Autorius: Rupert inf.

Rupert inf.

Lapkričio 19 d. antradienį, nuo 18:30 val. Rupert maloniai kviečia į kuratoriaus Eriko Martinsono sudarytą filmų programą. Renginys vyks ŠMC kino salėje (Vokiečių g. 2).

Savo vaikystės lovoje, sveikdamas po rimtos ligos, fantastinių pasakų rašytojas Alanas Garneris įsivaizdavo, kad „ant lubų auga miškas“. Jis atkakliai panirdavo į vaizduotės lapiją, besiformuojančią ant tuščios lubų drobės. Rašytojui tai buvo naujas, skrupulingai apgyvendinamas pasaulis – erdvė pabėgti, kai negali judėti.

Rupert inf.

Rupert maloniai praneša apie Glazgo (Škotija) David Dale galerijoje lapkričio 8 dienos vakarą atidaromą Roberto Narkaus solo parodą. Paroda “Prospect Revenge” (liet. ‘Keršto tiesioji’) tęsia Narkaus kūrybą, tiriančią virsmą, ambivalencijos, absurdo, panaudojimo ir nenaudingumo būsenas. Ši paroda –  pirmasis menininko kūrybos solo pristatymas Jungtinėje Karalystėje.

Rupert inf.

Rupert maloniai kviečia į kuratorės, menininkės bei Rupert alternatyvios edukacijos dalyvės Mildos Dainovskytės paskaitą „Savistabos įrankiai. Veronika Šleivytė“. Renginys vyks balandžio 24 dieną nuo 18 valandos Rupert meno centre (Vaidilutės g. 79). Paskaita bus skaitoma lietuvių kalba su papildoma angliška vaizdine medžiaga. Renginys nemokamas ir atviras visuomenei.

Veronika Šleivytė (1906 – 1998) tarpukariu aktyviai veikė Kauno meno lauke, fotografavo ir reprezentavo save kaip fotografę. 1938 m. šviežiai įsteigtos moterų dailininkių draugijos lyderė, drąsiai reiškėsi kaip kuratorė bei pedagogė. Stebina atvirumu, eksperimentais ir temomis.
Šiandien, tyrinėjant šios itin spalvingos ir charizmatiškos asmenybės gyvenimą bei
fotografijų archyvą, turime galimybę pažinti to laiko menininkų padėtį. Tačiau, nors ir gausiai fiksavusi institucijų veiklą ir parodinį gyvenimą, V. Šleivytė didžiausią dėmesį skyrė savo asmeninių patirčių atminties išsaugojimui. Būtent per fotografiją ji subtiliai atskleidžia savo neretai dvilypes būsenas, nerimą, persikūnijimą bei meilę moterims.
Viena iš jos strategijų – pasitelkus mechaninį užrakto valdiklį ir chronometrą pačiai atsirasti fotografuojamoje scenoje. Fotoaparatas prisuktas ant stovo – tarsi palydovas kasdienybėje, savarankiškai renkantis atvaizdus, tuo tarpu pati Veronika kadre neretai imituoja nepastebinčią objektyvo, paskendusią savo reikaluose. Aplink ją esančių žmonių akys atspindi situacijų netikėtumą – Veronika suvedžioja spontaniškumui.

Tyrimą pristatys Milda Dainovskytė, Vilniuje gyvenanti kuratorė, menininkė, viena iš
Veronikos Šleivytės archyvo tyrėjų bei būsimo albumo sudarytojų. Archyvas, dovanotas pačios autorės, yra saugomas Kupiškio etnografijos muziejuje.

Šių metų Rupert alternatyvios edukacijos programa skirta kūrybinėse ar tarpdisciplininėse srityse dirbantiems kuratoriams, rašytojams, meno kritikams, teoretikams, žurnalistams, meno vadybininkams, meninių iniciatyvų bei platformų steigėjams, o taip pat menininkams bei kitų sričių tyrėjams. Ji skirta apmąstyti aktualius šių dienų kultūros lauko klausimus ir vystoma bendradarbiaujant kartu su dalyviais.

