Autorius: LMAVB inf.
LMAVB inf.
Atrastas dar vienas „Giesmės apie stumbrą“ autoriaus raštas
LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje surastas dokumentas, veik prieš 500 metų rašytas, spėtina, vieno iš garsiausių Renesanso literatūros kūrėjų – Mikalojaus Husoviano (*1475–1485 – †po 1533) – ranka. Šį atradimą padarė lenkų istorikas dr. Tomaszas Jaszczołtas. Minimas dokumentas – Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos raštas, išduotas bajorui Janui Slavinskiui dėl pastarojo valdos Palenkės vaivadijoje. Raštas datuotas 1519 m. birželio 16 d., o surašytas ant pergamento ir vaivados antspaudu sutvirtintas Palenkės Goniondze. Jo pabaigoje lotyniškai nurodyta: „Per manus Nicolai hussouusky Notary mp“ („per notaro Mikalojaus Husovskio rankas, [parašyta jo] nuosava ranka“). Šis atradimas Lietuvą trečiąja įrašė į valstybių, kuriose šiandien saugomas M. Husoviano palikimas, sąrašą. Iki šiol autentiškų jo knygų ir rankraščių būta tik Lenkijoje ir Rusijoje.
LMAVB inf.
XVII amžiaus Lietuvos bajoro knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų paroda tęsia kelionę
Sausio 23 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, įvyks Kazimiero Simonavičiaus knygos „Didysis artilerijos menas“ iliustracijų parodos atidarymas. Dalyvaus LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas, Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius prof. dr. Arūnas Augustinaitis, etnologas ir mokslo istorikas prof. dr. Libertas Klimka.
Europoje garsus XVII a. artilerijos inžinierius-technologas, raketų išradėjas, artilerijos mokslo pradininkas, karininkas, LDK bajoras Kazimieras Simonavičius (apie 1600–po 1651) Lietuvoje nepakankamai gerai pažįstamas. 1650 m. Amsterdame jo lotyniškai parašytą knygą „Artis magnae artilleriae pars prima“ („Didžiojo artilerijos meno pirmoji dalis“) išleido žymusis olandų spaustuvininkas Janas Jansonijus (Johannes Janssonius; 1588–1664). Pasaulyje ši knyga garsi tuo, jog kaip vadovėlis artilerijos karininkams buvo naudojama apie du šimtus metų. Parodai atrinkta 14 knygos iliustracijų, įprasminančių svarbiausius K. Simonavičiaus pasiekimus bei mokslinį palikimą, taip pat savitai atspindinčių XVII a. Lietuvos aukštuomenės pramogas. Ekspozicijoje bus galima susipažinti su brėžiniais, aiškinančiais, kaip nustatyti sviedinio kalibrą, etaloninių svarstyklių konstrukcijomis, raketų gamybos priemonėmis, jų sandara bei tipų įvairove. Kita dalis iliustracijų – fejerverkų užtaisai, pramoginių pirotechninių mašinų brėžiniai. Savo gyvenimą ir veiklą paskyręs karybai, K. Simonavičius buvo humanistinių pažiūrų žmogus. Knygoje jis rašo, kad karai yra didžiausia žmonijos nelaimė, kylanti iš godumo, garbėtroškos, suktumo, noro pavergti kitas tautas.
LMAVB inf.
Pilypo ir Povilo Fridricho Ruigių lietuvių kalbotyros veikalams – 270
2017 metais minime Reformacijos, kurios pradžia – 1517-ieji, 500 metų jubiliejų. Šio visuomeninio, religinio ir kultūrinio judėjimo dėka Renesanso epochoje tautų kalbomis kūrėsi ir plėtojosi raštija. Prūsijos kunigaikštystės, kur XVI a. buvo išspaudintos pirmosios knygos lietuvių kalba, valstybine religija buvo paskelbta liuteronybė. Bažnyčiose pamokslus sakyti bei giedoti buvo privaloma tikinčiųjų gimtosiomis kalbomis. Tai skatino maldų knygų ir religinių raštų lietuvių kalba leidybą.
1544 m. įsikūręs Karaliaučiaus universitetas tapo svarbiu lietuvių evangelikų liuteronų dvasininkų, kartu ir lietuvių raštijos darbuotojų rengimo židiniu. Šio universiteto absolventas – evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos kūrėjas – Danielius Kleinas 1653 m. išleido pirmąją lietuvių kalbos gramatiką lotynų kalba „Grammatica Lituanica“.
