Autorius: LFS inf.

LFS inf.

Lapkričio 21 d. (trečiadienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma trečioji ciklo „Svetur“ paroda. „Svetur. III“ parengta iš Lietuvos fotomenininkų sąjungoje saugomo fotografijų archyvo.

Pirmose dvejose ciklo parodose žiūrovai susipažino su autoriais šiuo metu kuriančiais ir gyvenančiais už Lietuvos ribų. Trečioji paroda pakvies galerijos lankytojus prisiminti tai, kas Lietuvos fotografijoje jau įvardijama klasikos epitetu. Be abejo, fotomenininkų sąjungos fotografijų archyve saugoma gerokai turtingesnė išeivijos autorių kolekcija, bet parodai „Svetur.III“ atrinkti trys fotografai siekiant įvairaipusiškai pristatyti kiekvieną iš jų.

Parodoje „Svetur.III“ išvysime Algimanto Kezio, Jono Dovydėno ir jaunesnio kolegos Edžio Jurčio darbus. Visus juos vienija nespalvotas ir kiek dramatiškas žvilgsnis į pasaulį, į supančią aplinką, į šalia esantį praeivį.

Algimanto Kezio fotolakštuose pasaulinės EXPO parodos ir technologiniai pasiekimai bei žmogus tampantis tos technogeometrijos atsvara, judesiu, įkvepenčiu asmeniškumo konstruktyviems industriniams mechanizmams. A. Kezys daugiau nei du dešimtmečius nagrinėjo šią temą, bet vizualinė autoriaus kalba ir nespalvotų fotografijų plastika akivaizdžiai parodo menininko apsisprendimą ir autorinį žvilgsnį. Jonas Dovydėnas Nevados portretų serijoje kiek kitaip žvelgia į šalia greitkelio sutiktus pakeleivius, darbininkus, gyventojus. Autorius priešingai nei A. Kezys neutralizuoja aplinką ir fotografijų žiūrovui pateikia atvirą ir tiesų užfiksuotojo žvilgsnį. Žiūrint į šias fotografijas nebesvarbu kas ką stebi ar fotografas personažą, ar atvirkščiai. Tačiau šalia šių dekontekstualizuotų portretų pateikiamos ir J. Dovydėno panoraminės Jungtinių Amerikos Valstijų miestų fotografijos, kurios byloja, kad visi procesai vyksta permanentiškai besikeičiančioje ir dinamiškoje aplinkoje. Tuo tarpu Edis Jurčys tą dinamizma laiko savo fotografijų dominante. Serijose „Riedlentininkai“ ir „Keltas“ autorius fiksuoja žmones estinčius pastoviame kismo ritme. O judesių mechanika ir neišvengiamumas sukuria nespalvotą akimirkos dramatiką.

Visus tris parodos „Svetur. III“ autorius nesunkiai galėtume patalpinti į lietuvių fotografijos mokyklos apibrėžimą, tačiau galime rasti ir nemažai skirtybių leidžiančių identifikuoti autorių kurybos lauką ir kontekstą.

Parodą „Svertur III“ sudarė Palmira Barkuvienė ir Gytis Skudžinskas.
Projektas yra dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

        Paroda veiks iki gruodžio 8 d.

        „Prospekto“ fotografijos galerijos darbo laikas: II–V 12.00–18.00, VI 12.00–18.00.

LFS inf.

Lapkričio 13 d. (antradienį) 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19) atidaroma Remigijaus Treigio paroda „ Žiemos dienoraštis ir fotografijos, kurios neturi pavadinimo“. Atidaryme dalyvaus Remigijus Treigys, Gytis Skudžinskas ir Ričardas Šileika su improvizuotu pokalbiu, kuris jau kartą įvyko visiems trims susitikus likus mėnesiui iki parodos.

Fragmentas iš pokalbio „apie galimus įvykti dalykus, kurie jau egzistuoja nutylėti”.