Rupert alternatyvios edukacijos programa dalyviams yra nemokama. Rupert veiklą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Rupert alternatyvios edukacijos programą remia Vilniaus savivaldybė, Rupert labdaringos vakarienės svečiai ir kiti rėmėjai.

Rupert inf.

Rupert skelbia atvirą kvietimą teikti paraiškas į 7-ąją Rupert alternatyvios edukacijos programą.

Rupert alternatyvios edukacijos programa – para-akademinė edukacinė platforma, apjungianti savarankišką mokymąsi, kūrybinę praktiką, tarpdisciplininius mainus ir profesinį tobulėjimą. Kiekvienais metais kintančia programa Rupert siekia reaguoti į svarbius vietos bei tarptautinio kultūrinio lauko ir nūdienos klausimus, judant ten, kur dalyviai ją kreipia.

Šių metų programos tema – meninių iniciatyvų ir institucijų vaidmuo globalaus politinio ir ekologinio nestabilumo laikais. Šiais metais aplikuoti į programą ypač skatiname ne tik menininkus, bet ir kūrybinėse ar tarpdisciplininėse srityse dirbančius jaunuosius kuratorius, rašytojus, meno kritikus, teoretikus, žurnalistus, meno vadybininkus, meninių iniciatyvų bei platformų steigėjus, o taip pat ir kitų sričių tyrėjus. Programa vyks 2019 metų kovo – rugsėjo mėnesiais ir yra nemokama.
 
Paraiškas galima teikti iki vasario 15 dienos (penktadienio) vidurnakčio.  
 
Daugiau informacijos rasite priede bei mūsų tinklapyje www.rupert.lt

Rupert inf.

Rupert maloniai kviečia apsilankyti lietuvių menininkų kolektyvo Pakui Hardware (Neringa Černiauskaitė ir Ugniaus Gelguda) paskaitoje-performanse „Medūzos kraustos“. Renginys vyks gruodžio 12 dieną, trečiadienį, nuo 18 valandos Rupert (Vaidilutės g. 79). Paskaita vyks lietuvių kalba, renginys nemokamas ir atviras. Renginio dieną tarp Rupert ir centro kursuos nemokamas autobusas.

„Vardu aš T. Dohrnii, nors mažulytė medūza esu, bet slaptą galią aš turiu, kurios joksai žmogus neturi.“ – dainuoja japonų mokslininkas linguodamas medūzos kepure apdengtą galvą. Ilgaamžiškumas ir audinių inžinerija turi po lygias proporcijas racionalumo ir ezoterikos, kaip tas mėlynas kanopinių krabų kraujas, dalijamas pusiau šiuolaikinei medicinai, pusiau šarvuotiems jų kūnams. Nežmogiška regeneracija laužo žmogiškas galvas: kaip pasiekti ląstelių atsinaujinimą tokiems technologiniams gyviams kaip mes? Paskaita vedžios jus už nosies po regeneratyvinės medicinos, bio kapitalizmo, šamanizmo ir nemirtingų jūros gyvių takus.

Pakui Hardware yra 2014 m. Ugniaus Gelgudos ir Neringos Černiauskaitės įkurtas menininkų kolektyvas. Per kelis metus jie surengė solo parodas Modernaus meno muziejuje MUMOK, Vienoje, Bielefelder Kunstverein, Vokietijoje, Tenderpixel galerijoje, Londone, EXILE galerijoje, Berlyne ir Vienoje, Trafó šiuolaikinio meno centre, Budapešte, kim? Šiuolaikinio meno centre, Rygoje, Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje, Exo Exo, Paryžiuje, 321 Gallery, Brukline, Niujorke. Menininkų kūryba rodyta grupinėse parodose tokiose erdvėse kaip Nacionaliniame XXI amžiaus meno muziejus MAXXI, Roma, Šiuolaikinio meno centras, Vilnius (13-oji Baltijos trienalė), Orsė muziejus,
Paryžius, Kunsthalė Basel, Bazelis, Šveicarija, BOZAR šiuolaikinio meno centras, Briuselis, Zachęta nacionalinės galerijos projektų erdvė, Varšuva, Kunstverein Brauschweig ir Kunstverein Freiburg, Vokietija, šiuolaikinio meno festivalyje Sesc_Videobrasil, San Paulas, Brazilija.