Povilas Fridrichas Ruigys – kitas labai svarbus lietuvių kalbos gramatikos autorius, taip pat Karaliaučiaus universiteto absolventas, vėliau kelerius metus dėstęs šio universiteto Lietuvių kalbos seminare. Šis Mažosios Lietuvos kalbininkas gimė 1725 m. Valtarkiemyje, mirė 1781 m.
Karaliaučiuje. Labiau žinomas jo tėvas Pilypas Ruigys (1675–1749) – pirmasis lietuvių liaudies dainų skelbėjas, Biblijos vertėjas ir giesmių autorius, – publikavęs nemažai veikalų, tarp kurių ir „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrimą“ vokiečių kalba bei „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyną“. 1747 m. šie du veikalai, kartu su sūnaus Povilo Fridricho darbu „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys“, buvo išleisti Karaliaučiuje, Hartungo spaustuvėje.
Pilypas Ruigys – vienas iš labiausiai išsilavinusių ir veikliausių to meto Rytų Prūsijos lietuvių inteligentų, mokėjęs vokiečių, graikų, lotynų, hebrajų kalbas. Jo veikalas „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrimas“ yra pirmoji istorinė studija apie lietuvių kalbą, jos kilmę ir pobūdį. Autorius akcentavo lietuvių kalbos savarankiškumą, jos savitumą.
Antrasis reikšmingas Pilypo Ruigio kalbotyros darbas – „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas“ – beveik dvigubai didesnis ir geresnis, nei 1730 m. Halėje išleistas Fridricho Vilhelmo Hako žodynas.
Trečiasis leidybinio konvoliuto veikalas – Povilo Fridricho Ruigio „Lietuvių kalbos gramatikos pradmenys“ vokiečių kalba. Rengdamas šį darbą, P. F. Ruigys panaudojo tėvo surinktą medžiagą, rėmėsi anksčiau išleistu D. Kleino darbu, be to, ištyrė iki tol dar niekieno neaptartus dalykus: veiksmažodžių būtąjį dažninį laiką, būdvardžių bevardę giminę, taip pat aprašė lietuvių kalbos priegaides, detaliau suklasifikavo tarmes.
Tėvo ir sūnaus Ruigių kalbotyros darbai atkreipė vokiečių mokslininkų dėmesį į lietuvių kalbą, darė įtaką kitiems Mažosios Lietuvos kalbininkams. Jais naudojosi ir Kristijonas Gotlybas Milkus (1733–1807), kuris, iš esmės, tik papildęs Ruigių veikalus, toje pačioje Hartungo spaustuvėje 1800 m. išleido žodyną ir gramatiką.
2017 m. gruodžio 5 – 2018 m. sausio 8 d. vieno eksponato parodoje – 1747 m. leidybinis konvoliutas, kuriame publikuoti tėvo ir sūnaus Ruigių lietuvių kalbotyros veikalai.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomi du šio leidybinio konvoliuto egzemplioriai. Vienas iš jų paveldėtas su Vrublevskių bibliotekos rinkiniais, kitas surastas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vykusių ekspedicijų Karaliaučiaus krašte metu.
Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriaus bibliografė Daiva Baniulienė
LMAVB inf.
Istoriko dr. Bernardo Gailiaus vieša paskaita „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“
2017 m. gruodžio 6 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks istoriko dr. Bernardo Gailiaus vieša paskaita „Ar egzistuoja slaptoji tarnyba? Džeimso Bondo mitas šiuolaikinėje politikoje“. Joje lektorius pristatys slaptojo agento Džeimso Bondo mitą, ypatingą dėmesį skirs specialiųjų tarnybų vaidmeniui šiandienos Vakarų Europos demokratinėje politikoje.
Nors Džeimsas Bondas filmuose vaizduojamas kaip savimi pasitikintis, ypatingų gebėjimų turintis bei prabangos nevengiantis asmuo, tačiau istorikas bei apžvalgininkas B. Gailius naujausiuose savo tyrimuose atskleidė, jog tai tėra vienas iš sukurtų stereotipų. Paskaitos metu lektorius ieškos sąsajų tarp Džeimso Bondo mito ir šiuolaikinės politikos realijų, nagrinės slaptųjų tarnybų veiklą, pasaulio gelbėjimo, gėrio bei blogio temas. Analizuojant Džeimso Bondo mitą, siekiama suprasti ir atskleisti šiuolaikinių vakariečių padėtį juos supančio pasaulio atžvilgiu.