Remigijus Treigys:
– Klauskite, klauskite. Aš dar pats nežinau apie ką daug kalbėti. Dar nesukomplektavau tos parodos iki galo. Aš dar jos nemačiau pats. Ir Vilniaus fotografijos galerijos erdvė nauja...
Gytis Skudžinskas:
– Kalbame apie parodą, kurios autorius net neįsivaizduoja. Jis sako, bus greičiausiai taip ir taip. Reikia pakalbėti apie tai, ko nėra. Panašiai kaip su tuo laiku, kuris neegzistuoja.
Remigijus Treigys:
– Ir kaip galima kalbėti apie tai, kas nežinai kas bus?
Gytis Skudžinskas:
– Fantastai drąsiai kalba. Jų tokia specialybė.
Remigijus Treigys:
– Tai čia bus tokia fantastinė paroda.
Ričardas Šileika:
– Treigys viską transliuoja iš kosmoso. Yra daug tiesos. Gi mūsų kiekviena diena yra fantastinė. Jeigu tik neplanuoji, tai ir fantastika.

/.../

Remigijus Treigys:
– Esu pastebėjęs, kad aš vis sugrįžtu į tas pačias ne tas pačias konkrečias vietas. Emociškai į tas pačias.
Ričardas Šileika:
– Pasakei svarbų kodą, kad vis grįžti į emocines „vietas“. O aš, žiūrovas, dar kartą ir dar kartą stabtelėdamas prie fotografijos, tos pačios emocijos taip pat nepatiriu.
Remigijus Treigys:
– Sakoma, kad antrąkart į tą pačią upę neįbrisi. Bet. Daug kas priklauso nuo to, kas įvyksta po žiemos. Jei buvo daug sniego, upė bus sraunesnė. Jeigu sniego nebuvo, vanduo upėje bus ramesnis.

/.../

Gytis Skudžinskas:
– Juk dienoraščio funkcija yra fiksuoti labai apibrėžtą laiką, konkrečią patirtį, o tu dienoraštį paverti belaikišku. Ar tas paradoksas tau svarbus?
Remigijus Treigys:
– Kūryboje taisyklių nėra. Gali daryti, kaip nori. Dienoraštyje ta žiema jau galėjo būti, bet dar ir gali būti. Mano dienoraštyje nėra konkrečios vietos ir nėra konkretaus laiko.
Gytis Skudžinskas:
– Dar kartą sakau. Tam tikra forma turi savas taisykles. Juk rašydamas haiku ar sonetą, laikaisi taisyklių. O tu darai dienoraštį, nesilaikydamas dienoraščio taisyklių. Tai protestas ar paradoksas?
Remigijus Treigys:
– Gal tai paradoksas man pačiam. Kai darau dalykus, aš neįvardinu sau, kodėl. Neturiu išankstinės koncepcijos. Į lentynėlę nepadedu. Nereikia šių dalykų suvokti pažodžiui.

Paroda veikis iki gruodžio 1 d.
Galerijos darbo laikas: II-V 12.00 – 18.00, VI 12.00 – 16.00.

LFS inf.

Spalio 30 d. (antradienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma kolektyvinė paroda „Svetur. II“. Parodoje eksponuojami Sigito Baltramaičio, Vytenio Jankūno ir Dariaus Kuzmicko darbai.

Parodų cikle „Svetur“ pristatomi Lietuvos menininkai, savo kūrybinę veiklą vystantys už Lietuvos ribų. Pirmojoje ciklo parodoje savo kūrinius pristatė jaunesnės kartos autoriai, o antrojoje susitiksime su kiek vyresnės kartos meninininkais, išvykusiais iš Lietuvos dešimtajame XX a. dešimtmetyje ir jau tuomet Lietuvoje pradėjusiais savo kūrybinį kelią. Parodoje galime pastebėti autorių kismą perkėlus savo veiklą už Lietuvos ribų, naujų išraiškos priemonių ir motyvų paiešką. Siekį adaptuotis bei atrasti savo vietą naujoje aplinkoje. Gebėjimą konstruoti vizualų pranešimą, atskleidžiantį tiek labai asmeniškus, tiek globalius naratyvus.