Renginį dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

Rupert inf.

Rupert kviečia į meno kritiko, kuratoriaus ir rašytojo Jörg Heiser paskaitą „Menas pavojuje“, kuri vyks lapkričio 22 d. (ketvirtadienį) nuo 18:00 val. Vilniaus dailės akademijos doktorantūros skyriaus 102 auditorijoje (Malūnų g. 3). Įėjimas atviras ir nemokamas.

Paskaitoje J. Heiser kalbės apie pastaraisias metais aktyvėjantį dešiniųjų populistų ir neoliberalios ekonomikos spaudimą, su kuriuo vis dažniau susiduria šiuolaikinis menas ir institucijos. Šiandieninio globalaus dešinėjimo kontekste kuratorius kvies apmąstyti nesenus meno pasaulio įvykius, kaip Kaselio miestas po šiuolaikinio meno parodos „Documenta“, Haus der Kunst Miunchene likimas po vadovo Okwui Enwezor atsistatydinimo, Beatrix Ruf atleidimas iš Stedelijk muziejaus Amsterdame. Taip pat apsvarstyti situaciją tokiose šalyse kaip Lenkija, Rusija, Turkija ir Brazilija, kur menininkai, šiuolaikinis menas ir „progresyvios jėgos“, sudarytos iš iniciatyvių queer, POC (people of color), žurnalistų ir kitų mažumų bendruomenių, vis dažniau išgyvena dešiniųjų populistų išpuolius, kenčia nuo grasinimų, įkalinimų ar net nužudymų. Šių įvykių akivaizdoje, meno „kuratoriaus“ rolė susilaukia „pabaisos“ ir „atpirkimo ožio“ epitetų - kairuoliška ir progresyvi menininkų bendruomenė įtarinėja kuratorius esančius korumpuotus ir siekančius valdžios ir pinigų, o dešinieji populistai juos mato kaip kvailelius intelektualus, pateisinančius tariamą kairuolišką kultūrinį „totalitarizmą“.
 
Prof. Dr. Jörg Heiser yra rašytojas, meno teorijos profesorius, kuratorius ir muzikantas, Berlyno meno universiteto (UdK), Meno kontekste instituto direktorius. Du dešimtmečius Heiser dirbo „frieze“ žurnalo redaktoriumi, kuriame iki šiol rašo straipsnius. Parašė dvi knygas: „All of a Sudden. Things that Matter in Contemporary Art” (2008) bei netrukus išeisiančią “Double Lives in Art and Pop Music” (2019). Šiais metais Heiser kuravo Busano bienalę Pietų Korėjoje. Jis taip pat yra muzikinės grupės, š.m. lapkritį išleisiančios antrąjį albumą (Vinyl Factory, Londonas) „La Stampa“ narys.
 
Renginys organizuojamas Rupert bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademija.
Renginį ir Rupert alternatyvios edukacijos programą remia Lietuvos kultūros taryba.

Rupert inf.