Savo knygos „Džeimsas Bondas. Mitas ir politika“ įžangoje dr. Bernardas Gailius meta iššūkį: „Sutramdykime savo intelektinę puikybę ir leiskime Bondui mus pamokyti. Juk jis yra žmogus, kuris gyvena pilnakraujį gyvenimą, o mes – tik bibliotekų dulkėse paskendusios knygų žiurkės“.
Paskaitos metu bus galima įsigyti šią knygą.
LMAVB inf.
Parodoje – du daugiau nei pusę amžiaus dingusiais laikyti šv. Rapolo Kalinausko autografai
2017 m. lapkričio 20 – gruodžio 31 d. LMA Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia paroda „Scripta manent: šv. Rapolo Kalinausko autografai“, skirta 1863–1864 m. sukilimo dalyvio, Sibiro tremtinio, karmelitų vienuolio šv. Rapolo Kalinausko (alias Juozapas Kalinauskas, alias Józef Kalinowski, alias o. Rafał od św. Józefa OCD, alias św. Rafał Kalinowski; 1835–1907) 110-osioms mirties metinėms paminėti.
Ekspozicijos centre – du daugiau nei pusę amžiaus dingusiais laikyti šv. Rapolo Kalinausko autografai: 1873 m. rugpjūčio 10 (22) d. laiškas 1863–1864 m. sukilimo dalyviui, tremtiniui Mauricijui Mežejevskiui (Maurycy Mierzejewski) ir 1903–1904 m. Černos basųjų karmelitų vienuolyne (Lenkija) rašytų atsiminimų rankraštis.
Laiškas kartu su kitomis Mežejevskių šeimos archyvalijomis XX a. 4-ajame dešimtmetyje pateko į Valstybinę Vrublevskių biblioteką, tačiau po jos reorganizavimo, sovietų ir nacių okupacijų kurį laiką buvo dingęs iš šv. Rapolo Kalinausko rankraštinio palikimo tyrėjų ir skelbėjų akiračio.
Atsiminimų rankraščio istorija kiek painesnė. Sprendžiant iš proveniencinio įrašo ir istoriografinių šaltinių, 1906–1907 m. ir dar kurį laiką po autoriaus mirties atsiminimų originalas buvo saugomas Vadovicių basųjų karmelitų vienuolyne Lenkijoje. XX a. 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje jis buvo atvežtas į Vilnių ir patikėtas Stepono Batoro universiteto profesoriui kunigui Česlovui Falkovskiui (Czesław Falkowski) bei šios Alma Mater absolventei Jadvygai Karačevskai (Jadwiga Karaczewska), puoselėjusiems sumanymą jį publikuoti. Po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais Karačevskos rankraščiais atsiminimų originalas pateko į Šv. Jurgio bažnyčią, kur buvo įrengtos tuometinių Knygų rūmų – LSSR valstybinio bibliografijos ir spaudos statistikos centro (veikė 1945–1992 m.) – saugyklos. Čia tarp daugybės kitų dokumentų keletą dešimtmečių rankraštis gulėjo neatpažintas. 1988 m. dalį netvarkytų dokumentų Knygų rūmai perdavė Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyriui. Tarp perimtų rankraščių (per 40 000 archyvinių bylų) 1999 m. buvo aptiktas Kalinausko atsiminimų autografas. Nors prabėgo jau aštuoniolika metų, kai rankraštis buvo atrastas, jis eksponuojamas pirmą kartą.
Svarbu paminėti, kad tiek Kalinausko laiškas, tiek memuarai, remiantis XX a. 4-ajame dešimtmetyje Jadvygos Karačevskos darytais nuorašais, praėjusio amžiaus antroje pusėje buvo publikuoti Lenkijoje. 2013-aisiais ten pasirodė ir antroji memuarų laida. Šiuos leidinius taip pat galima pamatyti parodoje.