Parodos bendru vardikliu galėtu būti kartotės metodas, atvaizdų multiplikavimas ar ritualinis šnabždesys. Sigitą Baltramaitį tikriausiai daugelis fotografijos gerbėjų prisimena iš jo ciklo „Vilniaus senamiestis“, kuriame autorius savo objektyvą nukreipdavo į „nereikšmingus“ kasdienybės įvykius. Naujausiame cikle autorius dėmesį sukoncentruoja į rutinišką kasdienybės veiksmą – žingsniavimą, bet neatskleidžia nei kelionės tikslo, nei priežasties. Tiesiog tarsi kartodamas mantrą registruoja kiekvieno žingsnio kordinates to įvaizdinimui pasirinkdamas senus traukinio pabėgius. Vytenis Jankūnas tuo tarpu nurodo savo kelionių trajektoriją – kasdieniu Niujorko metro maršrutu. Kadaise pats autorius dalyvavęs „inscenizuotose paveiksluose“ šiandien tas inscenizacijas aptinka savo atsitiktinių pakeleivių mikrojudesiuose, užsitesusio ritualo neišvengiamume. Kiekvienas baigtinis atspaudas sugėręs į save daugiasluoksnę kelionės patirtį pakartoja tai kas įvyko vakar ir kas bet kokiu atveju įvyks rytoj. Tuo tarpu Darius Kuzmickas jau du dešimtmečius esploatuojanti pinhole techniką nekeliauja niekur, bet stebi ta vieną iš pažiūros statišką ir monumentalų scenovaizdi. Ties kiek kitaip nei įprasta tokioje fotografijoje. Autorius pasitelkdamas kelias ekspozicijas priverčia tuos statiškus vaizdus ritmiškai savę reprodukuoti, o kartu ir žiurovus suabėjoti šių objektų monumentalumu.

Tad paroda „Svetur. II“ siūlo ne tik susitikti su prieš du dešimtmečius iš Lietuvos išvykusiais menininkais, bet ir vėl, kiek kitaip, pasinerti į pastarųjų kūrybines trajektorijas.

Paroda veiks iki lapkričio 17 d. Galerijos darbo laikas: II-V 12.00 – 18.00, VI 12.00 – 18.00.

LFS inf.

2018 m. spalio 23 d. 18.00 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 20) atidaroma Vilniaus dailės akademijos doktorantės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Čia tada, ten dabar. Laikas“.
 

Parodoje pristatoma meninio tyrimo „Čia tada, ten dabar“ dalis skirta laiko temai. Tai fotografijų serijos, kuriose tyrinėjamos atminties, vaizduotės, laiko ir vietos sąsajos bendresne fotografinio vaizdo samprata, kuri susiliečia su šiuolaikinės visuomenės problemomis. Darbai grįsti keliamais klausimais: ar ir kaip egzistuoja laikas? Kiek laiko trunka momentas? Kaip fotografijos išreiškia laiko trukmę ar tam tikrą laiko atkarpą. Pristatomi astrofotografiniai tyrinėjimai – nakties dangaus ir kosminių kūnų judėjimo atspaudai. Šį darbą galima vertinti kaip kūrybinį eksperimentą bandant perteikti temporalumą ir neapgręžiamą fizinio laiko tėkmę ribotomis statiškos plokštumos priemonėmis.

Dovilė Dagienė (g. 1981) yra fotografė ir lektorė gyvenanti Vilniuje. 2007 m. baigė Vilniaus dailės akademiją, Fotografijos ir medijų katedrą. Dabar ten studijuoja meno doktorantūrą. Jos tyrimų sritis jungia atmintį, vaizduotę, laiką ir vietą fotografijoje. Paskutiniu metu ji dirba astrofotografijos srityje analoginės fotografijos priemonėmis. Aktyviai dalyvauja rezidencijose ir parodose.

Spalio 26 d., 12 val. galerijoje vyks ekskursija, kartu su parodos autore.
Paroda veiks iki lapkričio 10 d. Galerijos darbo laikas: II-V 12.00 – 18.00, VI 12.00 – 18.00.

LFS inf.

Spalio 9 d. (antradienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma kolektyvinė paroda „Svetur. I“. Parodoje eksponuojami Ievos Baltaduonytės, Pauliaus Butkaus, Valus Sonovo, Justino Vilučio darbai. Parodos kuratorius – Gytis Skudžinskas.

