Autorius: LMAVB inf.

LMAVB inf.

2017 m. vasario 20 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatomas LMA Vrublevskių bibliotekos projektas „Užmirštasis Vilnius“. Dalyvaus projekto vadovas Egidijus Gotalskis, programos kūrėjai – UAB „Hnit-Baltic“ atstovai, VU Komunikacijos fakulteto profesorius dr. Rimvydas Laužikas. Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė.

2015–2016 metais LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo įgyvendinamas interaktyvus projektas „Užmirštasis Vilnius“. Remiantis miesto planais, XIX–XX a. žymiausių fotografų darbais bei atvirukais, saugomais bibliotekos fonduose, buvo atkurti Vilniaus vaizdai. Neturintis atitikmens Lietuvoje projektas skirtas ne tik moksliniams tyrinėjimams. Naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis, visi besidomintys miesto istorija gali susipažinti su Vilniaus teritorine, architektūrine raida ir gatvių išplanavimu bei pokyčiais nuo XIX a. antros pusės iki šių dienų.
LMA Vrublevskių bibliotekos interneto svetainėje paskelbtas žemėlapių portalas – vienas iš projekto „Užmirštasis Vilnius“ baigiamojo etapo rezultatų, kuriame vartotojas gali interaktyviai palyginti skirtingų laikotarpių Vilniaus žemėlapius bei fotografijas.

LMA Vrublevskių bibliotekos žemėlapių portalo kūrėjas ir projekto partneris – UAB „Hnit-Baltic“. Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Informaciją rengė LMA Vrubelsvkių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 212 68 90

LMAVB inf.

Artėjant Vasario 16-ajai – „Dar kartą apie „Aušros“ reikšmę“

2017 m. vasario 14 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša istoriko, Lietuvos istorijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo dr. Česlovo Laurinavičiaus paskaita „Dar kartą apie „Aušros“ reikšmę“.
Istoriografijoje „Aušra“ paprastai laikoma kultūrinio pobūdžio leidiniu. Mat joje dominavo straipsniai apie lietuvių kalbos grožį, originalumą ir šventą lietuvių pareigą tą kalbą puoselėti. Bet „Aušroje“ lietuviai taip pat skatinti prisiminti kadaise turėtą savą suverenią valstybę, taigi, buvo ugdomas vienas iš svarbiausių valstybingumo elementų – tauta. Be to, aušrininkai skatino suvokti apibrėžtą lietuvių etnografinę teritoriją – kitą ne mažiau svarbų valstybingumo elementą. Tai liudijo apie naują politinę lietuvių orientaciją. Pagaliau aušrininkų veiklos analizė leistų teigti, jog egzistavo ir geopolitinė vizija – kaip Lietuva galėtų tapti modernia valstybe.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685

LMAVB inf.

2017 m. vasario 9 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyks tarptautinės parodos „Lietuvių partijos ir organizacijos Rusijoje 1917–1918 m.“ atidarymas. Parodoje bus eksponuojami dokumentai ir leidiniai, atskleidžiantys lietuvių politinę veiklą Rusijoje po 1917 m. Vasario revoliucijos. Kalbės istorikas dr. Tomas Balkelis, Adomo Lasto eilėraščius skaitys Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai. Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.

1917 m. Vasario revoliuciją Rusijoje palankiai vertino ir kairieji, ir dešinieji lietuvių visuomenės veikėjai. Dešinieji aktyviai įvykiuose nedalyvavo, tačiau suprato jų reikšmę. Keletą mėnesių iki spalį bolševikų įvykdyto perversmo trukusi laisvė suteikė galimybes lietuvių politinei veiklai išplėtoti. Ideologijos ir orientacijos priešpriešos sąlygomis būsimos tautinės valstybės elito grupės bandė rasti visoms priimtiną sprendimą dėl Lietuvos ateities, tačiau sutarimo ir vienybės nepasiekė. Politinio gyvenimo įvykiai parodė, kad įžvalgesni buvo Tautos pažangos partijos atstovai ir krikščionys demokratai, siekę tarptautinio Lietuvos klausimo sprendimo ir atsiribojimo nuo revoliucinės Rusijos anarchijos ir suirutės. Pasiteisino valstybės nuo viršaus kūrimo šalininkų viltys, o permainingi politiniai procesai suaktyvino lietuvių pabėgėlius ir tremtinius Rusijoje, suteikė jiems patirties veikti viešajame gyvenime likus nepilniems metams iki Vasario 16-osios nepriklausomybės akto pasirašymo. Grįžus į gimtąjį kraštą, daugeliui nepriklausomos Lietuvos vaizdinys tapo motyvuotu siekiu.

