Kovo 16 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslo darbuotoja, knygos „Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai“ autorė dr. Aelita Ambrulevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“. Paskaitos metu bus supažindinta su Vokiečių gatvės socialiniu ir ekonominiu gyvenimu, jos gyventojais ir čia įmones turėjusiais komersantais.
Gatvės istorija siekia Gedimino laikus, kai į Vilnių didžiojo kunigaikščio pakviesti šioje vietoje pradėjo kurtis vokiečių amatininkai. Pamažu gatvėje vieni šalia kitų apsigyveno ir kitų konfesijų žmonės. XVII a. gatvė tapo žydų kvartalo riba, o kai apie XVIII a. vidurį Vilniuje buvo leista žydams gyventi visame mieste (išskyrus dvi pagrindines miesto arterijas: nuo Aušros vartų iki Katedros ir nuo Trakų vartų iki Šv. Jono bažnyčios), ji tapo vienintele centrine gatve, kurioje galėjo gyventi žydai. Vakarinėje gatvės pusėje netoli prabangių Fitingofų ir Mülerių rūmų rikiavosi Evangelikų liuteronų bažnyčiai priklausantis namų kompleksas, toliau – Mariavičių ir Rožančiaus brolijos namai. Čia [Vokiečių gatvėje], – rašė bibliotekininkas, archeografas, geografas, istorikas Flavianas Dobrianskis, dėstęs graikų kalbą Lietuvos dvasinėje seminarijoje, – kone vis-a-vis viena priešais kitą stovėjo liuteronų kircha ir žydų sinagoga.
Vasario 4 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks menotyrininkės, kultūros politikos tyrinėtojos dr. Skaidros Trilupaitytės vieša paskaita „Kiekvienas yra menininkas? Kelios pastabos apie reliatyviąją kūrybiškumo sampratą“.
Kūrybos sąvoka įsitvirtino kasdieniniame gyvenime, organizacijų teorijose, vadybinėje literatūroje, edukacijoje, kultūros politikoje ir t. t. Todėl kūrybiškumą apibrėžti nėra lengva ir vienoje disciplinoje (pvz., ekonomikoje); netgi psichologijoje vargiai rasime vieningą sutarimą, ar kūrybiškumas labiau siejasi su individu, ar su procesais. Skirtingi kūrybiškumo pavidalai egzistuoja ir mene, kuriame kūryba susideda iš vaizduotės, sugebėjimo generuoti originalias idėjas ir pateikti naujus pasaulio interpretavimo būdus, kurie pasireiškia tekstiniais, garsiniais, vaizdiniais pavidalais. Apibrėžti, kas „yra“ ir kas „nėra“ meninė kūryba, sunku ir todėl, jog patys menininkai retai kada kliaujasi inertiškai vartojamais apibūdinimais.
2016 m. sausio 7 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks Tautinių mažumų departamento išleisto 2016 metų kalendoriaus, kuriame supažindinama su Lietuvos bibliotekose saugomais tautinių mažumų rašytinio paveldo unikumais, pristatymas. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, kalbės Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė dr. Vida Montvydaitė, rusų literatūros tyrinėtojas dr. Pavelas Lavrinecas, Lietuvos ir Azerbaidžano literatūrinių ir kultūrinių ryšių tyrinėtojas, publicistas, vertėjas Mahiras Gamzajevas. Meninę programą atliks Totorių kultūros centro folkloro ansamblis „Ilsu“ (vadovė Almira Trakšelienė, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas).
Gruodžio 17 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks vakaras, skirtas jubiliejiniams Mykolo Kleopo Oginskio metams paminėti. Vakaro metu bus pristatyta knyga „Sielos ir minčių Tėvynė – Lietuva“ ir atidaryta Lilijos Valatkienės fotografijų paroda. Renginį ves Edita Mildažytė, kalbės Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, knygos bendraautorė ir sudarytoja Laima Budzinauskienė, žurnalistė fotomenininkė, knygos išleidimo iniciatorė ir parodos autorė Lilija Valatkienė, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, dailėtyrininkas Vidas Poškus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Regina Lopienė ir vertėjas Vytautas Jonas Juška.
2015 m. gruodžio 3 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Milda Kvizikevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuotykiai“.
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis buvo vienas garsiausių keliautojų visoje LDK istorijoje. Aplankęs tolimus ir pavojingus kraštus, visus savo kelionės įspūdžius aprašė veikale „Kelionė į Jeruzalę“. LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi keli šios knygos egzemplioriai, išleisti skirtingomis kalbomis. Paskaitoje siekiama išsamiau aptarti Radvilos Našlaitėlio aprašytą pasaulį – istoriją, mokslą, stebuklus ir/ar tariamą tikrovę. Keliami klausimai, ar tikrai Radvila Našlaitėlis matė ir girdėjo viską, ką aprašė? Kokį įspūdį jam paliko Šventoji Žemė? Kaip atrodo Artimieji Rytai Radvilos Našlaitėlio akimis? Ne mažiau svarbi yra jo pateikiama informacija apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, kuri retkarčiais vis pasirodo visų įspūdžių kontekste.
Lapkričio 19 d. 17.30 Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) įvyks albumo „Vilnius ženkleliuose“ sutiktuvės. Dalyvauja: knygos autoriai, Lietuvos banko pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Vincas Ruzas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Kęstutis Skerys. Renginio vedėjas – LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Lapkričio 19 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks vieša paveldosaugininko prof. dr. Jono Glemžos paskaita „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: jų išlikimas, gaivinimas ir jų problemos“.
Liepos 23 d. 14 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaroma Petro Gintalo ir jo bičiulių paroda „Eilėraštis-žmogus-medalis“.
Parodoje pirmą kartą pristatoma, kaip gipsas, metalas ir kitos netradicinės medžiagos jungiasi su poezija. Atidarant parodą kalbės ir poeziją skaitys dailininkai: prof. Petras Gintalas, doc. Remigija Vaitkutė, Gvidas Latakas, poetai: Ona Jautakė ir Danielius Milašauskas, parodos kuratorė dr. Neringa Markauskaitė. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Medalio meną kuriantys dailininkai kasmet iš savo dirbtuvių sugrįžta į kūrybines stovyklas ir parodas. Į LMA Vrublevskių bibliotekoje rengiamą medalių parodą juos subūrė Vilniaus dailės akademijos profesorius, ilgametis medalio kūrėjų stovyklų organizatorius Petras Gintalas.
Birželio 18 d. 15 val. Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje LMA Vrublevskių biblioteka, Baltarusijos nacionalinė biblioteka bei Baltarusijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje pristato faksimilinį Turovo evangelijos leidinį. Pirmąkart atkurtas vienas seniausių LDK raštijos paminklų – XI a. Turovo evangelijos (Trumpo šventadieniams skirtų evangelijų skaitinių rinkinio) fragmentas. LMA Vrublevskių biblioteka yra originalios rankraštinės knygos saugotoja, Baltarusijos nacionalinė biblioteka – faksimilinio leidinio rengėja.
Gegužės 19 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks tarptautinės mokslinės konferencijos „Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas (skiriama 100-ioms Ivano Luckevičiasu vardo kitabo radimo metinėms)“ atidarymas. Konferencijos atidarymo metu viešai bus eksponuojamas Ivano Luckevičiaus vardo kitabo originalas. Taip pat bus atidaryta bei pristatyta paroda, skirta kitabo 100-osioms radimo metinėms, ir pademonstruotas videosiužetas „Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas“.
