Rugpjūčio 31 d., 17.30 val. Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks Ericho Salomono ir Barbaros Klemm parodos „Šuolis laike“ atidarymas. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorius Andreas Rostas, GOETHE-INSTITUT Litauen vadovas Detlef Gericke, LFS pirmininkas Gintaras Česonis ir LFS garbės pirmininkas Antanas Sutkus.
Erichas Salomonas yra vienas reikšmingiausių XX a. spaudos fotografų. O Barbara Klemm yra viena žinomiausių fotografių, dalyvavusi visuose svarbiuose šiuolaikinės Vokietijos istoriniuose įvykiuose.
1944 m. mirusio Ericho Salomono ir 1936 m. gimusios Barbaros Klemm spaudos/reportažinės fotografijos sudaro įdomią simbiozę. Perduodamos tam tikrą žinutę jos kartu perteikia tuometinių įvykių politinį, socialinį ir psichologinį kontekstą. Abu autoriai save laiko/-ė ne menininkais, o pirmiausia žurnalistais. Tačiau šiandien jų darbai pristatomi kaip fotografijos meno kūriniai ir vieni vertingiausių vokiškos spaudos fotografijos pavyzdžių
Erichas Salomonas – vienas iš Vokietijos fotožurnalizmo pradininkų, fotografavusių politinę ir kultūrinę aukštuomenę. Apsukrus ir žinantis kaip bendrauti džentelmenas, išsilavinęs ir mokantis daug kalbų, turintis nepaprastai gerą nuojautą ir sugebantis virtuoziškai (ir dažnai – slaptai) naudotis savo fotoaparatu. Technikai patobulėjus taip, kad nebereikėjo naudoti akinančios blykstės, autorius įžymius amžininkus galėjo fotografuoti tomis akimirkomis, kai jie nesijautė stebimi, už oficialaus protokolo ribų, kai jis buvo vienintelis juos stebintysis.
Barbaros Klemm fotografijos pasakoja naujųjų laikų istoriją. Jokia kita vokiečių fotografė nėra taip įamžinusi tokios daugybės paskutinių dešimtmečių Vokietijos ir kitų šalių įvykių bei asmenybių, kaip Barbara Klemm. Jos nuotraukos vaizduoja politikus ir demonstrantus, susitikimus Vokietijos vyriausybėje ir XX a. septintojo dešimtmečio pabaigoje vykusio studentų judėjimo akimirkas. Jose galima pajusti tiek visuomenės politines nuotaikas, tiek ir asmeninius išgyvenimus.
Fotografijos atspindi maištavimą ir bejėgiškumą, tikėjimą ir pasipriešinimą, atstumą tarp valdžios ir žmogaus, tarp Rytų ir Vakarų, tarp turingųjų ir vargšų, tarp jaunų ir senų.
Kiekvienais metais Vokietijos fotografijos asociacija (DGPh) teikia Ericho Salomono premiją, kuri nuo 1971-ųjų skiriama menininkams ir organizacijoms už išskirtinę reportažinę veiklą. Ji suteikta tokiems žymiems fotografams, kaip Martinas Parras, René Burri, Robertas Frankas, Barbara Klemm, Mary Ellen Mark bei daugėliui kitų svarbių menininkų. Šių metų Ericho Salomono premija balandžio mėnesį, pirmą kartą buvo įteikta ir lietuvių fotografui Antanui Sutkui.
Fotoparodą „Šuolis laike“ parengė Vokietijos Užsienio ryšių institutas ifa, ji eksponuojama bendradarbiaujant su Goethe‘s institutu ir Lietuvos fotomenininkų sąjunga.
Paroda Prospekto fotografijos galerijoje veiks iki rugsėjo 30 d.
Rugsėjo mėn. 4–10 d.
Rugsėjo 4–10 d. fotomenininkai, kaip ir kasmet, rinksis į Nidos fotografų seminarą – keturiasdešimtąjį kartą. Jubiliejinėje programoje 16 teorinių paskaitų, 13 menininkų prezentacijų, 4 parodos, 3 meistriškumo dirbtuvės, leidinių mugė, fotografų darbų peržiūros, dokumentinių filmų seansai bei gausybė smulkesnių ir spontaniškų įvykų. Šiųmečio renginio metu taip pat bus įteikta Neringos savivaldybės įsteigta Nidos mero premija. Neringos savivaldybė nusprendė taip įvertinti fotografus ir atsidėkoti jiems už ilgalaikį bendradarbiavimą ir nuoseklų krašto garsinimą.
