas kūnas“. M. Aleksos nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Išslystanti prasmė

„Raganosiai“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

Po spektaklio „Raganosiai“ premjeros Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) kovo 9 d. jutau nuovargį, kylantį iš mėginimo užčiuopti ir suprasti prasmę: kai atrodydavo, kad netrukus tai įvyks, ji ir vėl išslysdavo. Šįkart Antano Obcarsko režisuoto spektaklio estetika nebuvo tokia, kuria galima besąlygiškai gėrėtis, nekreipiant dėmesio į slidžias spektaklio prasmes, gerokai sujaukiančias protą. Gal taip ir turėtų žiūrovus veikti absurdo teatro pjesė? Praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio pabaigoje Martinas Esslinas šia sąvoka apibūdino Samuelio Becketto, Eugène’o Ionesco, Arthuro Adamovo, Jeano Genet ir kitų pjeses, laužiusias to meto teatro konvencijas ir siekusias išreikšti sizifišką, dar Albert’o Camus aprašytą žmogaus egzistencinės padėties beprasmybę.

Martynas Nedzinskas ir Kirilas Glušajevas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Kirilas Glušajevas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas, Gytis Ivanauskas ir Rimantė Valiukaitė spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas, Gytis Ivanauskas ir Rimantė Valiukaitė spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Rimantė Valiukaitė ir Toma Vaškevičiūtė spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Martynas Nedzinskas ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Arūnas Sakalauskas ir Kęstutis Cicėnas spektaklyje „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Raganosiai“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Mėlynplaukės ilgesys blėstant sąmonei

„Tėtis“ Vilniaus senajame teatre

Skandalai dėl valdžios tyla, teatrai keičia pavadinimus, #metoo ir kiti judėjimai rimsta, tie patys žmonės sugrįžta... Manau, kad pasirinkusiajam menotyrininko profesiją visų pirma svarbu tyrinėti meno formas ir kūrinių prasmes, todėl suvokdama įvairius ideologinius prieštaravimus einu į Vilniaus senojo teatro spektaklio „Tėtis“ premjerą, įvykusią vasario 24 ir 25 dienomis. Jos net laukiu, nes teatras pasirūpino viešųjų ryšių kampanija ir parengė didelį kiekį kokybiškų pokalbių su kūrėjais. Mano vidinės feministės priekaištus šįkart numaldo pagarba aktoriaus Vytauto Anužio profesiniam meistriškumui ir noras pamatyti, kaip jis sukūrė Andrė vaidmenį, ar jam pavyko geriau už Anthony Hopkinsą filme „Tėvas“ (rež. Florianas Zelleris, 2020).

Jevgenija Rusakova ir Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Jevgenija Rusakova ir Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Juliana Volodko spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Vytautas Anužis spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Telmanas Ragimovas ir Juliana Volodko spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Telmanas Ragimovas ir Juliana Volodko spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Jelena Orlova spektaklyje „Tėtis“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė, Rimgailė Renevytė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (XI)

Tavo klausimai apie kritiką rodo, kaip ji tau rūpi ir kokia yra svarbi. Atmintyje iškyla žodžiai kinotyrininkės, sudariusios sudėtingą knygą-žodyną, kai jos paklausė, kaip tam ryžosi ir ar išties to reikėjo: „Negalvojau – dariau. Jei būčiau pagalvojusi, nebūčiau padariusi.“ Manau, su kritika kartais būna tas pats – yra daugybė priežasčių jos nerašyti, bet atsiriboju nuo abejonių, nes noriu tai daryti, o šios profesijos atstovų ir taip nedaug. Gal kartais, kai apleidžia jėgos, reikia tiesiog valingai eiti, nors kelyje pasitaiko ir jokių spektaklių, ir tokių didžioji dalis, – istorijoje bei atmintyje išlieka tik geriausi, o tikrovėje vyrauja vidutiniai darbai, kaip ir visur kitur?

Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Gerda Čiuraitė spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rokas Petrauskas spektaklyje „Amokas“. L. Vansevičienės nuotr.
Rokas Petrauskas spektaklyje „Amokas“. L. Vansevičienės nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Rytis Saladžius, Nelė Savičenko, Adrija Čepaitė ir Arūnas Sakalauskas spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Gerda Čiuraitė, Vainius Sodeika, Gediminas Rimeika ir Laurynas Jurgelis spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Nelė Savičenko spektaklyje „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Girti“. D. Matvejevo nuotr.
Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Laisvė“. E. Visocko nuotr.
Dainius Gavenonis ir Rasa Samuolytė spektaklyje „Laisvė“. E. Visocko nuotr.
Scena iš spektaklio „Laisvė“. E. Visocko nuotr.
Scena iš spektaklio „Laisvė“. E. Visocko nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Vaidybos meno saugojimas

Povilo Budrio monospektaklis „Kim Juri“

Romano „Parodymai“ autorius – Pietų Korėjos rašytojas Hailji (Haildži) – savo žodyje rašo: „Nenoriu, kad šią knygą perskaitytų daugiau žmonių, nei reikia. <...> Man kaip rašytojui būtų didžiausia laimė rašyti tik tiems keliems skaitytojams.“ Aktorius Povilas Budrys, pagal Hailji romaną sukūręs monospektaklį „Kim Juri“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), taip pat vaidina tiems, kam reikia – kam įdomu stebėti, kaip scenoje aktorius kuria personažą ir interpretuoja literatūros kūrinį.

Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Gediminas Sederevičius spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Gediminas Sederevičius spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Gediminas Sederevičius spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Gediminas Sederevičius spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Povilas Budrys spektaklyje „Kim Juri“. J. Gadliauskaitės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Atmintis virsta kūnais

„Pasirinkimas“ Vilniaus teatre „Lėlė“

Naujausias Vilniaus teatro „Lėlė“ spektaklis suagusiems „Pasirinkimas“ – visų pirma įstabus estetinis potyris: paslaptinga ir stebuklinga erdve virtusioje Didžiojoje scenoje mįslingai sklando žmonių ir manekenų kūnai, jų fragmentai, sudarydami keisčiausias jungtis, šokdami prieštaringus jausmus keliančius šokius. Viename jų vyriški torsai be galvų susijungia su aktorių kojomis, kurdami groteskiškas būtybes, virstančias siurrealiu lytiniu aktu. Šis ir daugelis kitų spektaklio vaizdinių patraukia originalumu, grožiu ir kuria nuolat kintančias, nevienareikšmes asociacijas bei prasmes.

Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Sigita Mikalauskaitė spektaklyje „Pasirinkimas“. L. Vansevičienės nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Atsipalaiduoti nuo meilės

Šokio spektaklis „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“

Šokio spektakliai, stebint šokėjų judesius, skatina atnaujinti ryšį su savo kūnu, geriau jį pajusti. Choreografių ir šokėjų Agnietės Lisičkinaitės ir Gretos Grinevičiūtės šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“ (premjera gruodžio 9, 10 d., „Be kompanijos“) norisi kartu su jomis siūbuoti klubais, stebėti kūno impulsus, kratyti galvą, pulsuoti krūtine, mechaniškai suktis, leistis užvaldomam judesio tarsi svetimos jėgos, greta kito išsitiesti ant iš ilgų, šviesių plaukų padaryto kilimo, oda pajusti jo faktūrą.

Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė šokio spektaklyje „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Scena iš šokio spektaklio „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“. V. Ruzgaitės nuotr.
Rimgailė Renevytė, Ieva Tumanovičiūtė

Iš mūsų vaidybų

Laiškai apie teatrą (X)

Tavo vertingų įžvalgų apie dramaturgiją kontekste dar labiau nuvilia spektaklis „Tinder Dates“ (rež. Gabrielė Tuminaitė, Stasas Žirkovas ir Kirilas Glušajevas, Vilniaus mažasis teatras, VMT). Dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė kartu su kūrybine grupe kūrė pjesę remdamasi įvairiomis su pažinčių programėle „Tinder“ susijusiomis istorijomis. Mane nustebino, kokie stereotipiniai personažai veikia pjesėje. Galėtum pamanyti, kad tinderiu naudojasi tik „marozai“, „fyfos“, „krikščionys moksliukai“ ir „provincijos mokytojos“, o kur intelektualai, LGBT+ bendruomenės nariai, vyresni asmenys ir kt.?

Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Mantas Zemleckas spektaklyje „Dorianas“. L. Jansch nuotr.
Šarūnas Januškevičius ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Tinder Dates“. D. Putino nuotr.
Šarūnas Januškevičius ir Greta Šepliakovaitė spektaklyje „Tinder Dates“. D. Putino nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „(A)pollonia“. S. Okołowicz („Nowy Teatr“) nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Scena iš spektaklio „Gyvulių ūkis. XXI amžius“. D. Matvejevo nuotr.
Donatas Želvys ir Aurelijus Pocius „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Donatas Želvys ir Aurelijus Pocius „Erinijos“. L. Vansevičienės nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Indrė Patkauskaitė ir Daumantas Ciunis spektaklyje „Ein Elefant“. D. Matvejevo nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Sielos celė

Spektaklis „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“

Naujai įkurtas teatras „Transmutation Theatre“ savo pirmuoju Povilo Makausko režisuotu spektakliu „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“ parodė siekį su žiūrovu užmegzti intelektinį ir dvasinį ryšį. Neseniai atsidariusiose meno erdvėse „Vileišio 18“ lapkričio 25–27 d. įvykęs spektaklis sukurtas pagal portugalų rašytojo Fernando Pessoa (1888–1935) „Nerimo knygą“.

Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Povilas Barzdžius ir Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Karolis Legenis spektaklyje „Tarsi vaizduotės epizodas, kurį vadiname tikrove“. B. Frątczako nuotr.
Ieva Tumanovičiūtė

Kokybiški spektakliai

Latvijos teatro vitrina

Lapkričio 11–13 d. teko galimybė pamatyti keturis Latvijos teatro spektaklius – tris Rygoje ir vieną Liepojoje. Latvijos teatro darbuotojų sąjungos kuruojama spektaklių programa siekiama pristatyti šalies teatrą užsienio profesionalams bei stiprinti kultūrinius Baltijos ir kaimyninių šalių ryšius. Iš kelių spektaklių būtų neteisinga daryti kokius nors apibendrinimus apie pastarąjį Latvijos teatro sezoną, tačiau bendrą šių kūrinių vardiklį rasti galima.

Chulpan Khamatova spektaklyje „Post Scriptum“. J. Deinats nuotr.
Chulpan Khamatova spektaklyje „Post Scriptum“. J. Deinats nuotr.
Dana Bjorka ir Dmitrijus Palesas spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Dana Bjorka ir Dmitrijus Palesas spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Jekaterina Frolova spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Jekaterina Frolova spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Dana Bjorka spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Dana Bjorka spektaklyje „Tegyvuoja karalienė, vivat!“. Rygos Michailo Čechovo rusų teatro nuotr.
Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Ivars Kļavinskis ir Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Ivars Kļavinskis ir Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Daiga Kažociņa spektaklyje „Nepažįstamieji traukinyje“. M. Germane (Latvijos nacionalinio teatro) nuotr.
Chulpan Khamatova spektaklyje „Post Scriptum“. J. Deinats nuotr.
Chulpan Khamatova spektaklyje „Post Scriptum“. J. Deinats nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 12  >>> Archyvas