Kitą savaitę, birželio 4 d., nuo 11 val. vienos dienos kūrybinio rašymo dirbtuves Rupert ves rezidentė, rašytoja Ioanna Gerakidi. Dirbtuvės yra 6-osios Rupert alternatyvios edukacijos programos dalis ir yra atviros visuomenei atlikus registraciją [email protected], iki birželio 1 d., 15 val. Registruojantis prašome keliais sakiniais nurodyti savo motyvaciją dalyvauti šiose dirbtuvėse. Dalyvių skaičius ribotas.
Dramos žymės – tai rašymo ir teksto skaitymo dirbtuvės, kurių metu dalyviai kartu su Ioanna Gerakidi gilinsis į dramos kūrinio konceptualias ir fonetines savybes, tematines ir struktūrines ašis. Dirbtuvių metu bus nagrinėjama etimologinė dramos žanro reikšmė, gilinamasi į dramos aktyvų ir transformatyvų pavidalą kaip priešpriešą kitų literatūros žanrų pasyvumui ir atsiribojimui nuo laiko ir vietos konteksto. Atsikračius semantinės naštos, apsunkinančios šio literatūros žanro vartojimą, ir istoriško gretinamo su nepageidaujamomis emocinėmis būklėmis, čia drama bus tyrinėjama kaip laiko linijiškumą, egzistavimo sintaksę, tęstinumą bei ryšius iš vidaus keičianti schema. Glaudžiai siejama su erotikos tema, tačiau ne tik dėl emocinių ir seksualinių kūriniuose randamų elementų, dramos struktūra suvokiama kaip kūnas talpinantis galią, aistrą ir meilę. Tokiu būdu analizuojama drama taps priemone ir metafora suteikiančia galimybę gilintis į fraktalinius balso niuansus, aistros ir geismo taip pat ir atstūmimo baimės, liūdesio ir sielvarto temas.
Vieną dieną truksiančias dirbtuves sudarys trys dalys:
1. Pirmojoje dalyje, dalyviai skaitys, klausys, žiūrės ir gilinsis į seminarui paruoštą medžiagą.
2. Antrojoje dalyje dalyviai atliks rašymo užduotis, susijusias su auto-etnografinio, transkripcinio teksto, kompozicijos, apsikeitimo dėmesingumu ir autoritetu, intymumo ir atsivėrimo metodais.
3. Trečiojoje dalyje dalyviai tęs kūrybinio rašymo pratimus bei gilinsis į fonetines tekstų interpretacijas, bus kviečiami atlikti vokalinius bei fizinius teksto skaitymo pratimus.

Užsiregistravusiems dalyviams iš anksto bus išsiųsta užsiėmimų medžiaga. Į dirbtuves dalyviai taip pat bus prašomi atsinešti fizinį objektą bei muzikinį kūrinį, kurie atspindėtų vieną iš nurodytų temų. Dirbtuvių metu bus reikalingi nešiojami kompiuteriai.

Ioanna Gerakidi yra menininkė, tekstų autorė bei kuratorė gyvenanti ir dirbanti tarp Amsterdamo ir Atėnų. Gerakidi kūryboje nagrinėja meilės, gyvenimo, sutrikimo temas, filosofinius su įkūnytomis garso ir kalbos patirtimis susijusius klausimus. Performansų metu skaitomuose tekstuose menininkė tyrinėja meilės ir sielvarto poetiką bei politiką, pasakojimą dėliodama iš auto-(etno)grafinių fragmentų bei įvairių paskirų naratyvų. Gerakidi baigė bakalaurą Atėnų universitete bei kritikos magistrą Sandbergo institute, Amsterdame. Dirbo su Atėnų bienale, Athens Digital Arts Festival, LIMA Media Art Platform, 3 137 menininkų projektų erdve, Kassandras ir Sub Rosa Space Atėnuose. Gerakidi tekstai publikuoti žurnaluose ir interneto platformose:  Mister Motley Magazine, ‘In medias res-.’, Not Far From Where We Began bei Speak Through You x Hot Wheels Projects. 2013 m. ji inicijavo Implode Platform, 2016 metais Uh Uh Uh Umm skaitymo grupę. Šiuo metu Gerakidi dėsto Gerrit Rietveld akademijoje, Amsterdame bei rašo Collecteurs žurnalui. Ateityje Gerakidi pristatys du performansus Kunstverein Amsterdame, Performance shop bei Epidaurus festivalyje, Atėnuose.
Rupert alternatyvios edukacijos programą remia Lietuvos kultūros taryba.
 

Rupert inf.

Rupert džiaugiasi galėdami jus pakviesti į KW šiuolaikinio meno instituto Berlyne kuratorės bei rašytojos Annos Gritz viešą paskaitą „Roberta, Lorna ir Lynn”, kuri vyks gegužės 9 d., 18 val. Pakrantės galerijoje (Vaidilutės g. 79). Paskaitoje kuratorė aptars išgalvotų autobiografinių patirčių naudojimą feministinėje dailėje bei literatūroje, remiantis menininkės ir režisierės Lynn Hershman Leeson kūryba. Renginys yra 6-osios Rupert alternatyvios edukacijos programos dalis ir vyks anglų kalba. Įėjimas į paskaitą yra atviras ir nemokamas.
 
