Autorius: LRDT inf.

LRDT inf.

Vasario 24 d. 18.30 val. Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) kviečia į jaunų kūrėjų spektaklio „Mums viskas gerai“ premjerą pagal šiuolaikinės lenkų dramaturgės Dorotos Masłowskos (g. 1983) pjesę. Vienos dalies spektaklį lietuvių kalba teatro „Erdvėje A-Z“ stato režisūros bakalaurė Eglė Švedkauskaitė.

Kodėl savo diplominiam darbui pasirinkote būtent šią pjesę, kaip ji pateko į jūsų akiratį?

Pirmas mano susitikimas su šia D. Masłowskos pjese buvo labai netikėtas ir intriguojantis. Pjesę mums pasiūlė profesorius Jonas Vaitkus antrame kurse; aktoriams – kaip tam tikrą trenažą ieškoti šaržuotų vaidmenų bei vaidinti tam tikrus išdidintus visuomenės tipažus.

LRDT inf.

Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) 2018 m. vasario 24 dieną kviečia į spektaklio „Mums viskas gerai“ premjerą pagal šiuolaikinės lenkų dramaturgės Dorotos Maslovskos (Dorota Masłowska) pjesę.

Vienos dalies dramos spektaklį lietuvių kalba teatro „Erdvėje A-Z“ stato režisierė Eglė Švedkauskaitė, scenografiją kuria dailininkė Anna Berdnikova iš Sankt Peterburgo, muzika – Skomanto Duoplio. Iš lenkų kalbos pjesę išvertė Gintaras Grajauskas. Spektaklis kuriamas bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

LRDT inf.

2017 m. gruodžio 30 d., eidama 77-uosius metus, Vilniuje po sunkios ligos mirė Lietuvos teatro ir kino aktorė Tatjana Majorova (g. 1941 m. kovo 27 d. Čiasov Jar, Donecko sritis). Didžiąją savo kūrybinio gyvenimo dalį aktorė vaidino Lietuvos rusų dramos teatre.

T. Majorova 1964 m. baigė I. Karpenkos-Karo teatro meno institutą Kijeve. 1964–1967 m. buvo Sevastopolio, 1967–1991 m. Lietuvos rusų dramos teatro aktorė.

Iš bemaž 40-ties vaidmenų, sukurtų LRDT scenoje, ryškiausi aktorės kūrybinėje biografijoje: Serafima – Michailo Bulgakovo „Bėgimas“ 1967 m., Ženia – Michailo Roščino „Valentinas ir Valentina“ 1971 m., Irina – Aleksandro Volodino „Su mylimaisiais nesiskirkite“ 1973 m., Marija – Jono Drucės (Ion Druta) „Šventų švenčiausia“ 1976 m., Serafina – Tennessee Williamso „Ištatuiruotoji rožė“ 1978 m., Iskra –Viktoro Rozovo „Kurtinio gūžta“ 1979 m., Nataša Golubeva – Aleksandro Gelmano „Akis į akį su visais“ 1982 m., Boba Vienaakė – Kazio Sajos „Jaučio metai“ 1984 m., Sara Bernar – Johno Murrello „Langusto juokas“ 1987 m., Merė Kevan Tairon – Eugene O’Neillo. „Ilga kelionė į naktį“ 1988 metais.

LRDT inf.

Lietuvos rusų dramos teatre šurmuliuoja vaikai – spalio 27 d. čia prasidėjo II Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis „Vilniaus rampa. Vaikai”. Tris dienas LRDT Didžiojoje scenoje spektaklius rodys teatrai iš Lietuvos, Rusijos, Estijos, Latvijos.

LRDT inf.

Lietuvos rusų dramos teatras pristato paskutinę šių metų premjerą – režisieriaus Georgijaus Surkovo pastatymą pagal to paties pavadinimo Gabrielės Labanauskaitės pjesę „#tevyne“, sukurtą remiantis LRDT aktorių laboratorijos „Mano meninis gyvenimas" medžiaga. 

G. Surkovas: „Kartu su kūrybine komanda ilgai svarstėme, kas mus, esančius Lietuvos rusų dramos teatre, vienija? Iš esmės, mus jungia priklausymas vienai ar kitai tautybei arba nežinojimas, kuriai tautybei priklausai. Mat dauguma teatre dirbančiųjų save priskiria prie etninių rusų, ukrainiečių, baltarusių, taip pat lietuvių, bet yra ir išvis neturinčių tautinės tapatybės, nežinančių, kas esantys“.

Dramaturginis „verbatim" principas (personažų samprotavimų, išsakytų balsu, dokumentinis atkartojimas), kuriuo remiantis G. Labanauskaitė sukūrė unikalią pjesę, suteikia galimybę šią sudėtingą temą pateikti žiūrovams nuoširdžiai ir atvirai.