Teorinės paskaitos yra tapusios pagrindine Nidos seminaro ašimi ir tai leidžia menininkams ne tik suvokti savo kūrybą platesniame vizualiosios kultūros kontekste, bet ir susipažinti su naujomis kūrybos interpretacijomis bei vertinimais. Seminaro dalyviai šiemet klausysis tokių Lietuvos akademinio pasaulio lyderių kaip Erika Grigoravičienė, Agnė Narušytė, Natalija Arlauskaitė, Jolita Liškevičienė, Nerijus Milerius, Virginijus Kinčinaitis ir kt. įžvalgų. Tarp teorinių paskaitų itin laukiama ir lektorė iš Didžiosios Britanijos Liz Wells. L. Wells yra kultinėmis tapusių knygų „The Photography Reader“ ir jau penkių leidimų sulaukusios „Photography: A Critical Introduction“ autorė. Ji yra fotografijos kultūros profesorė menų ir humanitarinių mokslų fakultete, Plimute, Didžiojoje Britanijoje. L. Wells savo paskaitoje kalbės apie kraštovaizdžio fiksavimą ir tam tikrų pranešimų, nuojautų bei paprastai nematomą trauminų patirčių perdavimą fotografijos būdu.
Teorines paskaitas seminare keis popietiniai vizualiniai menininkų prisistatymai, kuriuose autoriai ne tik demonstruos savo sukurtus dabus, bet kartu ir kalbės apie kūrinių atsiradimo intencijas bei prielaidas, arba tariant paprastai, atskleis savo darbo virtuvę. Šiuose susitikimuose bus galimybė pabendrauti su gerai žinomais fotografais Algirdu Šeškumi, Arūnu Baltėnu, susipažinti su jaunais autoriais: Geiste Kinčinaityte, Kotryna Ūla Kiliulyte ir kitais. Kaip dažniausiai nutinka, seminare labiausiai laukiami menininkai iš užsienio. Ir šiemet čia išvysime tikrai svarbių ir aktualių fotografinio lauko veikėjų. Susitiksime su konceptualios fotografijos klasiku, kuratoriumi, fotografijos kritiku bei leidėju Joachimu Schmidu iš Vokietijos, jau daugiau nei 30 metų laužančiu fotografijos meno stereotipus bei pristatančiu vis naujas ir dar neatskleistas fotografinės kūrybos galimybes. Kūrybinis duetas iš Italijos Paolo Woods ir Gabriele Galimberti pristatys savo tiriamąjį fotografijų ciklą, kuriame papasakos apie „nematomą“ finansų cirkuliaciją šiandieniame pasaulyje. O izraelietis Shaaron Ya‘ari – jo parodą neseniai galėjome pamatyti Nacionalinėje dailės galerijoje – pristatys savo kūrybą, paremtą rastais ir pasiskolintais fotografiniais vaizdais.
Vieną popietę fotografai turės galimybę susitikti su Nidos fotomenininkų seminaro iniciatoriumi, lietuviškos fotografijos patriarchu Antanu Sutkumi. Neseniai pelnęs prestižinę Vokietijos fotografijos asociacijos (DGPh) dr. Ericho Salomono vardo premiją A. Sutkus pasidalins prisiminimais, kaip per keruriasdešimtmetį kito Nidos fotografų seminarai, bei pasidalins įžvalgomis, kokiu keliu šiuo metu vystosi fotografijos meno pasaulis.
Parodos keturiasdešimtajame seminare nesitenkins vien tradicinėmis erdvėmis, bet pasklis ir po viešąsias kurorto zonas. Nuolatiniams seminaro lankytojams intrigą ruošia kuratorius Donatas Stankevičius. Jis įrengs fotografinę instaliaciją, žyminčią seminaro kelią nuo paprasto draugų ir bičiulių susirinkimo iki tarptautinio renginio, skirto vizualiajai kultūrai. Algio Griškevičiaus parodos „Ritualai“ darbus kuratorė Vilma Samulionytė išlaisvins iš įprastinių eksponavimo vietų ir perkels į Nidos gatves bei kraštovaizdį. Žiūrovams bus pasiūlyta starto aikštelėje Gintaro galerijoje-muziejuje susipažinti su A. Griškevičiaus kūrybos metodais ir pasiėmus žemėlapį keliauti po apylinkes atrandant išraiškingus autoriaus vaizdus. Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje bus atidaryta užsienyje kuriančių jaunų Lietuvos menininkų paroda „Už sienos“. Joje dalyvauti kuratorius Gytis Skudžinskas pakvietė Ievą Baltaduonytę, Vytautą Kumžą, Visvaldą Morkevičių, Paul Paper, Valų Sonovą. Šie autoriai jau dabar garsina Lietuvos fotografijos vardą užjūryje, bet retai matomi savo tėvynėje. Jų kūryba integravosi į pasaulinius fotografijos procesus ir nebepaklūsta lokalioms fotografinės raiškos taisyklėms. Nidos istorijos muziejuje bus atidaryta šiemet fotomenininkų gretas palikusio žymaus keliautojo bei fotografo Pauliaus Normanto paroda. Simboliška, kad ir pirmoji P. Normanto paroda prieš 36 metus buvo surengta Nidoje.
Nekanoniškus dokumentinius filmus seminare rodys ir pristatys Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Programoje filmai, netelpantys į tradicines dokumentinio kino kategorijas. Nesutilpimas kanone leis naujai pažvelgti į „dokumentalumo“ sampratas nevaidybiniame lietuvių kine, jų formavimosi kontekstus bei kūrėjų vaizdo ir garso panaudojimo strategijas.
Rugsėjo 6–7 d. seminaro dalyviai bus pakviesti į fotografijos leidinių mugę, kurioje galės įsigyti fotoalbumų už leidyklų kainas. Šioje mugėje pristatomi ne tik pagrindiniai fotografijos leidėjai, bet ir mažesnės įstaigos ar pavieniai autoriai, publikavę savo knygas. Tad norintieji čia išvys visą spektrą lietuviškų fotografinių leidinių. O taip pat galės susipažinti ir su latviškomis bei lenkiškomis fotopublikacijomis.
Dalis renginių Nidos fotografų seminare bus uždari, tik iš anksto užregistruotiems dalyviams, skirti profesiniam fotomenininkų tobulėjimui. Festivalis „Kaunas Photo“ Nidoje pristatys specialias darbų peržiūras, kuriuose jauni autoriai galės parodyti savo darbus tarptautiniams festivalių, leidyklų, galerijų ekspertams, sulaukti kritinių pastabų ar paskatinimų, o gal, sekmės aveju, ir pasiūlymų konkretiems ateities projektams. Trys menininkai seminaro metu ves meistriškumo dirbtuves. Prancūzė Claire Laude pasakos apie fotografijos ir instaliacijos sąsajas, mokys darbus eksponuoti išnaudojant erdvinius sprendimus, taip išplečiant fotografijos turinį ir raiškos galimybes. Gintautas Trimakas analoginės fotografijos dirbtuvėse išryškins senųjų technikų privalumus ir neribotą galimybių lauką. Su knygos kūrimo ir gamybos praktika bus galima susipažinti Gyčio Skudžinsko kūrybinėse dirbtuvėse.
Vakarais ir naktimis, kaip ir visuomet Nidos fotomenininkų seminare, bus rengiami neformalūs pokalbiai, pasidalijimai patirtimi bei informacija, o keletą jų papuoš ir naktinės fotografijos peržiūros viešose ir specifinėse Nidos kurorto erdvėse.
Daugiau informacijos: Vilma Samulionytė, [email protected], tel. 8 654 45020.
www.photography.lt
www.facebook.com/NIDAmeetingphotography
2017 m. balandžio 25 dieną, 17.30 val., Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) pristatoma nacionalinės premijos laureato, fotomenininko Romualdo Rakausko fotografijų paroda „Vilniaus ir Kauno šiokiadieniai“. Atidaryme dalyvaus autorius Romualdas Rakauskas, menotyrininkė Agnė Narušytė, LFS pirmininkas, fotografas Gintaras Česonis.
Fotografijos klasiko R. Rakausko kūryba susijusi su Lietuvos fotografijos mokykla. Jis vienas pirmųjų atnaujino reportažo raišką, pažvelgęs į aplinką ne angažuoto sovietinio fotožurnalisto žvilgsniu. Serijose „Vilniaus šiokiadieniai“ (1960–1965 m.) ir „Mūsų Kaunas“ (1967–1976 m.) atsiskleidžia fotografo gebėjimas įžvalgiai ir prasmingai perteikti kasdienišką aplinką.
Parodoje šios fotografijų serijos susijungia į vientisą „Vilniaus ir Kauno šiokiadienių“ pasakojimą, aprėpiantį visus metų laikus ir atveriantį miestų kultūros sluoksnius. Rakauskas, anot Levo Aninskio, yra „atmosferinis“ menininkas – jam rūpi faktūros, žmonių bendrumas, ritmas. Ne charakteriai ir egzistenciniai apmąstymai, bet atsitiktinumai ir veiduose pagauta šviesa. Atrodo, kad Rakauskui kartais pavykdavo atsitraukti nuo dabarties ir aprėpti miesto kaip visumos gyvenimą, paklūstantį gamtos ciklui. Vėjas, sniegas, lietus ir žmonės juda vienu ritmu, dangus gyvena žmogaus jausmais ir atvirkščiai.
Vilniaus ir Kauno miestų fotografavimas buvo du ypatingi momentai fotografo Romualdo Rakausko kūrybinėje biografijoje. Vėliau jis išgarsėjo „žydėjimo“ ir „švelnumo“ poetika, gamtos ir žmogaus analogijomis. Bet fotografuodamas Vilniaus ir Kauno gatves jis dar nieko neprikuria, mėgaujasi atrastąja fotografijos galia įamžinti akimirkos vaizdą. Tiesiog stebi žmones ir pasakoja mažas istorijas apie dviejų miestų kasdienybę. Tuos pasakojimus skiria apie dešimt metų, politinis kontekstas ir pasikeitęs fotografo matymas. Juos sieja objektas – gatvė ir ja tekanti gyvenimo formų begalybė.
Kai fotografuoja Rakauskas, gatvė gyvena savo gyvenimą, tarsi nebūtų stebėtojo. Tačiau jis viską pastebi. Sustabdo beišklystantį žvilgsnį, grąžina jį į pradžią, sufokusuoja fotografijos veiksmą į uždarą ciklą. Tokias kasdienybės smiltis paprastai išplauna laiko tėkmė. Fotografija jas sulaiko ir apaugina prarastos būties, netikėtumo, laikinumo išgyvenimais. Tuomet jos švyti net ir nuėmus visą knygos literatūrinį apvalkalą bei dizaino efektus. Lieka miesto būsenų tikrumo pojūtis. Atsitiktiniai sutapimai, kurie yra tokie tikslūs, kad atrodo surežisuoti.
Vilniaus ir Kauno gatvių fotografijos buvo du trumpi ištrūkimai iš būtinybės kurti meną ar pildyti užsakymą. Kaip ir viso pasaulio gatvės fotografijoje, toks nuoširdus ir atviras santykis atrodė įmanomas tik tada, maždaug iki devintojo dešimtmečio vidurio. Tuomet situacija pasikeitė visur – žmogaus privatumą ir orumą saugantys įstatymai trukdo fotografams išlikti nematomais stebėtojais. Fotografija, net ir gatvės, privalo būti režisuojama. Atsitiktinumas irgi turi būti numatytas iš anksto. Tai lyg susitarę patvirtina ir „Vilniaus šiokiadienių“ autoriai Rakauskas ir Sutkus: dabar taip Vilniaus nenufotografuosi, sako jie, nes žmonės ne tokie. Tad Rakausko užfiksuotos Vilniaus ir Kauno gatvės – tik akimirka ir šių miestų, ir pačios fotografijos istorijoje. Nebepakartojamas žvilgsnis.
Romualdas Rakauskas gimė 1941 m. Akmenėje. 1962 m. baigęs žurnalistiką Vilniaus universitete, dirbo fotokorespondentu savaitraštyje „Literatūra ir menas“ (1961–1963), žurnale „Mūsų gamta“ (1963–1967), žurnale „Nemunas“ (1967 –). Nuo 1970 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Nuo 1976 m. – Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) garbės narys. 1980 m. jam suteiktas Nusipelniusio žurnalisto garbės vardas, 1997 m. – Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės nario vardas. 2009 m. suteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Už savo kūrybą menininkas yra gavęs 5 Grand Prix, 3 aukso, 1 sidabro, 4 bronzos medalius ir per 70 kitų apdovanojimų.
Paroda veiks iki 2017 m. gegužės 20 d.
Gruodžio 29 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma fotografijos konkurso paroda „Debiutas“.
Pirmą kartą tokia jaunųjų fotografų paroda buvo surengta 1976 metais. Joje ir vėlesnėse parodose savo darbus pirmąkart eksponavo ir dabar fotografijos pasaulyje vis dar besireiškiantys Romualdas Požerskis, Raimundas Paknys, Violeta Bubelyte, Algirdas Šeškus, Gintautas Trimakas, Vytautas Stanionis, Aleksandras Ostašenkovas ir kt. Iki 1988 metų buvo surengtos septynios jaunųjų fotografų parodos. Po pertraukos 2010 metais jos vėl pradėtos organizuoti kas dveji metai, renkant geriausių fotografijų autorius.
Šių metų parodos dalyviai bei konkurso laimėtojai: Valentyn Odnoviun (I vieta), Inga Navickaitė (II vieta), Guilherme Bergamini (III vieta), Lukas Šiupšinskas, Eglė Strackaitė-Kalendra, Domantas Pipas, Vidmantas Minkštimas, Eimis Šeršniovas, Aurelija Karaliūnaitė, Justas Gulbinovičius.
Šiemet Lietuvos fotomenininkų sąjunga mini 45-erių metų sukaktį. Šventiname renginyje Vilniaus rotušėje trečią kartą bus teikiama Skirmanto Valiulio premija, pristatomos parodos bei metraštis „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien‘14“.
Premija bus teikiama tradiciniame kasmetiniame Lietuvos fotomenininkų sąjungos renginyje, sukviesiančiame šalies kultūros ir meno, verslo ir politikos žmones, fotografus ir fotografijos mylėtojus. Šiuo renginiu Lietuvos fotomenininkų sąjunga kartu mini 45-erių metų sukaktį. Premijos mecenatas – kompanija „EIKA“.
2014 m. spalio 17 d. (penktadienį) 17.00 val. įvyks kolektyvinės fotografijų parodos „Miniatiūros?“ atidarymas
„Prospekto fotografijos galerijoje“ (Gedimino pr. 43, Vilnius).
Parodos autoriai: Vytautas Balčytis, Joana Deltuvaitė, Arūnas Kulikauskas, Algimantas Kunčius, Algirdas Šeškus, Ričardas Šileika, Remigijus Treigys, Gintautas Trimakas
Parodos kuratorius Gytis Skudžinskas
2014 09 24–10 11
Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius)
Julius Vaicekauskas nėra aktyviai parodose dalyvaujantis autorius, kartu jis nėra vienos temos ar serijos, kaip dabar įprasta, fotografas. Fotografuoti pradėjo apie 1965 m. Paskutinę jo parodą vilniečiai matė lygiai prieš 25 metus. Po keleto dešimtmečių, pasikeitus socialiniam kontekstui, peržvelgiant jo archyvą atsiveria nevisai tradicinis anam laikui visuomenės vaizdavimo būdas – tarp režisuotos fotografijos ir socialinio reportažo.
Lietuvos fotomenininkų sąjunga 2014 m. rugsėjo 11 d. (ketvirtadienį), 17.30 val. kviečia į Nidos seminaro lektoriaus paskaitą Vilniuje, „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius).
Tomas Persingeris (g. 1969 m.) – fotografas, rašytojas, istorikas ir F295 įkūrėjas. F295 – tarptautinė organizacija, kuri tiki įvairiarūšės fotografijos požiūriu, pagal kurį skaitmeniniai, istoriniai ir savadarbiai metodai yra tikslingai panaudojami ir derinami kuriant naują fotografijos praktikos formą.
Vilniaus fotografijos galerija (Stiklių g. 4, Vilnius)
2014.08.12 - 2014.08.30
Katalogo pristatymas bus rugpjūčio 21 d. 17.30 val.
Kas yra Milda Drazdauskaitė? Ilgaplaukė mergelė gėlėta suknele su ramunių vainiku ant galvos ir stiklainiu – rankose? Skrybėlėta dama su ožka, susiruošusi prisidegti cigaretę, jau styrančią iš perkreiptos burnos? Kurią bepasirinktum, ji netiks prie humanistinės fotografijos klasikų, nes jos žmonės akivaizdžiai pozuoja, tarsi šaipydamiesi iš pretenzijos „pagauti gyvenimą“. Ji netiks ir prie „konceptualistų“, nes nedaro iš fotografijos ženklo, kalba vaizdu. Jos fotografija yra laisvas atomas mūsų fotografijos istorijoje. Ją lygino su Diana Arbus ir Violeta Bubelyte. Bet tai buvo klaida.
Atidarymas „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) 2014 m. rugpjūčio 19 d., antradienį, 17.00 val.
Parodoje „Šiauliai. Trys kartos“ pristatomi fotografai Algirdas Musneckis, Regina Šulskytė, Remigijus Venckus yra bene žymiausi savo kartų atstovai, kilę iš Saulės miesto. Labai skirtingas autorių amžius ir skirtinga patirtis fotografijos bei meno praktikų lauke tarsi ir turėtų nulemti šių autorių skirtingumą. Tačiau neeskaluodami amžinos kartų konflikto tematikos parodoje galime paieškoti jų sąlyčio taškų. Vienas iš raktinių žodžių, leidžiančių suverti šiauliečių kūrybą ant jungiančio siūlo, galėtų būti „atmintis“. Ir ne tik todėl, kad fotografija automatiškai akumuliuoja įamžinimo, įvykio išsaugojimo ar dokumentinio įrodymo paradigmas, bet ir todėl, kad visų trijų autorių kertinis kūrybinis principas – atminties buvimo, takumo, kismo rekonstrukcija fotografijoje.