Lynn Hershman Leeson kūryboje nuo pat pradžių būta stipraus ryšio su fikcija, ja menininkė naudojasi per naujai atrastas alternatyvias realybes pažinti savąją. Įkvėpimo ieškodama asmeniniame bei susikurtų personažų alter ego gyvenimuose, menininkė tyrinėja patirties ribas bei tapatybės nepastovumą. Paskaitoje kuratorė Anna Gritz išsamiai analizuos vieną iš ankstyvųjų Hershman Leeson kūrinių „Dante Hotel” (1972-73) - gerai žinomą įvietintą instaliaciją, žyminčią menininkės išgalvotos veikėjos bei alter ego Robertos Breitmore pradžią. Veikėją, kurios vardą Hershman Leeson pasiskolino iš Joyce Carol Oates istorijos, menininkė vystė ilgus metus, įvairių privačių bei viešų performansų metu. Vėliau atsiradusios kitos istorijų protagonistės, nuo agorafobijos kenčianti Lorna, Rosetta ir Ava padėjo sukurti vizionieriškus darbus, tyrinėjančius tarp žmogaus ir technologijų bei tapatybės ir stebėjimo praktikų glūdinčius ryšius.
 
Naudojantis pagalbine bei dokumentine medžiaga, Anna Gritz paskaitoje atsispirs nuo minėto kūrinio „Dante Hotel” bei naujausio Hershman Leeson darbo „Novalis Hotel”, šių metų gegužę pristatomo menininkės parodoje (KW šiuolaikinio meno institute, Berlyne) ir gilinsis į feministinę strategiją mene bei literatūroje kalbėti per fikcines autobiografines patirtis. Šios strategijos Franko O’Haros vadintos „Personizmu” (angl. Personism) taikymą Anna Gritz apžvelgs pasinaudodama ir kitų menininkių ir rašytojų tokių kaip Barbara Loden, Chris Kraus, Frances Stark bei kitų darbų pavyzdžiais.
 
Anna Gritz KW institute kuravo Paul Elliman, Nicholas Mangan, Margaret Honda ir Lucy Skaer parodas. Šiais metais Gritz dirba bei dirbs su menininkais: Ericka Beckmann, Judith Hopf, Lynn Hershman Leeson, Steve Bishop, Tamara Henderson ir Sidsel Meineche Hansen. Anksčiau Pietų Londono galerijoje (South London Gallery) dirbo kuratore, šiuolaikinio meno institute (ICA), Londone, ir Hayward galerijoje kuravo filmų, performansų programas, parodas, taip pat prisidėjo prie Juliette Blightman, Michael Smith, Bonnie Camplin, Kapwani Kiwanga, Jill Magid, Lis Rhodes naujų kūrinių bei kuravo grupinę parodą Last Seen Entering the Biltmore (2014). Nepriklausomai kuravo: Duh – Art and Stupidity (kartu su Paul Clinton), Focal Point galerijoje (2015). Gritz rašo tekstus katalogams ir nuolat prisideda prie publikacijų ir žurnalų, tokių kaip Art Monthly, Art Agenda, Mousse ir Cura. 20-oje Sidnėjaus bienalėje 2016 m. ji užėmė kuratorės atašė poziciją. Rugsėjį kuruos Expo Video, judančių vaizdų programą 2018 Expo Chicago.
 
Paskaitos proga tarp Rupert ir centro kaip jau įprasta kursuos nemokamas autobusas. Rezervuoti vietą autobuse galite atlikę registraciją: https://goo.gl/forms/A5GA1jtxI40LCv7D3

Autobusas išvyks nuo pagrindinio Bernardinų sodo įėjimo (Maironio g.) gegužės 9 d. 17:30. Po renginio autobusas pajudės atgal į centrą 20:00. Vietų skaičius ribotas.

Paskaitą bei Rupert alternatyvios edukacijos programą remia Lietuvos kultūros taryba bei kūrybinių industrijų centras Pakrantė.

Rupert inf.