LRDT inf.

Vakar, gegužės 11-ąją, po sunkios ir klastingos ligos mirė dailininkė, scenografė Nina Livont. Netekome teatro bičiulės, menininkės, ilgus metus puoselėjusios Lietuvos rusų dramos teatro scenovaizdį.
     N. Livont gimė Vilniuje 1954 metų gruodžio 25 dieną. 
Baigusi Odesos teatrinę dailės mokyklą, menininkė kūrė dekoracijas ir kostiumus  įvairiuose teatruose.
     Lietuvos rusų dramos teatre N. Livont debiutavo 1978-ais metais sukūrusi scenografiją spektakliui F. Dostojevskio „Dėl šlapdribos“. 
Nuo 1993 m. iki 2003 m. šiame teatre dirbo vyriausiaja dailininke.
N. Livont sukurtais scenovaizdžiais daugiau nei 60 spektaklių gėrėjosi ne tik Lietuvos rusų dramos teatro,  Valstybinio jaunimo teatro ar Šiaulių dramos teatro publika, bet ir Berlyno, Kijevo, Minsko, Bresto, Kemerovo, Irkutsko teatrų žiūrovai.

LRDT inf.

     Neatsitiktinai naujojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorės ir režisierės Birutės Mar spektaklio premjera įvyks Lietuvos rusų dramos teatro scenoje – spektaklis „Dostojevskio angelai" kuriamas rusų klasiko F. Dostojevskio prozos motyvais originalo kalba.

     Naujojo spektaklio pagrindu pasirinkti fragmentai iš rašytojo romanų „Idiotas“, „Broliai Karamazovai“, „Demonai“, apysakos „Baltosios naktys“ bei apsakymo „Berniukas prie Kristaus eglutės“.

     Spektaklyje prabils skirtingi jų herojai: Nastenka iš „Baltųjų naktų“, kunigaikštis Myškinas („Idiotas“), Nikolajus Stavroginas („Demonai“), Grušenka („Broliai Karamazovai“) bei mažasis herojus iš apsakymo „Berniukas prie Kristaus eglutės“. Rašytojo sukurtuose personažuose, kaip ir visuose mumyse, pasak F. Dostojevskio, glūdi „ano pasaulio“ daigai. Tik jų dėka mumyse egzistuoja tiesos ir išminties, sąžinės ir pasirinkimo laisvės, meilės ir tikėjimo pradai.      Birutė Mar: „Kažkada, teatro studijų Sankt Peterburge metais, nemaža savo studentiškų darbų kūriau „pagal Dostojevskį“ – rašytojo kūryba tapo savitu žmogaus prigimties tyrinėjimo kamertonu.

LRDT inf.

Lapkričio 6, 8 d. Lietuvos rusų dramos teatre – Jono Vaitkaus premjera pagal viduramžių Persijos literatūros klasiko Nizami (Nizami Gandževi, 1140 – 1209 m.) eiliuotą kūrinį „Septynios gražuolės". Poema pasakoja apie persų šachą Bachramą ir jo septynias žmonas, įvairių kraštų princeses. Kiekvienai iš savo mylimų žmonų šachas Bachramas surentė po rūmus, kurių grožyje slypėjo ir pasaulio sandaros filosofiniai ženklai bei alegorijos.
Anot režisieriaus, Bachramui pasakojamos septynių gražuolių  pasakos savyje turi tam tikrą moralinį užtaisą: „Kodėl būtent tos pasakos? Kodėl jos akcentuoja vienokį ar kitokį nusidėjimą, nuodėmę, kitokią gėrio pusę? Matyt, poetas Nizami buvo neįtikėtino jautrumo menininkas, suteikęs haremui ne kolektyvinį veidą, o išskyręs kiekvieno žmogaus individualumą, santykius, nuoskaudas, lūkesčius, problemas.  Labai svarbu yra kiekvienam pereiti vidinius slenksčius, prieštaravimus, kliūtis, kovą su savimi ir dar kažkuo.“ 

LRDT inf.

 Premjera Lietuvos rusų dramos teatre

 Žengti į moters pasaulį ir išlaisvinti sielą nuo emocinės naštos. Tokiam ritualui kvies režisierė Olga Lapina. Dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatė ruošiasi muzikinio spektaklio „Rusiškas sąsiuvinis“ premjerai sausio 30 ir 31 dienomis Lietuvos rusų dramos teatre (LRDT). Režisierė ėmėsi nelengvos užduoties – dramos scenoje atgaivinti iškilaus rusų kompozitoriaus ir folkloristo Valerijaus Gavrilino to paties pavadinimo vokalinį ciklą. Šis kūrinys autoriui pelnė garsiąją Michailo Glinkos premiją ir tarptautinį pripažinimą. 

LRDT inf.

 Premjera Lietuvos rusų dramos teatre