Autorius: LMAVB inf.

LMAVB inf.

2017 m. rugsėjo 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą „Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais“ skaitys doc. dr. Gintautas Zabiela, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Lietuvos piliakalnių pažinimo pradžią galime datuoti XVI a. Nuo tada iki dabar apie juos sukaupta daug įvairių duomenų, nors tyrinėtų piliakalnių skaičius tik nežymiai viršija ketvirtį visų žinomų piliakalnių. Be gerai žinomų piliakalnių raidos etapų, lieka daug menkai pažintų ar net išvis nepažintų jų raidos puslapių. Kodėl ilgaamžė piliakalnių pažinimo istorija paliko daug spragų, kokių piliakalnių tyrimo rezultatai šiandien yra gerokai primiršti ir kokias perspektyvas piliakalniams atveria piliakalnių metai? Į šiuos ir kitus su Lietuvos piliakalniais susijusius klausimus atsakymų bus bandoma ieškoti paskaitos metu. Joje bus kalbama ne tik apie piliakalnius kaip praeities pažinimo archyvą, tačiau ir apie jų šiandieninio išsaugojimo bei įprasminimo aktualijas.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685

LMAVB inf.

2017 m. birželio 5 d. Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijoje įvyko iškilminga ceremonija, kurios metu dokumentinio paveldo saugotojams buvo įteikti penki UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimai, trims iš jų suteikta regioninė, o dviem – nacionalinė reikšmė. LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi du dokumentinio paveldo objektai  pripažinti regioninės reikšmės dokumentais ir įrašyti į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Vienas iš šiais metais pripažintų regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektų saugomas LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje. Teodoro Narbuto knyga Dzieje narodu litewskiego (Lietuvių tautos istorija) (t. I–IX, 1835–1863) (LMAVB RS F17-244/1–9)  yra T. Narbuto asmeninis egzempliorius. Lietuvos istorikas beveik tris dešimtmečius (nuo 1835 iki 1863 m.) ranka darė prierašus, pastabas, piešinius ir kitus spausdinto teksto papildymus, vildamasis išleisti antrąją šios knygos laidą. Teodoras Narbutas – žymi XIX a. Lietuvos istorijos mokslo, literatūros ir visuomeninio gyvenimo figūra. Garsiausias šio istoriko veikalas Dzieje narodu litewskiego ne tik suvaidino didžiulį vaidmenį lietuvių istoriografijoje, bet ir žadino istorinę ir tautinę savimonę. Su šiuo T. Narbuto kūriniu užaugo visa lietuvių nacionalinio atgimimo karta. Tai unikalus XIX a. pirmosios pusės intelektinės Lietuvos istorijos, o plačiąja prasme – Lietuvos kultūros  paminklas. Svarbu ir tai, kad mūsų dienas pasiekė visas (in extenso) šio unikalaus šaltinio komplektas (devyni veikalo tomai). Lietuvos atminties institucijose kito tokio XIX a. istoriko darbo kasdieną ir nuolatinį intelektinį darbą demonstruojančio šaltinio nėra.

LMAVB inf.

2017 m. birželio 15 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks parodos „Žinok, kad kraujas – skystis ypatingas“ atidarymo iškilmės. Paroda skirta Lietuvos MA akademiko, mokslo premijos laureato (2005), imunologo, profesoriaus, habilituoto daktaro Vyto Antano Tamošiūno 75-mečiui. Paroda veikia birželio 5–29 d.

LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda lankytojams suteiks galimybę susipažinti su eksponatais iš asmeninės akademiko V. A. Tamošiūno kolekcijos: apdovanojimais, dokumentais ir nuotraukomis, taip pat kai kuriomis jo publikacijomis. Mokslinė literatūra parodoje suskirstyta į kelis skyrius: „Imuniteto tyrimai – žmogui ir Tėvynei“, „Leukemiją sukeliančių virusų tyrimai“, „Visam gyvenimui pamilęs limfocitus“. Kiti skyriai atspindi organizacinę veiklą steigiant Imunologijos institutą, organizuojant Lietuvos imunologų draugiją bei vasaros stovyklas, darbą Lietuvos mokslų akademijoje, trumpas ir retas atokvėpio valandėles šeimos rate bei kraštiečių susitikimuose. Parodą papildėme leukocitų nuotraukomis – jos puošė naujosios V. A. Tamošiūno darbovietės – Inovatyvios medicinos centro – sienas. Leukocitų tyrimui V. A. Tamošiūnas paskyrė didžiausią savo gyvenimo dalį, kraujo paslaptis bandė įminti siekdamas sukurti kuo stipresnę imuninę žmogaus organizmo apsaugą. Bet, kaip Faustui sakė Mefistofelis – „žinok, kad kraujas – skystis ypatingas“..., ir paslapčių liko dar daug. Parodos pradžią iliustruoja Zitos Krivickienės nuotrauka su mikroskopiniu liuminescenciniu kraujo elementų vaizdu.

Vytas Antanas Tamošiūnas gimė 1942 m. birželio 15 d. Pasvalio rajone, Banioniuose. Jubiliatas – biomedicinos mokslų habilituotas daktaras (1984), Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Biochemijos ir biofizikos katedros profesorius (1988), VU Imunologijos instituto direktorius (1990–2007), Molekulinės imunologijos laboratorijos vadovas (1990–2010), Lietuvos MA akademikas, Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas (2005–2009), Vilniaus universiteto (2002–2006) ir Lietuvos veterinarijos akademijos (2001–2010) senatų narys, Lietuvos imunologų draugijos įkūrėjas ir prezidentas (1991–2012), garbės prezidentas (nuo 2014), Lietuvos MA Alergologijos komisijos narys. 2009 m. V. A. Tamošiūnas buvo išrinktas Lietuvos veterinarijos akademijos garbės daktaru, 1997–2002 m. jis buvo Lietuvos Maltos ordino pagalbos tarnybos prezidentu ir už aktyvią veiklą taip pat ne kartą buvo apdovanotas. Nuo 2012 m. V. A. Tamošiūnas dirba Valstybiniame mokslinių tyrimų institute Inovatyvios medicinos centre.
Akademiko V. A. Tamošiūno iniciatyva ir pastangomis 1990 m. prie Lietuvos MA įkurtas Imunologijos institutas, imunologijos teoretikus ir praktikus jis subūrė į Lietuvos imunologų draugiją (1991). Jo dėka pradėtos organizuoti jaunųjų imunologų vasaros mokyklos, rengiamos imunologų konferencijos ir simpoziumai. Bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu, Imunologijos institute įvairioms mokslo įstaigoms parengta daugiau kaip 30 biomedicinos mokslo daktarų, jiems profesorius dažniausiai vadovavo ar buvo jų disertacijų gynimo komiteto narys. Akademikas V. A. Tamošiūnas yra daugiau kaip 350 imunologijos srities mokslo publikacijų autorius ar bendraautoris, mokslo populiarinimo knygelės „Leukozės ir virusai“ (1982), monografijos „Virusinės limfoleukozės imunobiologija“ (1987), vadovėlio studentams „Molekulinės imunologijos ir imunochemijos pagrindai“ (1991), autobiografinės knygos „Kelius nuėjęs, keliu pareisiu“ (1998) autorius, kartu su kitais bendraautoriais išleido „Imunologijos terminų aiškinamąjį žodyną“ (2012), fundamentiniam imunologijos istorijos veikalui „Imunologijos raida Lietuvoje“ (2016) subūrė gausų imunologų kolektyvą.

V. A. Tamošiūnas – Visuotinės lietuvių enciklopedijos mokslinės redakcijos tarybos narys (2001–2012), taip pat Lietuvos mokslo žurnalų „Alergologija ir klinikinė imunologija“, „Biologija“, „Acta medica Lituanica“, „Veterinarija ir zootechnika“ bei užsienio žurnalo „Central European Journal of Immunology“ redakcinių kolegijų narys. Profesorius aktyviai dalyvauja imunologijos mokslui skirtuose tarptautiniuose ir respublikiniuose kongresuose bei konferencijose.

