Gruodžio 16 d. Kultūros ministerijoje paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Jais tapo: operos solistė Asmik Grigorian, kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė, kompozitorė Zita Bružaitė, aktorė Viktorija Kuodytė, kino režisierius Algimantas Puipa ir rašytojas Saulius Šaltenis. Asmik Grigorian.
Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pareigas laimėjo istorijos mokslų daktarė Rūta Kačkutė. Iš penkių pretendentų ji surinko daugiausia konkurso vertinimo komisijos balsų.
Nuo 2009 m. R. Kačkutė ėjo Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjos kultūros klausimais pareigas. Nuo 2014 m. užima Prezidentės vyriausiosios patarėjos pareigas bei vadovauja Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupei.
Konkursą laimėjusio asmens tinkamumas eiti pareigas dar bus patikrintas teisėsaugos institucijų, kaip numatyta teisės aktuose.
Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovo kadencijos trukmė – penkeri metai.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijų komisija iš visuomenės sulaukė beveik keturiasdešimt siūlomų kandidatų į Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.
Rugpjūčio 29–31 kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson su darbo vizitu lankysis Stokholme ir dalyvaus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio kultūros programos renginiuose, susitiks su Švedijos kultūros ministerijos, kultūros įstaigų vadovais.
Stokholmo „Berwaldhallen“ koncertų salėje ministrė pasakys atidarymo kalbą. Čia bus pristatyta lietuvių kompozitorės Ramintos Šerkšnytės oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“. Kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir pirmą kartą lietuviškai dainuosiančiu Švedijos radijo choru pasirodys solistai – Lina Dambrauskaitė (sopranas), Justina Gringytė (mecosopranas), Tomas Pavilionis (tenoras), Nerijus Masevičius (bosas-baritonas), Andrius Žlabys (fortepijonas), dirigentė Giedrė Šlekytė.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson kartu su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene pasirašė įsakymą, patvirtinantį Kultūros paso koncepciją. Liepos mėnesį jau bus skelbiami kvietimai kultūros ir meno įstaigoms, menininkams bei edukatoriams teikti pasiūlymus, ką įtraukti į moksleiviams skirtų kultūrinių paslaugų rinkinį.
Liepos 11 d. Kultūros ministerijoje vykusį Lietuvos rusų dramos teatro vadovo konkursą laimėjo Olga Polevikova. Iš vienuolikos konkurse dalyvavusių pretendentų O. Polevikova surinko didžiausią balų skaičių. Konkurso metu buvo vertinamos pretendentų pasiūlytos penkerių metų perspektyvinės teatro veiklos programos ir pokalbis su komisija.
Beveik dvi savaites Romoje vykęs Lietuvos kultūros festivalyje „Flux“, atskleidęs šiuolaikinės Lietuvos kultūros veržlumą, gilų turinį ir supažindinęs su įspūdingomis kūrėjų asmenybėmis, sulaukė plataus atgarsio Italijos žiniasklaidoje. Didieji šalies dienraščiai tokie kaip „La Repubblica“, „Corriere della Sera“, „Il manifesto“, „Il Romanista“, „Cronaca di Roma“, „Il tempo Roma“, „Il mesaggerro“ ir kiti publikavo straipsnius ir recenzijas. Šį susidomėjimą paskatino ir prieš festivalį Lietuvos kultūros instituto surengta Italijos žurnalistų viešnagė Lietuvoje.
Informacija apie „Flux“ festivalį sklido įvairiais žiniasklaidos kanalais. Apie jį rašė ir didieji bendrųjų naujienų leidiniai, ir specializuota meno bei kultūros spauda. Vienas garsiausių ir prestižiškiausių Italijos kultūros informacijas skleidėjų „Artribune“ publikavo Mariagrazia Pontorno recenziją apie spektaklį „Geros dienos!“, teatro kritikė Chiara Pirri rašė apie Oskaro Koršunovo bei Kamilės Gudmonaitės „Trans Trans Trance“ spektaklius.
Penktadienį Romoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė Lietuvos kultūros festivalį „FLUX festival Lituano delle arti“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui. Atidarymo iškilmėse dalyvavo Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Lietuvos menų festivaliui pradžią davė vieno žymiausių šiuolaikinių Lietuvos menininkų Deimanto Narkevičiaus paroda – stereoskopinė video projekcija „20.06.2015“ Italijos kultūros centre – Auditorium Parco della Musica. Parodos atidaryme kalbėjusi ministrė L. Ruokytė-Jonsson pažymėjo, kad vienas svarbiausių Lietuvos nepriklausomybės pasiekimų – klestintys menai ir ištisa plejada menininkų, kurie yra ir pasaulio piliečiai, ir Lietuvos ambasadoriai. „Kultūros festivalis Fluxus suteikia puikią galimybę Italijos publikai pažinti juos ir jų kūrybą“, – teigė kultūros ministrė.
Pirmą festivalio dieną taip pat buvo surengtas Mirgos Gražinytės-Tylos diriguojamo Nacionalinės Santa Cecilia akademijos orkestro koncertas.
Šeštadienį šiuolaikinio meno ir architektūros muziejuje MAXXI Lietuvos Respublikos kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson dalyvaus video meno programos „Fast-Forwarded“ pristatyme. Ši programa atskleidžia „pagreitinto laiko“ įtakotus pokyčius per pastaruosius dešimtmečius tiek meno kalboje, tiek ir Lietuvos visuomenėje.
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson šiandien išvyksta į Romą, kur dalyvaus Lietuvos menų festivalio „Flux“ atidarymo renginiuose. Gegužės 4 dieną Romoje prasideda dvi savaites truksianti Lietuvos kultūros šventė, kuri supažindins Italijos publiką su šiuolaikinio meno ir atlikimo meno panorama, apjungiančia įvairių sričių ir kartų Lietuvos menininkus.
Festivalį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Italijos Respublikos Prezidentas Sergio Mattarella. Festivalį finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Lietuvos valstybės atkūrimo100-mečiui skirtas menų festivalis – pirmas toks didelis mūsų valstybės kultūros pristatymas Italijoje.
Londone su darbo vizitu viešinti kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitiko su vienų didžiausių Jungtinės Karalystės muziejų ir meno centrų vadovais. Susitikimuose kalbėta apie bendradarbiavimo perspektyvas su Lietuvos meno ir kultūros institucijomis, aptartos galimybės surengti naujas lietuvių menininkų parodas.
„Pasaulinio lygio meno centrai savo parodas planuoja kelerius metus į priekį, todėl labai svarbu kryptingai dirbti, siekiant plėsti pažintį ir sudominti Lietuvos menininkų kūryba, – sako ministrė L.Ruokytė-Jonsson, – Lietuva turi nemažai talentingų kūrėjų, kurių darbus norime pristatyti plačiai tarptautinei auditorijai.“
Šiuose prestižiniuose Londono meno centruose ir parodų galerijose – žinomi lietuvių autorių vardai. Viktorijos ir Alberto – vienas seniausių dizaino ir meno muziejus turi savo fonduose Lietuvos fotografų nuotraukų. „Tate modern“ meno galerija yra įsigijusi vieno iš Fluxus judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno ir garsaus avangardisto Jono Meko darbų. Pokalbio metu su Tate modern direktore Francis Moris kalbėta apie planus surengti „fluxistų“ parodą.