Parodų cikle „Svetur“ pristatomi Lietuvos menininkai, savo kūrybinę veiklą vystantys už Lietuvos ribų. Pirmojoje ciklo parodoje savo kūrinius pristato jaunesnės kartos autoriai ir juos vienija ne tik gyvenimo ir kūrybos erdvės pasirinkimas. Tikriausiai nenuostabu, kad darbų estetika ir konstruojamas pranešimas žengia ryžtingą žingsnį už vadinamosios „Lietuviškos fotografijos mokyklos“ ribų ir natūraliai integruojasi į tarptautinį vizualiosios kultūros lauką. Autoriai perkeldami į kitą erdvę savo kūrybą pasirenka ir savitą kalbėjimo būdą. Geografinis nesusisaistymas šiuo atveju tampa ir universalios išraiškos ir laisvo kalbėjimo prielaida.

Kitas pirmosios „Svetur“ parodos dalyvius akivaizdžiai vienijantis bruožas tai metonimiška raiška. Atvaizdų fragmentiškumas yra pačios fotografinės medijos duotybė. Tačiau šioje parodoje pristatomų autorių darbuose gebėjimas kalbėti apie visumą per detalę yra sutirštinamas iki maksimumo. Čia maži ir asmeniški dalykai prabyla apie globalius įvykius ir reiškinius, paviršiaus faktūra - apie chaotišką pirmapradę organizmų vystymosi dinamika.

Paroda Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) veiks iki spalio 27 d. Galerijos darbo laikas II-V 12.00 – 18.00 VI 12.00 – 16.00.

­

LFS inf.

2018 rugsėjo 18 d. 17.30 val. Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43) atidaroma Arūno Baltėno fotografijų paroda „Dirbame. Esame“.

Dauguma šios parodos fotografijų sukurta 2016–2017 metais.  Jų herojai – įvairiausių profesijų atstovai. Per kelis metus buvo nufotografuota apie 200 įvairiausių sričių specialistų, tačiau į parodą tilpo vos trečdalis. Ir likusi medžiaga – sutvarkyta ir (kartu su parodoje esančia) turėtų atsidurti kuriame nors valstybės archyve.

Šis darbas ir buvo sumanytas kaip įvairiausių dabar Lietuvoje esamų profesijų atstovų fotografijų rinkinys, skirtas ateityje gyvensiantiems mūsų ainiams. Konkrečiu istoriniu momentu sukurtas dirbančios šalies „portretas“.

Vis dėlto autorius neatsispyrė pagundai dalį šios kolekcijos fotografijų parodyti dabar – juk dažnai net nepastebime daugelio tyliai besidarbuojančių, nuoširdžiai savo profesijai atsidavusių žmonių, be kurių gyvenimas tiesiog sustotų. Alternatyvus šios parodos pavadinimas buvo tiesiog: „Mes“.
Paroda veiks iki spalio 6 d.

Arūnas Baltėnas (g. 1956, Kaune). 1979 baigė Vilniaus universitetą. 1980–1982 Lietuvos MA Matematikos ir kibernetikos instituto aspirantas, 1982–1984 jaunesnysis mokslinis bendradarbis. 1985–1990 Dailės instituto Dailės paminklų sąvado fotografas. 1990–1993 Lietuvos kultūros ir meno instituto fotografas. Nuo 1995 R. Paknio leidyklos meno vadovas. Nuo 1982 Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Surengė per dešimtį personalinių ir grupinių aprodų, išleido ne vieną autorinę knygą, dalyvavo kitų autorių knygų sudaryme.

LFS inf.

2018 rugpjūčio 22 d. – rugsėjo 15 d.
Prospekto fotografijos galerija (Gedimino pr. 43)
Atidarymas rugpjūčio 22 d. (trečiadienį) 17.30 val.

Menininkai: Danas Aleksa, Arūnas Gudaitis, Aistė Kisarauskaitė, Arūnas Kulikauskas, Vytautas Kumža ir Eduardo Leòn, Tomas Martišauskis, Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys, Gytis Skudžinskas, Gintautas Trimakas.

Kuratorius Gytis Skudžinskas.

Apskritai, apie pasaulio atvaizdavimo, suvokimo ir apibūdinimo istoriją galime kalbėti kaip apie nesibaigiančią dvimatės ir trimatės sąrangos kovą. Nors pirmosios sferinės žemės idėjos išsakytos senovės Graikijos filosofų 6 a.p.Kr., bet ir dvidešimtajame amžiuje įsikuria plokščiojo pasaulio draugija be atvangos siekianti pagrįsti faktą, kad žemė yra frisbio formos. Vis atsiranda naujų ir bemaž įtikinamų hipotezių, argumentuojančių dvimatės ar trimatės sampratos pranašumą. Tad ginčas ir diskusija galbūt ir yra vienintelė nekintanti duotybė.

Akivaizdu, ir reprodukavimo technologijos vis kursto aistras. Ypač fotografinės medijos lauke girdimos diskusijos apie atvaizdo manipuliatyvumą, ar reprodukuoto vaizdo nepajėgumą atstovauti realiam įvaizdintam objektui. Apie sidabro kristalo materialumą ar fotonų neįgalumą perduoti daiktiškumą.

Bet parodoje dalyvaujantys menininkai kalba ne tik apie nesibaigiančią ir vis iš naujo permąstomą tikrovės ir jos reprezentacijos dvikovą. Vaizdų reprodukavimo medžiagos, metodai ar atvaizdai kūriniuose, šiuo atveju, suvokiami kaip atminties objektai, įkūnyti faktai ar tūriniai įvykiai. O patys kūriniai kalba apie platesnius vizualiosios kultūros kontekstus. Nors bendras vardiklis lieka 3D vs 2D antipodai, juose užsimezga ir saviti, nepriklausomi naratyvai, išskleidžiantys talpesnius probleminius ir sociokultūrinius klausimus. Tad ir šie įkūnyti dokumentai parodoje kaip hipotetiniai dabarties simptomai ir išeities paieškos, tačiau ne diagnozė ar pretenzija.

LFS inf.

Liepos 12 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma fotografijos konkurso paroda „Debiutas 2018“.

Pirmą kartą tokia jaunųjų fotografų paroda buvo surengta 1976 metais. Kadaise savo karjerą pradėję nuo „Debiuto“ Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis, Vytautas Balčytis, Raimondas Paknys, Violeta Bubelytė, Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas, Vytautas Stanionis, Aleksandras Ostašenkovas, Alfonsas Budvytis, Alvydas Lukys ir kiti, dabar yra gerai žinomi menininkai. Septynios jaunųjų fotografų parodos buvo organizuotos 1975–1988 m., 2010 idėja buvo atnaujinta, o nuo praeitų metų konkursas tapo tarptautiniu ir todėl žada daugiau šansų, kad sunkiai prasibrovusiems į finalą autoriams „Debiutas 2018“ taps starto aikštele.

Šiais metais konkurse dalyvavo 342 autoriai iš 53 šalių ir pateikė 3768 darbus. Atrankos komisiją sudarė: Lina Albrikienė, Gintaras Česonis Eglė DeltuvaitėAlvydas LukysAurelija MaknyteAgnė NarušytėRomualdas Požerskis Vilma Samulionytė Gytis SkudžinskasLina Zaveckytė.

Po komisijos svarstymų buvo atrinkti parodos dalyviai: Tobias Asser, Matylda Awdziejczyk, Claudia Corrent, Ewa Doroszenko, Albina Galeeva, Artūras Jendovickis, Sheng-Wen Lo, Ines Marinho, Emilija Petrauskienė, Gabrielė Vingraitė, Luana Rigolli.

Parodos atidarymo dieną bus paskelbtas pirmasis trejetas, kurie ateinančiais metais (2019 m.)turės galimybę surengti asmenines parodas Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4).

Konkurso-parodos informacinis partneris 15min.lt paskelbs savo atskirai išsirinktą laureatą, kurio išplėstinis intervių bus publikuotas portale. O visos parodos trukmės metu autorių darbai taip pat pasirodys 15min.lt kultūros skiltyje.