Bibliotekoje saugomų dokumentų ekspoziciją papildo fotografijų kopijos iš albumo „1914–1917 m. karo atsiminimai“, kurias maloniai leido eksponuoti ilgamečiai bibliotekos bičiuliai iš Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekos. Tai vaizdai iš Rusijos kariuomenės stovyklų Vilniaus gubernijos Dysnos ir Vileikos apskrityse prieš ir po 1917 m. Vasario revoliucijos.

Parodos ekspozicija veiks 2017 m. vasario 9  – kovo 13 d.
Parodos rengėja Rasa Sperskienė

LMAVB inf.

Gruodžio 7 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, mokslininkų komanda pristatys šiais metais vykdytų tyrimų didikų Radvilų giminės mauzoliejuje Nesvyžiuje (Baltarusija) rezultatus. Renginyje dalyvaus projekto vadovai: Kultūros paveldo departamento atstovė Audronė Vyšniauskienė ir Vilniaus universiteto istorikas dr. Salvijus Kulevičius. Antropologė Justina Kozakaitė pristatys atliktų antropologinių tyrimų rezultatus, architektas Rimas Grigas kalbės apie mauzoliejaus architektūrą, istorikas Martynas Jakulis pateiks istorinių faktų apie jame palaidotus asmenis, archeologė Vytautė Lukšėnienė pasakos apie mauzoliejuje rastų artefaktų tyrimus ir identifikaciją.

LMAVB inf.

Lapkričio 11 d. 11 val. 11 min. (Lietuvos laiku 12 val. 11 min.) pasaulis, ypač Europa, minės Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 98-ąsias metines. Švarkų atlapuose visi segės popierines aguonas, o ant žuvusių karių kapų bus dedami plastikiniai aguonų vainikai.

Ta proga 2016 m. lapkričio 11 d. (penktadienį) 12 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus atidaryta tarptautinė paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“. Parodoje bus eksponuojami bibliotekoje ir asmeniniuose archyvuose saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių egodokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių karinių dalinių steigimą Rusijoje. Ypač reikšminga, kad Lietuvos visuomenei bus pristatyta dalis Baltarusijos mokslų akademijos Jakubo Kolaso centrinėje mokslinėje bibliotekoje saugomų Pirmojo pasaulinio karo fotografijų, atskleidžiančių Vakarų fronto karių akistatą su mirtimi, karo buitį, laisvalaikį. Renginyje kalbės karo istorikai Arvydas Pociūnas ir Valdas Rakutis. Parodos ekspozicija veiks 2016 m. lapkričio 8 – 2017 m. sausio 2 d.

LMAVB inf.

Dažnas iš mūsų mena dar mokykloje ar karo tarnyboje rašytus atminimo albumus. Tačiau tik siauram tyrėjų ratui žinoma, kad atminimų albumas (lot. album amicorum, vok. Stammbuch, angl. book of friendschip, pranc. album d’amis, souvenir, it. libretti dell’amicizia, lenk. sztambuch, imiennik, trwalnik, pamiętnik, rus. альбом, альбаум, памятная книжка, книжка, книжица ir kt.), dar žinomas kaip filoteka (lotynų kalbos graikizmas philotheca) – savitas literatūros ir dailės žanras, rašytinis paveldo objektas, susiformavęs Ankstyvaisiais naujaisiais laikais, renesansą išgyvenęs XIX a. pradžioje ir tebeegzistuojantis – nors ir gerokai pakitęs – iki šių dienų. Pirmieji atminimų albumai atsirado dar XVI a. pradžioje Vokietijoje. Lietuvos seniausius atminimų albumus aptinkame XVII amžiuje.