Rupert maloniai kviečia į kuratorės, rašytojos ir naujosios David Roberts Art Foundation (DRAF, Londone) direktorės Fatoş Üstek paskaitą „Kuruojant ne parodas“ (angl.  Curating beyond exhibition making). Paskaita anglų kalba vyks kovo 28 d. (trečiadienį) nuo 18 val. Pakrantės galerijoje (Vaidilutės g. 79). Renginys yra 6-osios Rupert Alternatyvios edukacijos programos dalis. Įėjimas į paskaitą atviras ir nemokamas.

Fatoş Üstek kuravimą visų pirma mato kaip svarbią socialinę ir viešąją erdves aktyvinančią praktiką. Ilgą laiką dirbusi kaip nepriklausoma kuratorė ji tiria parodų kūrimo formas bei gilinasi į kuravimo potencialą atsiribodama nuo institucinio konteksto. Šią temą lektorė išskleis paskaitoje kalbėdama apie du savo naujausius projektus, išvystytus Londone: fig-2 (2015) bei Art Night 2017. fig-2 – tai 50 savaičių, Londono Šiuolaikinio meno institute (ICA), vykęs renginys, kurio metu buvo pristatyti 50 įvairių šiuolaikinio meno projektų. Art Night 2017 – kasmet pirmąjį liepos mėnesio šeštadienį Londone, vykstantis meno festivalis, siekiantis pristatyti meno eksperimentus už formalios galerijų bei muziejų aplinkos. Abu projektai skiriasi savo mastais bei meniniais tikslais ir iš skirtingų perspektyvų tiria alternatyvias kuravimo, meno produkcijos bei institucinio įsitraukimo galimybes.
Fatoş  Üstek taip pat yra miarttalks, Milanas, 2018, kuratorė, anksčiau buvo vyriausioji žiuri narė Celeste Prize  2017 komisijoje ir Arte Laguna Prize, Venecija skulptūros sekcijos žiuri narė. Kuratorė yra viena iš Women in the Arts AWITA pradininkių; Art Night globėja; Block Universe patarėjų tarybos narė; Tarptautinės meno kritikų asociacijos (AICA) Didžiojoje Britanijoje narė ir Tarptautinio nepriklausomų kuratorių centro, Niujorke, alumnė. Praeityje Fatoş  Üstek bendradarbiavo kuruojant dešimtąją Gwangju bienalę, Pietų Korėja, taip pat kuravo penkių veiksmų operą DRAF, 2012, Londone; parodų trilogiją pavadinimu Now Expanded (2007, Kunstfabrik, Berlynas; 2010, TENT, Roterdamas; 2012, DRAF, Londonas) bei kitas parodas Europoje ir Azijoje. 2008-2012 metais kartu su Veronika Hauer aktyviai darbavosi kaip Nowiswere šiuolaikinio meno žurnalo redaktorė ir yra viena iš jo įkūrėjų; dirbo Unexpected Encounters Situations of Contemporary Art and Architecture (2012, Zorlu Centre, Stambulas) turkų ir netrukus anglų kalbomis išleisto  leidinio redaktore. 2012 m. Fatoş  Üstek išleido knygą Book of Confusions (2012, Rossi&Rossi, Londonas). 2008 metais įgijo magistro laipsnį Londono Goldsmito universitete, Londone, kuriame baigė šiuolaikinės meno teorijos programą. Prieš tai įgijo Matematikos ir filmo bakalauro laipsnius Bogazici universitete, Stambule. Üstek kuruoja, dėsto ir yra publikuojama tarptautiniu mastu.

Paskaitos proga tarp Rupert ir centro kaip jau įprasta kursuos nemokamas autobusas. Rezervuoti vietą autobuse galite atlikę registraciją:https://goo.gl/forms/ekMru8t5rB5bSngL2 Autobusas išvyks nuo pagrindinio Bernardinų sodo įėjimo (Maironio g.) kovo 28 d. 17:15. Po renginio autobusas pajudės atgal į centrą 20:00. Vietų skaičius ribotas.

Fatoş Üstek paskaitą bei Rupert alternatyvios edukacijos programą remia Lietuvos kultūros taryba bei kūrybinių industrijų centras Pakrantė.