Anot „Debiutas 2018” katalogo teksto autorės Aistės Kisarauskaitės, šį konkursą taip ir norisi pavadinti raketiniu poligonu, kur išbandomos naujos strategijos, tobulinamos jau atrastos, suteikiant joms naujas, naujoviškesnes formas begaliniam meno kosmosui užkariauti. Pastarąjį dešimtmetį, sparčiai tobulėjant technologijoms, gaminančioms mus užplūstančius begalinius kiekius vaizdų, fotografija susidūrė su tuo esminiu išlikimo, reikalingumo klausimu. Fotografija dokumentuoja savo pačios išlikimo problemą, pateikdama ją taip estetiškai, kad vėl grąžina malonumą žiūrovui.

LFS inf.

Menininkai: Kęstutis Grigaliūnas, Dainius Liškevičius, Alvydas Lukys, Aurelija Maknytė, Valdemaras Manomaitis, Vilma Samulionytė, Vytautas V. Stanionis, Gintautas Trimakas.
Kuratoriai: Gytis Skudžinskas ir Vilma Samulionytė.
Katalogo dizainas: Gytis Skudžinskas.
 
Birželio 28 d. Tel Avive (Izraelis) galerijoje „Indie“ atidaryta Lietuvos menininkų paroda „Kolekcijos. Nuo tipologinio tyrimo iki manijos kaupti“. Kartu su paroda išleistas ir aštuonių autorių darbų katalogas. Galerija „Indie“ yra vienintelė galerija Tel Avive išskirtinai orientuota į kamera kuriamą meną.

Paroda, pavadinimu "Kolekcijos. Nuo tipologinio tyrimo iki manijos kaupti", sumanyta kaip vieno iš kertinių fotografijos principų –  tipologiško objekto dokumentavimo analizė ir jos atspindys lietuviškame vizualios kutūros kontekste. Fotografija nuo pat savo ištakų (net tuomet, kai dar nepretendavo būti menine forma) buvo tampriai susieta su objektų rūšiavimu, fiksavimu ir rinkimu. Plačiai išplitus moksliniams tipologiniams rinkiniams ši strategija transformavosi į vadinamajį „deadpan“ stilių meninės fotografijos kontekste.

Lietuviškame fotografijos lauke tokią fotografinę praktiką galime aptikti nuo pat seniausių etnografinių fotokamera fiksuotų rinkinių, tačiau samoninga artikuoliuotą meninė forma atsiranda tik aštuntajame dešimtmetyje. Toje terpėje Vytautas V. Stanionis tėvo dokumentinę medžiagą transformavo į konceptualų meninį projektą. O Alvydas Lukys ir Gintautas Trimakas kryptingai dokumentuodami rastus ar buities objektus, pradeda vystyti savarankiškus fotografijų ciklus, kuriuose pamatinė kūrinio atsiradimo priežastis yra objektų tipologiškumas. Šitokia stilistika nepraranda aktualumo ir iki šiol ją plėtoja tiek viduriniosios, tiek jauniausios kartos autriai Valdemaras Manomaitis, Vilma Samulionytė.

Tipologinė fotografija pasitelkiama ir kituose menininės kūrybos laukuose, neapribotos tik fotografine raiška. Dainius Liškevičius ar Aurelija Maknytė tokia fotografine taktika rėmėsi performanso dokumentavimui. Kęstutis Grigaliūnas kuria instaliacijas, grįstas Lietuvos istorine atmintimi.

Nors atrodytų, kad autoriai labai skirtingi, juos vienija vizualinis ir idėjinis principas. Jie renka kolekcijas savais tikslais ir principais, o paroda tai lyg vieno hipotetinio kolekcninko rinkinys. Autorių įvairovė ir probleminio lauko platums leidžia kalbėti ir apie kitas fotografinio lauko aktualijas: atminties fenomeną, fotografinės technikos ir atvaizdo percepciją bei fenomenologiją.

Atidarymo metu vyko Aurelijos Maknytės performatyvus veiksmai paremti demonstruojamo ciklo “Burning Slides” pagrindu. Pokalbiai su menininkais: Vilma Samulionyte, Kęstutučiu Grigaliūnu, Dainiumi Liškevičiumi, Alvydu Lukiu, Aurelija Maknyte bei kuratoriumi Gyčiu Skudžinsku.

Tekstą katalogui parašė menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. O pats katalogas sukurtas taip, kad ji nesunkiai galima transformuoti į aštuonių autorių darbų išklotines, savotiškus autorių kūrinių žemėlapius.