Eksponuojama ir prie atsiminimų rankraščio rasta unikali fotografija – XIX a. 5-ajame dešimtmetyje Vilniuje nutapyto portreto fotoreprodukcija, kurioje Kalinauskas – Vilniaus bajorų instituto moksleivis – pavaizduotas su savo tėvu ir dvejais metais vyresniu broliu Viktoru.
Apie Šv. Rapolą Kalinauską. Šv. Rapolas Kalinauskas gimė 1835 m. rugsėjo 1 (13) d. Vilniuje, neturtingų bajorų Andriaus ir Juzefos Kalinauskų šeimoje. Rugsėjo 9 (21) d. Šv. Jonų bažnyčioje pakrikštytas Juozapo vardu. Nuo 1843 m. mokėsi Vilniaus bajorų institute, kurį baigė 1850 m. aukso medaliu. Tais pačiais metais pradėjo studijas Hori-Horkų (dabar Horkos, Baltarusija) žemės ūkio institute, tačiau po poros metų nusprendė jų nebetęsti. 1853 m. rudenį perėjo į Nikolajaus inžinerijos mokyklą (nuo 1855 m. – akademija) Sankt Peterburge, kurią baigė 1857 m. Kartu su inžinieriaus diplomu įgijo ir Rusijos imperijos kariuomenės leitenanto laipsnį. Porą metų šioje mokykloje dėstė matematiką. 1859–1860 m. dalyvavo Odesos-Kijevo-Kursko geležinkelio linijos statybos darbuose. 1860 m. rudenį buvo pasiųstas į Brestą, vadovavo tvirtovės fortifikacinių įrenginių statybai. 1862 m. jam suteiktas Rusijos imperijos armijos kapitono laipsnis. 1863 m. gegužę Kalinauskas išėjo į atsargą ir netrukus stojo į sukilėlių gretas. Buvo paskirtas Lietuvos provincijų valdymo skyriaus Karinio poskyrio viršininku. Siekė centralizuoti vadovavimą sukilėlių būriams, organizavo jų aprūpinimą ginklais ir maistu. 1864 m. naktį iš kovo 12 į 13 d. (24/25 d.) Vilniuje, tėvų namuose, Kalinauską suėmė policija. Jis buvo įkalintas ir nuteistas sušaudyti. Artimųjų ir pažįstamų pastangomis mirties bausmė pakeista 10 metų katorgos.
1865 m. balandžio viduryje Kalinauskas drauge su daugeliu kitų tremtinių pasiekė prie Angaros įsikūrusį Usolės miestelį Irkutsko gubernijoje. Čia veikė didelės druskos kasyklos, kuriose nemažai sekinančio darbo valandų teko ištverti ir Kalinauskui. Fizinės, emocinės ir dvasinės kančios, kurias patyrė šioje nuošalioje ir atšiaurioje vietovėje, priartino jį prie Dievo. Jau tuomet kiti tremtiniai jį ėmė vadinti šventuoju. 1868 m. Kalinauskas buvo atleistas nuo priverčiamųjų darbų, jam suteikta galimybė apsigyventi bet kurioje Irkutsko gubernijos vietoje. Kalinauskas pasirinko Irkutską. Čia ėmėsi mokytojo darbo, įsitraukė į Rusijos imperatoriškosios geografijos draugijos Sibiro skyriaus veiklą, dalyvavo mokslinėje ekspedicijoje į Kultuką prie Baikalo. 1872 m. vasarą išvyko į Permę, po metų persikėlė į Smolenską, kur 1874 m. vasarį sulaukė laisvės dekreto. Grįžti į gimtinę jam nebuvo leista, tad pasuko į Lenkiją. Varšuvoje gavo pasiūlymą tapti kunigaikščio Vladislovo Čartoryskio (Władysław Czartoryski; 1828–1894), gyvenusio emigracijoje Paryžiuje, sūnaus Augusto (August Czartoryski, 1858–1893) auklėtoju. Po trejų pedagoginio darbo metų Kalinauskas ryžosi įgyvendinti ilgai puoselėtą svajonę – paskirti savo gyvenimą Dievui ir Bažnyčiai. 1877 m. liepos 15 d. atvyko į Basųjų karmelitų vienuolyną Grace (Austrija). Liepos 16-ąją pradėjo noviciatą. Per įvilktuves lapkričio 26 d. priėmė šv. Juozapo Rapolo vardą. 1878 m. pabaigoje buvo išsiųstas į Dėro (Győr, kitaip Raab, Vengrija) konventą gilinti teologijos ir filosofijos žinių. 1881 m. lapkričio 27 d. davė amžinuosius įžadus ir išvyko į tuometės Austrijos-Vengrijos valstybės teritorijoje, netoli Krokuvos, įsikūrusį Černos basųjų karmelitų vienuolyną. 1882 m. sausio 15 d. įšventintas kunigu, o baigiantis metams tapo šio vienuolyno vyresniuoju (perrinktas 1888 m. ir 1894 m.). 1892 m. paskirtas Vadovicių (Lenkija) vienuolyno vyresniuoju (perrinktas 1897 m. ir 1906 m.). Čia rūpinosi naujos Šv. Juozapo bažnyčios ir vienuolyno statybomis. Pablogėjus sveikatai, 1898 m. spalį, šių pareigų atsisakė ir grįžo į Černą.