Paskaitos proga tarp Rupert ir centro kaip jau įprasta kursuos nemokamas autobusas. Rezervuoti vietą autobuse galite atlikę registraciją:https://goo.gl/forms/ekMru8t5rB5bSngL2 Autobusas išvyks nuo pagrindinio Bernardinų sodo įėjimo (Maironio g.) kovo 28 d. 17:15. Po renginio autobusas pajudės atgal į centrą 20:00. Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos: [email protected]

Rupert inf.

2018 m. vasario 15 d. – balandžio 1 d. Rupert maloniai kviečia į Lietuvos menininkių Linos Lapelytės ir Indrės Šerpytytės parodą „Priedainis” (angl. Undersong) šiuolaikinio meno centre, kim?, Rygoje. Paroda rengiama bendradarbiaujant su Latvijos šiuolaikinio meno centru ir yra Rupert programos, pristatančios lietuvių menininkus užsienyje, dalis.

Nors Lapelytė bei Šerpytytė vysto skirtingas bei savarankiškas kūrybos praktikas, abiejų menininkių kūrybai artimas kalbėjimas tokiomis temomis kaip kultūrinio bei asmeninio identiteto suvokimas, koletyvinė ir individuali atmintis bei skirtingų komunikacijos bei kolaboravimo formų tyrinėjimas. Paroda „Priedainis” pristato, kaip šios temos apmąstomos ritualą, ritmą ir kartotę įkūnijančių menininkių darbuose. Lapelytės performansai iš arti tyrinėja discipliną – įgalinančią bei varginančią tuo pačiu metu, tačiau būtiną pasikartojančių veiksmų atlikimui, taip pat kūrybinius sprendimus bei sunkumus, kylančius iš daug jėgų reikalaujančių ritualų bei stereotipų. Šerpytytė kūryboje gilinasi į Baltijos šalims būdingų tradicinių austų juostų panaudojimą, su jomis susijusius ritualus, gamybą, o taip pat šią tradiciją negrįžtamai veikiančius, nuolat kintančius kultūrinį bei politinį regiono kontekstus. Kūriniuose tyrinėjama folkloro tradicijų užimama vieta formuojant identitetą lokaliu bei valstybiniu lygmeniu. Kartotė abiejų autorių kūryboje suvokiama kaip performatyvi būsena, instrumentas identiteto kūrimui, bendruomenių atsiradimui, o kartu ir disciplinos palaikymui. Galiausiai centriniu Lapelytės bei Šerpytytės parodos elementu išlieka dėmesys detalei – subtilioms atlikėjo kūno moduliacijoms, austų juostų ornamento intarpams – kaip estetinės bei politinės pozicijos išraiškai.

Profesionalų muzikinį išsilavinimą turinčios Lapelytės performansai kartais konstruojami tarsi dainų, konkrečiai – lietuviškų sutartinių pagrindu, kuriuose simetriškos melodijos susideda iš vienodos trukmės dalių, pabrėžiančių esminį jų bruožą – kartotę. Visa tai atsispindi menininkės performansuose „Piruetas“ ir „Mikio uodega“, praeitais metais pirmą kartą pristatytuose Lapelytės personalinėje parodoje, Rupert centre 2017 metų pabaigoje bei garso instaliacijoje „Laiko problema“. Pastarasis darbas sukurtas naudojant tekstus, kuriais su menininke pasidalino vyresnės kartos kūrėjai, bei garsus įrašytus Venecijos bienalės metu, Prancūzijos paviljone, bendradarbiaujant su muzikantu Rhodri Davies. Lapelytės performansai bei garso instaliacija tyrinėja mūsų santykį su senėjimo procesais, fizines, emocines bei profesines ištvermės ribas bei nurodo būdus per performansą bei kolaboraciją kalbėti apie socialines ir kultūrines normas.  

Pasitelkdama tradicines austas juostas būdingas Baltijos regionui, Indrė Šerpytytė parodoje pristato instaliaciją „Iš.Tarp.Į“, kurioje menininkė tyrinėja lokalių kultūrų bei bendruomenių susidūrimą su platesniais politiniais reiškiniais, tokiais kaip nacionalizmas ir vartotojiškumas. Kūriniuose kvestionuojama juostose randamų pasikartojančių ornamentų reikšmė bei paskirtis taip pat gilinamasi, kaip pasikartojantis veiksmas, kurio metu yra kuriami ornamentai, pasitarnauja stimuliuojant kalbos prasmingumą bei bendruomenės sąmoningumą, veiksmui suteikiant savarankiško kūrybinio proceso, kurio metu tyrinėjamos technikos ir medžiagos, reikšmę. Tokiu būdu „Iš.Tarp.Į“ pasitelkiamos ritualinės austos juostos tampa atminties, identiteto formavimo vietomis bei kintančiais naudojimo ir vartosenos modeliais.