Akademiko V. A. Tamošiūno mokslo darbo sritys – molekuliniai ir ląsteliniai imuniteto mechanizmai; retrovirusų savybės ir jų sąveika su imunokompetentinėmis ląstelėmis; imuninio signalo perdavimas; įvairių ligų imunopatogenezės tyrimas, imuninė biotechnologija, diagnostikų kūrimas, tyrimas ir taikymas. Jo dėka Lietuvoje sėkmingai plėtojama šiuolaikinė imunologija, be to, tirdamas šią sritį jis daug nusipelnė ir kitoms biologijos mokslų šakoms. Už darbų ciklą „Galvijų leukozės diagnostika, likvidavimas ir prevencija Lietuvoje 1985‒2004 metais“ jam su bendraautoriais suteikta Lietuvos mokslo premija (2005), o už darbų ciklą ,,Imunologijos ir alergologijos tyrimai Lietuvoje (teorija ir praktika)“ – Vlado Lašo premija (2015). 2012 m. LMA Vrublevskių biblioteka parengė ir išleido V. A. Tamošiūno kūrybinės ir mokslinės veiklos visumą atskleidžiančią bibliografijos rodyklę „Kraujo lašo paslaptys“.

Parodą parengė Rūta Kazlauskienė, dr. Birutė Railienė, dr. Giedrė Miknienė ir Lietuvos MA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius.

Nuoširdžiai dėkojame Donatui Ustinavičiui ir Audronei Stasiukaitytei už pagalbą rengiant parodą.

Parengė dr. Birutė Railienė
LMA Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyrius

LMAVB inf.

2017 m. gegužės 18 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vvyks LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus doc. dr. Sigito Narbuto vieša paskaita „Išaugintas LDK raštijos tradicijų: Pranciškus Skorina ir jo Rusėniškoji Biblija“.

Lektorius  pristatys  LDK raštiją, kuri suformavo Pranciškų Skoriną – vertėją, leidėją, poetą ir religinių raštų rengėją. Bus pasakojama apie LDK rankraštinių knygų savitumą, taip pat Rusėniškosios Biblijos amžininkes – pirmąsias Lietuvos autorių parengtas ir užsienyje išspausdintas knygas. Pasirėmus tokiais kontekstais, atskleidžiamas Rusėniškosios Biblijos savitumas.

Po paskaitų Vrublevskių bibliotekoje norintieji galės pratęsti ekskursiją Valdovų rūmų muziejuje ir gyvai susipažinti su gegužę iš Baltarusijos atvežtais eksponatais: viena pirmųjų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje spausdintų knygų – 1522 m. Vilniuje P. Skorinos pasirodžiusia „Mažąja kelionių knygele“ bei 1517 m. rugsėjo 10 d. Prahoje išleista „Jobo knyga“. Jos parašytos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėnų kalba. Paskaitos dalyviams apsilankymas ekspozicijoje yra nemokamas.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685.

LMAVB inf.

Gegužės 11 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks prof. habil. dr. Sergejaus Temčino paskaita „Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną?“

Rusėnas Pranciškus Skorina (*prieš 1490 Polocke – †prieš 1552-01-29 Prahoje) buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas, švietėjas humanistas ir mokslininkas (medikas ir botanikas). 2017 m. Europa mini reikšmingą jubiliejų: 500-ąsias Pranciškaus Skorinos Prahoje išspausdintos rusėniškos Biblijos metines.

LMAVB inf.