Po vienuolyno skliautais Kalinauskas surado palankią terpę ir intensyviai intelektinei, leidybinei veiklai. Būtent vėlyvuoju gyvenimo laikotarpiu buvo parašyti jo memuarai, parengtos ir dienos šviesą išvydo svarbiausios publikacijos. Daugelį metų trukusius archyvinių šaltinių tyrimus vainikavo 1900–1904 m. Krokuvoje išleistas Vilniaus, Lvovo, Varšuvos ir Krokuvos basųjų karmeličių vienuolynų kronikų keturtomis.
Kalinausko gyvybė užgeso 1907 m. lapkričio 15 d. Vadovicėse. Palaidotas Černos vienuolyno kapinėse. Netrukus jo kapas ėmė garsėti stebuklais. 1937 m. Kalinausko palaikai perkelti į Černos vienuolyno koplyčią. 1983 m. birželio 22 d. Krokuvoje popiežius Jonas Paulius II paskelbė tėvą Rapolą Bažnyčios Palaimintuoju, o 1991 m. lapkričio 17 d. Romoje – Šventuoju. 2006 m. balandžio 28 d. Vilniaus r. Nemėžio vidurinei mokyklai suteiktas Šv. Rapolo Kalinausko vardas. 2007 m. lapkritį, minint 100-ąsias šventojo mirties metines, Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčioje atidengta jam skirta atminimo lenta. 2011 m. lapkričio 6 d. Nemėžyje Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis pašventino pirmąją ir kol kas vienintelę Lietuvoje jo vardo bažnyčią. Šventąjį minime lapkričio 20 d. Jis laikomas Sibiro tremtinių, karių, karininkų ir beviltiškoje padėtyje atsidūrusių žmonių globėju.
Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus
jaunesnioji mokslo darbuotoja Ingrida Pajedaitė
LMAVB inf.
Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai
Lapkričio 15 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks Lietuvos istorijos instituto doktorantės Rasos Leonavičiūtės paskaita „Moteris, gimusi valdyti: Bonos Sforcos veiklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aspektai“. Joje bus aptariami Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Bonos Sforcos veiklos bruožai bei analizuojama šios asmenybės įtaka XVI a. LDK politiniam, ekonominiam bei kultūriniam gyvenimui.
LMAVB inf.
Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“
2017 m. lapkričio 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.
Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. XIV a. besiformuojanti LDK paveldėjo ankstyvąjį baltų genčių kelių tinklą. Plečiantis šalies teritorijai, į jos sudėtį pateko rusėniškos kunigaikštystės, kuriose buvo nuo seno susidariusi vietinių visuomenių naudojama susisiekimo sistema. Kurį laiką LDK valdovai šalį valdė po ją keliaudami nuolatiniais maršrutais. Ilgainiui šie keliai peraugo į valstybinės reikšmės traktus, kuriuos prižiūrėjo monarcho pavaldiniai, o atsirandant vietos pareigybėms – pamažu rūpintasi ir vietiniais keliais. XVI a. LDK politinė organizacija pasiekė brandą, sudėtingėjo teritorijos administravimas. Šimtmečiams bėgant XVIII a. link, neišvengiamai transformavosi valstybės infrastruktūros pobūdis, nes ji ne tik kito, bet ir modernėjo. Keitėsi urbanistinė aplinka, iškildavo nauji urbanistiniai centrai, o tai lemdavo ir susisiekimo kryptys. XVIII a. keliai laikytini net efektyviai funkcionavusios administracijos rodikliu. Tai liudija ypatingas valstybės dėmesys ir finansų skyrimas kelių gerinimui bei priežiūrai. Statyti ne tik mediniai, bet ir mūriniai tiltai, tiestos ilgos medgrindos, piltos žemgrindos, o XVIII a. keliai ir gatvės grįstos akmenų grindiniu – „bruku“.
Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius
LMAVB inf.
Popietė dailininkų ir poetų atminimui „Spėję dalintis pasauliu“
Spalio 27 d. 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g.1, vyks popietė dailininkų ir poetų atminimui. Renginio metu bus pristatyta vieno iš svarbiausių medalių kūrėjų Lietuvoje ir poeto, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto prof. Petro Gintalo kūrybos knyga „Petras Gintalas – medalio žmogus“, VDA leidyklos išleista 2016 m. Dalyvaus dailininkai prof. Petras Gintalas, Gvidas Latakas, poetai Ona Jautakė ir Danielius Milašauskas, Petro Gintalo kūrybai skirtos knygos teksto autorė menotyrininkė dr. Jurgita Ludavičienė, menotyrininkė dr. Neringa Markauskaitė.
P. Gintalui dailės ir poezijos abipusis ryšys atsivėrė Vilniuje dailės institute, kai čia studijuodamas, kartu su draugais įkūrė teatrą, kuriame buvo rengiami vaidinimai pagal jo paties, Arvydo Ambraso ir kitų studentų parašytus tekstus. Dailės ir poezijos ryšys skleidėsi nuo ankstyviausio dailininko kūrybos laikotarpio. Žmogaus likimo ir istorinės temos P. Gintalo kūryboje yra vienos svarbiausių. Pagrindinė dailininko nuostata nusakoma žodžiais: priminti, išsaugoti, įamžinti. Savo kūryba jis atsigręžė į gimtąją Žemaitiją. Dailininkas sukūrė įsimintinų metalo plastikos darbų, kaip šešiolikos reljefų kompoziciją „Telšių mitai“, taip pat dvi reljefines kompozicijas Telšiuose įrengtai Žemaičių sienai „Žemaitija“ ir „Durbės mūšis“.
LMAVB inf.
Reformacijos metų atradimas: Paulius Oderbornas ir jo poema - Himnas apie seną ir garsią Glebavičių giminę
Spalio 19 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks vieša paskaita, kurią skaitys senosios raštijos tyrėjas dr. doc. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius.
Paskaitoje bus pristatytas kunigas, pamokslininkas ir rašytojas Paulius Oderbornas (*apie 1555–†1604), aptartas jo gyvenimas ir kūryba, apžvelgti tos kūrybos literatūriniai bei kultūriniai kontekstai, daugiau dėmesio skiriant antros XVI a. pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kitakalbei grožinei literatūrai ir istoriografijai. Visa tai bus pasitelkta pristatant šių metų atradimą – kultūros ir literatūros istorikams nežinomą Oderborno poemą Himnas apie seną ir garsią Glebavičių giminę, išspausdintą Vilniuje 1583 m.
Bibliotekos fojė nuo spalio 9 d. iki lapkričio 30 d. veikia paroda Reformacijai 500.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Žygimantų g. 1, LT-01102 Vilnius
(85) 212 68 90
LMAVB inf.
Vrublevskių bibliotekoje paroda „Reformacijai – 500“
Spalio 12 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks parodos „Reformacijai – 500“ atidarymo iškilmės. Jose dalyvaus istorikė doc. dr. Ingė Lukšaitė, evangelikų liuteronų kunigas Ričardas Dokšas, parodos autorė Agnė Zemkajutė. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius doc. dr. Sigitas Narbutas. Parodoje, kuri veiks nuo spalio 9 d. iki lapkričio 30 d., eksponuojami LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi spaudiniai ir rankraštiniai dokumentai, atspindintys Reformacijos istoriją Vakarų Europoje ir Lietuvoje.
Reformacijos pradžia simboliškai laikoma 1517 m. spalio 31 d., kai Martinas Lutheris Vitenberge paskelbė savo 95 tezes, kurias kvietė apsvarstyti „iš meilės tiesai ir noro ją išsiaiškinti“.
