7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Sandra Skurvida

Sandra Skurvida

Jaunųjų menininkų blizgesys ir skurdas

Menas prekybos centre

Menas vartojamas godžiausiai, nes jam nepakanka reikmių ir norų patenkinimo. Ne – meno vartotojos nežino, ko nori, ir joms nieko nereikia, bet vis tiek žiūri, kažko ieško parodų salėse, galerijose ir kitose meno vietose. Šios menui skirtos vietos patenkinta tik tas akis, kurios ten randa ką nors nauja – gal nematyta, o gal iki šiol nepastebėta ar nepatirta. Po mėnesio Lietuvos meno pasaulyje vienose akyse iškilo klausimas, ar retrospektyvų, bienalių ir kitų gėrybių pristatymas meno centruose ir reprezentacinėse galerijose – tai jau viskas, ką jos pamatys; nieko „naujo“? Vos jos ėmė merktis, staiga, ne meno galerijoje, o prekybos centre – POP!

Monika Dirsytė, performanso „Monika & Monika“ fragmentas. 2014 m. M. Žukausko nuotr.
Monika Dirsytė, performanso „Monika & Monika“ fragmentas. 2014 m. M. Žukausko nuotr.
Monika Dirsytė, performanso „Monika & Monika“ fragmentas. 2014 m. M. Galerijos POP-UP nuotr.
Monika Dirsytė, performanso „Monika & Monika“ fragmentas. 2014 m. M. Galerijos POP-UP nuotr.
Sandra Skurvida

Mitai ir istorijos

 „Gerų blogybių“ būtis ir nebūtis

 

Seniai seniai, prieš dvidešimt metų, gyveno „Geros blogybės“ – ir aš ten buvau, viską mačiau, alų midų gėriau. O gal to visai nebuvo? Jų tariamo gyvenimo nuogirdos kartais pasiekia viešumą, bet tarsi iš pogrindžio, kitų svarbių veiksnių aprašymuose, kaip istorija apie sovietinių Parodų rūmų tapsmą Šiuolaikinio meno centru, sutapusį su „Gerų blogybių“ inauguracine paroda šioje institucijoje 1992 metais. Tik pastarųjų dvidešimties metų meno diskursas – tekstai, parodos, studijos ir edukacija – gali patvirtinti ar paneigti šio meno fenomeno svarbą. Jono Meko vizualiųjų menų centre vykstanti paroda „Inversija. Blogos gėrybės“ (kuratorė – Laima Kreivytė) yra vienas pirmųjų bandymų pažvelgti į šį Lietuvos šiuolaikinio meno formavimosi etapą.

Leila Džeiran Šukiur (Kasputienė) ir Kipras Kasputis, kūrinio „Sūnus Kipras. Mama Leila“ fragmentas. 1992–2014 m. J. Lapienio nuotr.
Leila Džeiran Šukiur (Kasputienė) ir Kipras Kasputis, kūrinio „Sūnus Kipras. Mama Leila“ fragmentas. 1992–2014 m. J. Lapienio nuotr.
Leila Džeiran Šukiur (Kasputienė) ir Kipras Kasputis, kūrinio „Sūnus Kipras. Mama Leila“ fragmentas. 1992–2014 m. L. Ausylos nuotr,
Leila Džeiran Šukiur (Kasputienė) ir Kipras Kasputis, kūrinio „Sūnus Kipras. Mama Leila“ fragmentas. 1992–2014 m. L. Ausylos nuotr,
Leila Džeiran Šukiur (Kasputienė) ir Kipras Kasputis, kūrinio „Sūnus Kipras. Mama Leila“ fragmentas. 1992–2014 m. L. Ausylos nuotr.
Leila Džeiran Šukiur (Kasputienė) ir Kipras Kasputis, kūrinio „Sūnus Kipras. Mama Leila“ fragmentas. 1992–2014 m. L. Ausylos nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Ekspozicijos fragmentas. J. Lapienio nuotr.
Saulius Mažylis, „Užraktas“. 1989 m. J. Lapienio nuotr.
Saulius Mažylis, „Užraktas“. 1989 m. J. Lapienio nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Improvizacijos su Boscho Ieva“. 1993 m. J. Lapienio nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Improvizacijos su Boscho Ieva“. 1993 m. J. Lapienio nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Plazminės liekanos“. 2012 m. J. Lapienio nuotr.
Ieva Martinaitytė-Mediodia, „Plazminės liekanos“. 2012 m. J. Lapienio nuotr.
Audrius Šumskas, „Mudu du“. 1992 m. J. Lapienio nuotr.
Audrius Šumskas, „Mudu du“. 1992 m. J. Lapienio nuotr.
Sandra Skurvida

Lietuvos meno politikos šešėliai

Apie konferenciją LR seime

Balandžio 11-ąją Lietuvos Respublikos Seime vykusi konferencija „Smurto bei savižudybių prevencija ir destruktyvusis menas Lietuvoje“, surengta Seimo narės Rimantės Šalaševičiūtės kartu su Lietuvos kultūros kongreso taryba (balandžio 21-ąją šį renginį rodė Lietuvos televizija – šis tekstas remiasi TV transliacija) visos šalies akivaizdoje pareiškė, kad svarbiausios valstybės kultūros institucijos, kurių atstovai šiame renginyje nedalyvavo – tai Lietuvos kultūros ministerija, Šiuolaikinio meno centras ir kitos – propaguoja socialinę ir estetinę destrukciją. Konferencijoje pranešimus pristatė menininkai (-ės) (Aloyzas Stasiulevičius, Edita Utarienė, Rimas Dichavičius, Liudas Pocius, Arvydas Šaltenis), mokytojai (-os) (Raimonda Vaičiulienė ir Kęstutis Ramonas), žurnalistas Dainius Radzevičius, filosofas Krescencijus Stoškus, socialinis darbuotojas Paulius Skruibis. Kaip liudija dalyvių sudėtis, tikroji šio renginio intencija buvo identifikuoti ir pasmerkti „destruktyvųjį“ meną ir jo institucijas, o ne aptarti socialinių problemų priežastis ir įgalinti jų prevenciją, tad aš taip pat jų neaptarsiu. Menininkai, pasisakę renginyje, oponavo tiems, kurie jame nedalyvavo. Vienintelis balsas, prieštaravęs šiai vienbalsei daugumai, buvo Lietuvos dailės akademijos prorektoriaus A. Šaltenio.

Arvydas Šaltenis, „Moteris“. 1972 m. Modernaus meno centro archyvas
Arvydas Šaltenis, „Moteris“. 1972 m. Modernaus meno centro archyvas