Projektas inicijuotas ir įgyvendintas: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, VšĮ LFS fotografijos fondas
Projektą įgyvendinimą užtikrino: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros ataše Izraelio Valstybėje, Indie Photography Group galerija.

LFS inf.

 
2017 m. lapkričio 14 d., 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4 / Didžioji g. 19, Vilnius) atidaroma Pauliaus Normanto fotografijų paroda „Išdžiūstantys šaltiniai“.
 
Paulius Normantas – fotografas, atradęs savo temą – mažųjų tautelių gyvenimą. Paroda parengta remiantis 1990 m. Vengrijoje  išleistu pirmuoju P. Normanto fotografijų albumu "Išdžiūstantys šaltiniai" (''Vanishing Sources"). Albumą sudaro devyni fotografijų ciklai, pasakojantys apie  chantų (1983), mordvių, udmurtų (1984),  lapių (1986), marių,  komių,  vepsų, vodų ir ižorų, livių (1987) gyvenimo kasdienybę, juos supančią aplinką. Parodoje eksponuojamos fotografijos iš Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų fondų. Autoriaus sukurtos ir atspausdintos iki 1986 m.
 
Paulius Normantas anksti pajuto, kad sovietinis gyvenimas ne jam, tad baigęs ekonomikos mokslus Vilniaus universitete leidosi bastytis po Sovietų Sąjungą. Nepaprastai stiprus ir ištvermingas, nesunkiai susirasdavo įvairiausių darbų Vidurinėje Azijoje, Tolimuosiuose Rytuose, prie Jenisiejaus, Altajuje. Sykį į rankas patekęs bičiulio fotoaparatas prilipo visam gyvenimui ir tapo trečiąja akimi. Kiek vėliau įgyvendino svajonę – prasiveržė į Himalajus, į Tibetą.
 
P. Normantą ypač traukė mažų, ant išnykimo slenksčio atsidūrusių tautų ir tautelių gyvenimo vaizdai. Fotografavo tibetiečius, nykstančias Sibiro, Himalajų, finougrų tauteles, tarsi įprasmindamas ir pratęsdamas jų gyvavimą fotografijose. Jis mokėjo priartėti prie nepažįstamų žmonių, pelnyti jų pasitikėjimą –  patraukdavo savo nuoširdžiu bendravimu, rodoma pagarba vietai, jos gyventojams, domėjimusi jų  papročiais, dvasiniu gyvenimu. Mokėsi sugyventi su nepažįstamais įvairių tautų žmonėmis.
 
Nuotraukose stebino ne egzotika, nors ji pirmiausia krisdavo į naujienų iš Šambalos apylinkių pasiilgusias akis, bet ypatingo šviesos srauto paryškinti veidai. Ypač vaikų. Ilgai siekto nušvitimo įspindžiai. Kelionėse kaupė ne tik negatyvus, bet ir rašė poetinį dienoraštį – haiku – pokalbį su savimi ir vietinėmis dvasiomis.
 
Paulius Normantas (1948 06 08 – 2017 01 07) – keliautojas orientalistas, fotografas, poetas. Gimęs ir  augęs Žemaitijoje, mokslus baigęs Vilniuje, nuo 1983 m. gyvenęs Vengrijoje, Nyredhazos mieste, turėjo Lietuvos ir Vengrijos pilietybę, daug kur įvardijamas kaip pasaulio pilietis, nors save vadino pasaulio valkata.
 
Nuo 1983 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos, o nuo 1986 m. Vengrijos fotografų sąjungos ir Vengrijos kūrėjų asociacijos, nuo 1995 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Tarptautinės žurnalistų sąjungos narys.
 
Surengė daugiau kaip 30 individualių fotografijos parodų Lietuvoje,  šimtais skaičiuojamos jo parodos, surengtos užsienyje. Išleista 12 fotografinių albumų ir unikali fotografijos ir haiku poezijos knyga "Baltas".
 
Už nuopelnus kultūros srityje tiek Vengrijoje, tiek Lietuvoje pelnė valstybinių ir kitų reikšmingų apdovanojimų.
 
Paroda veiks iki gruodžio 2 d.