Šie performansai ir instaliacijos sujungiami parodoje „Priedainis“ ne tik išryškina mūsų kasdienybę formuojančių ritmų bei artefaktų savybes riboti, bet tai pat demonstruoja jų pasitelkimą ieškant naujų kūrybinių prieigų kalbėti apie pasipriešinimą ir asmenines bei kolektyvines istorijas.    

Indrė Šerpytytė (g. 1983, Lietuva) yra menininkė įsikūrusi Londone. Šerpytytės kūryba iki šiol pristatyta tarptautiniu mastu, paskutinės personalinės parodos surengtos: Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje (2017), Parafin galerijoje, Londone (2016); Still House Group, Niujorke (2016) bei Krokuvos Šiuolaikinio meno muziejuje (2015). Svarbiausios grupinės parodos: “Age of Terror: Art Since 9/11”, Imperijos karo muziejuje, Londone (2017/2018); The Image of War. Bonniers Kunsthalėje, Švedija (2017/2018); Ocean of Images: New Photography 2015, Modernaus meno muziejuje, Niujorke, (2015); Conflict, Time, Photography, Tate Modern, Londone bei Folkwang muziejuje, Esene (2014-15).

Lina Lapelytė (g. 1984, Lietuva) yra menininkė, gyvenanti ir dirbanti Londone bei Vilniuje. Naujausias Lapelytės kūrinys – kartu su Rugile Barzdžiukaite bei Vaiva Grainyte Nacionalinėje dailės galerijoje šiemet pristatyta opera „Saulė ir Jūra“(Vilnius, 2017 m.). 2018 metais ši opera vokiečių kalba bus pristatyta Staatsschauspiel Dresdeno teatre. Linos Lapelytės performansas „Candy shop – the Circus“ pristatytas FIAC (Paryžiuje, 2017 m.) ir Barselonos šiuolaikinio meno muziejuje (MACBA, 2017). Taip pat menininkės darbai pristatyti: Projektų erdvėje „1857“  Osle (2017 m.); Venecijos architektūros bienalėje (2016 m.); Šiuolaikinio meno centre, Vilniuje (2016 m.); Focal Point galerijoje, Didžiojoje Britanijoje (2016 m.); Double Bind, Nylo, Reikjavike (2016 m.); Hayward Touring Show, Didžiojoje Britanijoje (2015 m.); Block Universe, Londone (2015 m.); Serpentine galerijose, Londone (2014 m.); Šiuolaikinio meno centre BALTIC, Niukastle (2014 m.); David Roberts Art Foundation, Londone (2014/2017 m.); Queen Elizabeth Hall, Londone (2014 m.). 2018 metais menininkės darbai bus pristatyti Baltijos trienalėje, kuruojamoje Vincent Honnoré.

Performansų informacija:

Piruetas (nebepraktikuojančiai baleto šokėjai bei muzikantui)
Dalyvauja: Ilva Juodpusytė, Liudas Mockūnas
 

Mikio uodega (baleto mokyklos mergaičių trupei)
Rygos šokių mokyklos šokėjos, Colour Point, mokytoja Anda Zīsberga
Data: kovo 27 d., 18:00 val.

Kuratorė: Justė Jonutytė
Architektai: Ona Lozuraitytė ir Petras Išora
Asistuojantis kuratorius: Yates Norton
Kuratoriaus asistentė: Kotryna Markevičiūtė

Parodos „Priedainis“ veikimo metu, kim? šiuolaikinio meno centre taip pat bus pristatoma buvusio Rupert rezidento Felix Kalmenson paroda „From a Body I Spent” (kuratorė Maya Tounta).

Pagrindiniai rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, kim? meno centras.

Dėkojame kim? komandai.