Šiandien šie pirmieji album amicorum – ne tik istorijos šaltinis, bylojantis apie ryšius tarp žmonių, jų kalbinę erdvę, ne tik ano meto kelionių geografijos liudininkas, bet ir unikalus dvasinio ir net intymaus žmonių bendravimo šaltinis. Albumai pasakoja ir apie to meto buitį, mentalitetą, kartais atspindi ir socialines bei politines to meto realijas. Pasaulio atminties institucijose ir privačiose kolekcijose išliko tūkstančiai atminimų albumų. Šiandien jie analizuojami, tiriami, kataloguojami ir kolekcionuojami.

LMAVB inf.

Gegužės 11 d. 17 val. įvyks architekto M. Daraškevičiaus vieša paskaita „Nuo stalavos iki valgomojo, arba Valgomojo kambario ir valgymo kultūros raida Lietuvos dvaruose nuo XVII a. iki XX a. vidurio“. Valgomojo kambarys Vakarų Europoje atsirado tik XVIII a. pabaigoje, tačiau Lietuvoje valgymui skirta patalpa, vadinama stalava, egzistavo jau XVI amžiuje. LDK teritorijoje tarp rytų ir vakarų susiformavo specifinis bajorijos skonis ir elgsena, kuriems įtakos turėjo įvairių kaimyninių šalių ir tautų (Kijevo Rusios, totorių, vokiečių, lenkų, italų, prancūzų) kultūros.

LMAVB inf.

Lietuvos bibliotekininkų draugija 2016 m. balandžio 23–29 d. skelbia 16-ąją Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Jos tema kartoja Bibliotekų metų šūkį: Stiprios bibliotekos – stipri visuomenė.

LMA Vrublevskių bibliotekoje , Žygimantų g.1, vyks šie renginiai:

Susitikimas su XXI a. Kudirka: interaktyvūs eilėraščiai, literatūriniai remiksai, interneto poezija –  balandžio 28 d. (ketvirtadienis) 18 val. Žygimantas Kudirka (scenoje – Mesijus) – kūrybininkas, rašytojas ir atlikėjas. Vienas atliekamosios – slemo – poezijos pradininkų Lietuvoje. 2014 m. tapo Europos slemo čempionu. Menininkas poeziją kuria iš garso, vaizdo bei konkrečiosios poezijos elementų. Vakaro metu Žygimantas Kudirka-Mesijus, vienas jauniausių Kudirkų iš Vinco linijos, pristatys pirmąją savo knygą „XXI a. Kudirka“. Interaktyvioje, bet vis dar spausdintoje knygoje skaitytojai ras įvairių nuorodų, kaip praturtinti, papildyti knygos patirtį: susirašinėti su literatūriniu personažu elektroniniu paštu, paskambinus nurodytu numeriu išklausyti balso pašto skaitomą eilėraštį ar gauti eilėraštį trumpąja žinute. Knygos pristatymą papildys iš autoriaus balso generuojama muzika.

LMAVB inf.

Nuo balandžio 18 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda „Vazų dinastijos pradžia Lietuvoje – Zigmantas Vaza (1566–1632)“, skirta Zigmanto Vazos 450-osioms gimimo metinėms. Parodoje pirmą kartą eksponuojami autentiški XVI–XVII a. privilegijų raštai, kuriuos specialiai parodai restauravo Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus darbuotojai. Ekspozicija išsiskiria senųjų privilegijų raštų gausa ir vaško antspaudų įvairove. Daugelyje eksponuojamų rankraštinių dokumentų lankytojai galės pamatyti išlikusį Zigmanto Vazos parašą (Sigismundus Rex).

LMAVB inf.

Kovo 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius ir kt. Vakaro metu bus rodoma 1997 m. apie šiuos dvaro rūmus sukurta televizijos laida iš ciklo „Vizijos ir tikrovė“, demonstruojamos fotografijos.