Balandžio 28 d. nuo 11 iki 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Knygų dovanų mugė ir susitikimai su Bibliotekos bičiuliais. Kartu su draugiškomis institucijomis ir lankytojais dalinsimės knygomis ir gerumu. Šiais metais knygas dovanoja Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademija, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, LMA Vrublevskių biblioteka. Knygų dovanų mugės lankytojų aukos už patikusias knygas bus skiriamos Seinų „Žiburio“ gimnazijai, jų bibliotekai praturtinti.

Knygų dovanų mugės fone kartu su skaitytojais aptarsime Bibliotekos ateitį...
Balandžio 28 d. 11 val. neoficialus pasišnekučiavimas su Bibliotekos direktoriumi dr. Sigitu Narbutu.

... ir kartu su lietuviais už valstybės sienų kursime LietuvąBalandžio 28 d. nuo 12 iki 14 val. Seinų „Žiburio“ gimnazijos moksleivių poetinė kompozicija „Išeivijos poetų kūryba“. Savo kūrybą skaitys poetas, publicistas, fotografas, Punsko „Aušros“ leidyklos direktorius Sigitas Birgelis. Videofilmo „Pamirštas kraštas. Tikėjimas. Leidyba“ peržiūra (autoriai I. Berulienė, J. Lingys). Seinai prieš pirmąjį pasaulinį karą buvo svarbus ir labai reikšmingas lietuvių kultūros centras, švietęs Lietuvai ne mažiau nei Vilnius, Kaunas ar Marijampolė. Apie lietuviškas šaknis menantį, bet  pamirštą kraštą pasakoja čia vis dar gyvenantys lietuviai.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 8 687 88685.

LMAVB inf.

Balandžio 27 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks knygos „Lietuvos švyturių istorija“ sutiktuvės Vilniuje ir susitikimas su autoriumi, farologu, švyturių istorijos tyrinėtoju, kolekcionieriumi, aistringu švyturių ir jūrinės kultūros puoselėtoju Aidu Jurkštu.

LMAVB inf.

Balandžio 12 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks parodos „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymo iškilmės. Vienas iš reikšmingiausių parodos eksponatų – Prahoje 1517–1520 m. atskiromis knygomis Pranciškaus Skorinos išleista Rusėniškoji Biblija – bus atvežta iš Vokietijos, iš Aukštutinės Lužicos krašte esančio Gerlico miesto. Rusėniškoji Biblija LMA Vrublevskių bibliotekoje bus rodoma savaitę. Atidarymo iškilmės metu retą leidinį pristatys Aukštutinės Lužicos mokslinės bibliotekos direktorius Matthias Wenzelis. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Parodoje taip pat bus eksponuojami leidiniai, dokumentai ir skaitmeniniai jų vaizdai, pasakojantys apie Skoriną, jo gyvenimą, darbus bei aplinką ir saugomi įvairiose Lietuvos, Baltarusijos, Čekijos, Vokietijos bei kitų kraštų atminties institucijose. Paroda veiks iki gegužės 30 d.

LMAVB inf.

Kovo 28 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos darbuotojai: direktorius Sigitas Narbutas, direktoriaus pavaduotoja mokslui Rima Cicėnienė, mokslinė sekretorė Leokadija Kairelienė ir Retų spaudinių skyriaus vedėja Daiva Narbutienė, lankėsi Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinėje mokslinėje Jakubo Kolaso bibliotekoje, kur kartu su savo kolegomis baltarusiais pristatė knygą „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“. Renginys sulaukė neįtikimo pasisekimo: didžiulėje bibliotekos salėje pritrūko vietų atsisėsti. Dauguma klausytojų buvo Baltarusijos valstybinio universiteto studentai. Ši aplinkybė labai šviesiai nuteikia kiekvieną, linkintį gero kaimynų valstybei.

LMAVB inf.

Vasario 20 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatomas LMA Vrublevskių bibliotekos projektas „Užmirštasis Vilnius“. Dalyvaus projekto vadovas Egidijus Gotalskis, programos kūrėjai – UAB „Hnit-Baltic“ atstovai, VU Komunikacijos fakulteto profesorius dr. Rimvydas Laužikas. Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė.