Tikrą renesansą jubiliejiniais šalies metais išgyvenanti lietuvių kino klasika aktyviai visoje Lietuvoje rodoma ir vasarą: birželį pradėjęs „Lietuvių kino klasikos savaitgalis“ vienu metu penkių šalies kino centrų ekranuose ir internete pradėjo klasikos seansų maratoną – nemokami seansai jau vyksta ar yra planuojami regionų kultūros programose, rodomi po atviru dangumi, internete ir liepos 6-osios proga pasieks televizijos eterį. Jausdami išaugusį poreikį ir žiūrovų susidomėjimą, restauruotą lietuvių klasiką įtraukia šalies kino teatrai, festivaliai, kultūros centrai ir kiti rodytojai.
Birželio 13 d. įvykusių ir per LRT transliuotų Lietuvos kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2018“ užsakovas Lietuvos kino centras, projekto koordinatoriai „ADK“ bei režisierius Šarūnas Kirdeikis apgailestauja dėl pasikeitusio transliacijos scenarijaus, kai penki laureatai buvo apdovanoti jau pasibaigus tiesioginiam eteriui.
Birželio 2–10 dienomis septyniuose asociacijos „Capital Star Art Film“ tinklo kino teatruose Pekine surengtas dvidešimt vienas lietuviškų filmų seansas. Ta proga Pekine viešėjo Lietuvos kino industrijos delegacija – Lietuvos kino centro atstovai bei filmų, kurie buvo atrinkti rodymui, prodiuseriai.
Pirmą kartą Kinijoje rengiamoje Lietuvos kino savaitėje pristatomi septyni lietuviški filmai: Igno Miškinio „Karalių pamaina“, Linos Lužytės „Amžinai kartu“, Eglės Vertelytės „Stebuklas“, Kristinos Buožytės „Kolekcionierė“, Giedrės Beinoriūtės „Pokalbiai rimtomis temomis“, Jokūbo Viliaus Tūro „Sapnuoju, kad einu“ ir Donato Ulvydo „Vabzdžių dresuotojas“.
Nepaisant gerų orų pirmąjį birželio savaitgalį vykęs lietuvių kino klasikos savaitgalis į penkis šalies kino teatrus Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Varėnoje sukvietė daugiau nei pusę tūkstančio žiūrovų, dar per 1200 nemokamų kino seansų interneto platformoje „ePasaka.lt“ surengė viso pasaulio lietuviai. Nors didžiąją žiūrovų dalį sudarė šalies gyventojai, peržiūrų sulaukta ir iš D. Britanijos, Vokietijos, Norvegijos, Amerikos, Airijos, Švedijos, Prancūzijos, Danijos, Belgijos. Pasak prie projekto prisijungusių kino teatrų, klasikiniai filmai buvo įdomūs įvairaus amžiaus žmonėms.
Nacionalinio kino paveldo sklaidos projektas, kurį visuomenei kinuose ir internete pristatė Lietuvos kino centras bendradarbiaujant su kino rodytojais, patvirtino tendenciją, kad restauruota kino klasika domimasi. Sulaukus teigiamų žiūrovų atsiliepimų, nuspręsta viso pasaulio lietuviams ir toliau sudaryti sąlygas nemokamai žiūrėti filmus internete visą birželio mėnesį.
Vakar Vilniuje paskelbti ir apdovanoti konkurso „Dokumentika mokykloje“ laimėtojai. Videodarbų konkursas „Dokumentika mokykloje“ – ketvirtus metus Lietuvos kino centro rengiamas projektas, skatinantis vyresniųjų klasių mokinius domėtis dokumentiniu kinu ir kviečiantis kurti trumpus dokumentinius filmus.
Konkursui moksleiviai iš visos Lietuvos atsiuntė beveik 50 trumpų dokumentinių filmų. Jų tema - „Lietuva. 100. Mes“. Dalyviai buvo kviečiami apmąstyti, kaip pasikeitė Lietuva per šimtą metų, kokią šalį jie mato dabar.
Pirmąjį birželio savaitgalį Lietuvos kino centras kviečia šalies gyventojus kino salėse nemokamai žiūrėti geriausios kokybės pripažintų kino klasikų filmus visoje Lietuvoje. Birželio 1–3 dienomis 5 kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Varėnoje bus surengta po tris nemokamus lietuviškų filmų seansus.
Filmus iš pasiūlyto 10 restauruotų filmų sąrašo rinkosi patys prie šios akcijos prisijungę kino teatrai bei kino sales turinčios įstaigos: „Pasaka“ ir „Skalvija“ Vilniuje, „ArleKinas“ Klaipėdoje, „Garsas“ Panevėžyje ir Varėnos kultūros centras. Jų programose numatyta parodyti Vytauto Žalakevičiaus filmus „Adomas nori būti žmogumi“ (1959 m.) ir „Niekas nenorėjo mirti“ (1966 m.), Algirdo Dausos ir Almanto Grikevičiaus filmą „Jausmai“ (1968 m.), Arūno Žebriūno filmus „Gražuolė“ (1969 m.) ir „Velnio nuotaka“ (1974 m.), Algirdo Aramino filmą „Maža išpažintis“ (1971 m.), Raimondo Vabalo istorinę dramą „Skrydis per Atlantą“ (1983 m.) ir Raimundo Banionio filmą „Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“ (1990 m.).








Lietuvos kino centras skelbia naują kultūros ministrės patvirtintą Filmų parengiamųjų ir gamybos darbų projektų valstybinio finansavimo taisyklių redakciją. Pakeitimai atlikti atsižvelgus į šių metų pradžioje įsigaliojusį Lietuvos Respublikos kino įstatymą bei įvertinus pasikeitusias filmų gamybos sąlygas, taip pat kino kūrėjų ir gamintojų pastabas bei pasiūlymus.
Pagal įsigaliojusias naująsias taisykles paraiškas finansavimui gauti gali teikti ne tik juridiniai asmenys, kurie verčiasi filmų gamyba, bet taip pat ir fiziniai asmenys, vykdantys Lietuvoje registruotą individualią filmų gamybos veiklą pagal pažymą. Be to, visi pareiškėjai iki paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai vykdyti filmų gamybos veiklą ne trumpiau kaip vienus metus.
Nuo šiol kino projektus vertins 3 atskiros vaidybinio, dokumentinio ir animacinio bei interaktyvaus kino projektų ekspertų komisijos, kurias sudaro po vieną kino meno kūrėją, profesionalų kino vertintoją ir filmų gamintoją. Dar viena naujovė, susijusi su projektų vertinimu, yra ta, kad visų filmų vystymo ir gamybos darbų projektų prodiuseriai ir autoriai bus kviečiami asmeniškai pristatyti projektus atitinkamoms ekspertų komisijoms.
Šiandien prasideda vienas svarbiausių kino renginių – 71-asis tarptautinis Kanų kino festivalis, kurio kino mugėje savo kūrybinį potencialą tradiciškai pristato ir Lietuva. Gegužės 8–19 d. vyksiančio festivalio kino mugėje dalyvaus pusšimtis Lietuvos kino industrijos atstovų, lietuviški akcentai lydės industrijos profesionalų programą: prodiuseris Lukas Trimonis atrinktas dalyvauti perspektyviausiems Europos prodiuseriams skirtoje programoje „Producers on the Move“, per specialią programą „Vilnius Goes to Cannes“ bus parodytas režisieriaus Jurgio Matulevičiaus filmas „Izaokas“, šalies paviljone bus populiarinami lietuviški filmai ir pristatoma pelno mokesčio lengvata, kurią priėmus per kelerius metus į kino gamybą Lietuvoje jau investuota daugiau nei 8,5 mln. eurų.
Gegužės 6 d. Lietuvos moksleiviai kartu su bendraamžiais iš visos Europos sprendė, kam atiteks Europos jaunųjų kino žiūrovų apdovanojimas. Geriausiu šių metų Europos jaunimo filmu tapo prancūzų režisieriaus Berni Goldblat vaidybinis filmas „Prisiekiu“ („Wallay“).
Beveik šimtas 12–14 metų moksleivių iš Pakruojo, Raseinių, Trakų rajonų, taip pat Alytaus, Vilniaus ir Visagino kartu su bendraamžiais iš 36 Europos šalių 43 miestuose vienai dienai tapo žiuri nariais. Nuo ankstyvo ryto Europos jaunųjų kino žiūrovų dienos dalyviai susirinko žiūrėti, diskutuoti ir nuspręsti, kuriam iš trijų filmų bus įteiktas oficialus Europos kino akademijos apdovanojimas. Septintą kartą Europos mastu vykstantį kino renginį, skirtą jauniesiems žiūrovams, Lietuvoje antrus metus įgyvendino Lietuvos kino centras.
Jau šį sekmadienį, gegužės 6 d., šimtas 12–14 metų Lietuvos moksleivių kartu su Europos bendraamžiais vienu metu rinks geriausią Europos jaunimo filmą. 7-asis Europos kino akademijos renginys, kurį Lietuvoje antrus metus įgyvendina Lietuvos kino centras, šiemet vienija net 36 šalių jaunuosius kino žiūrovus. Būtent jie spręs, kuriam jaunimo filmui iš trijų tarptautinės komisijos ekspertų nominuotų kino darbų bus įteiktas oficialus Europos kino akademijos apdovanojimas.
„Neįkainojama patirtis, leidžianti būti tikru žiuri nariu. Labiausiai įsiminė diskusijos su bendraamžiais apie filmus, jų siužetų vingius, detales. Manau, kad visiems neabejingiems kinui 12–14 metų moksleiviams būtina pasinaudoti šia nuostabia galimybe“, – prisimena pernai renginyje dalyvavusi moksleivė Vakarė Atėnė iš Alytaus.
