Autorius: Meno parko inf.

Meno parko inf.

Gruodžio 12 d. (ketvirtadienį) 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) antrojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks menininkų Nemo Nonnenmacher (DE / UK) ir Stacie McCormick (US / UK) parodos „Atšauktas puolimas“ atidarymas. Paroda galerijoje veiks iki sausio 10 d.
 
Mastelis nėra realus; erdvė – reliatyvi. Kintamumas atsiranda iš nuolatinių palyginimų; vientisumas yra nepasiekiamas žmogiškajam žvilgsniui. Atšauktas puolimas (En: Onslaught Undone) – erdvinio ir patirtinio reliatyvumo, tiesioginės priešingybės sukauptai vaizdinei, fizinei ir akustinei patirčiai, primestai mums skaitmeninio amžiaus, tyrimas. „Išjungti“ – dažnas raginimas veikti, bet žodis „Išjungta“ asocijuojasi su mirtimi. Visi mes norime būti „Įjungti“ ar „įsijungti“ – tai perdėm stimuliuojančios, manipuliuojančios, pernelyg daug informacijos teikiančios eros simptomas. Beveik nenutrūkstamu virtualiu dialogu menininkai Nemo Nonnenmacher ir Stacie McCormick kvestionuoja šiuolaikinę patirtį, kai atsijungimas yra neišvengiamas nuolatinio prisijungimo rezultatas, parodoje virtęs kūrybiniu bendradarbiavimu – santykiu tarp didelių formatų skulptūros ir gesto tapybos. Abu menininkus jungia tai kas „tikra“, demonstruojama mastelio transformacija perteikia jausmą – priešpriešą skaitmeninio tinklo greičiui, atskleidžia akimirką, kai kūrinys tampa pasaulio interpretacija.

Meno parko inf.

2019 11 13 – 2019 12 07

Lapkričio 13 d. (trečiadienį) 18 val, galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) antrojo aukšto ekspozicinėje erdvėje, vyks Redos ir Arūno Uogintų parodos ARCHEOLOGAI 25 atidarymas. Atidarymo metu vyks performansas: dalyviai Reda ir Arūnas Uogintai, Eugenijus Raugas (Dusetos) gros armonika.

Nuo 1993 metų Reda ir Arūnas Uogintai, pasivadinę ARCHEOLOGAIS, rengia performansus, dalyvauja šiuolaikinio meno festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje, JK; dalyvauja parodose Italijoje, Kinijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitur; kuria skulptūros, grafikos, tapybos kūrinius, instaliacijas.

Meno parko inf.

2019 11 14 – 2019 12 07

Lapkričio 14 d. (ketvirtadienį), 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks tapytojos Eglės Knyzės personalinės parodos „Vietos laiku“ atidarymas.

Vietos laiku
Pastaruoju metu daugiau laiko praleidžiu vienumoje. O, geriau pagalvojus, viena buvau visą laiką. Juk savo galvose mes visi esame vieni. Ėmiau tyrinėti aplinką, erdvę, kurioje esu, tačiau toji aplinka nėra fizinė mane supanti, greičiau tai vidinė aplinka – mano minčių, jausmų fonas, vidinis kambarys.
Kuomet erdvė uždara, vienintelis judėjimas galimas laike, tegaliu laukti. Šitaip, paradoksaliai, dabartis ima reikštis per jos stoką. Taigi, stokodama kitų vietų, tuo pačiu stokoju ir kitų laikų – galbūt prisiminimo, patirties, arba vilties, pažado.  Atsiveria sapniška, reliatyvi būsena.

Meno parko inf.

Galerija „Meno parkas“ pirmą kartą dalyvaus vienoje svarbiausių Italijos šiuolaikinio meno mugių „Artsissima“, vyksiančioje šių metų spalio 31 – lapkričio 3 dienomis, kur pristatys keturių lietuvių menininkų – Agnės Jonkutės, Jono Gasiūno, Patricijos Gilytės ir Žilvino Landzbergo, kūrinius.

Nelikite paviršiuje – pasinerkite į vidų. Įėjimas į galerijos stendą skatina žengti – Žilvino Landzbergo instaliacija – portalas į kitą pasaulį, menininko pasamonės atspindį.

Meno parko inf.

Spalio 10 d. (ketvirtadienį) 18 val., galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks į parodos „10+10=20” atidarymas.
Paroda skiriama galerijos „Meno parkas“ ir Westdeutscher Kunstlerbund (Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga) bendradarbiavimo dvidešimtmečiui pažymėti.
Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga yra vieni aktyviausių ir seniausių galerijos „Meno parkas“ partnerių.    1999 m. Vokietijos Federacinės Respublikos Ambasados iniciatyva Kaune buvo surengta pirmoji Vokietijos menininkų paroda. Dvidešimt metų trunkantis bendradarbiavimas pažymėtas didžiule Lietuvos ir Vokietijos šiuolaikinių menininkų kūrybos sklaida abejose šalyse. Šio bendradarbiavimo dėka Vokietijoje buvo pristatyta daugelio menininkų kūryba, surengtos parodos įvairiuose Vokietijos miestų (Miunsteris, Hernas, Bochumas, Diuseldorfas, Dortmundas ir kt.) muziejuose ir galerijose. Per dvidešimt metų Lietuvos žiūrovai turėjo puikias galimybes susipažinti ir su Vokietijos šiuolaikinių menininkų kūryba.
Bendradarbiavimo dvidešimtmečiui paminėti š.m. rugsėjo mėn. 27 ir 28 dienomis Vokietijoje buvo atidarytos dvi parodos, kuriose pristatyti dešimties Lietuvos ir dešimties Vokietijos menininkų kūriniai.
Spalio mėn. 10 d. galerijoje atidaromoje parodoje taip pat bus eksponuojami dvidešimties menininkų iš šių dviejų šalių kūriniai.
Menininkai: Doris Kaiser, Suse Wiegand, Edgar Eubel, Jan Holthoff, Jutta Engelage, Heiner Geisbe, Timm Ulrichs, Elly Valk-Verheijen, Erich Krian, Annette Wimmershoff, Agnė Jonkutė, Milda Gailiūtė, Aušra Andziulytė, Marija Griniuk, Arūnas Vaitkūnas (1956-2005), Alfonsas Vilpišauskas (1945-2015), Tomas Vosylius, Robertas Antinis, Eimutis Markūnas, Elena Balsiukaitė-Brazdžiūnienė.

Paroda galerijoje veiks iki lapkričio 9 d.
Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Kauno miesto savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“​.

Meno parko inf.

Galerija „Meno parkas“ jau penktus metus dalyvauja tarptautinėje šiuolaikinio ir modernaus meno mugėje „POSITIONS Berlin Art Fair“. Šiais metais galerija pristato keturių menininkų – Eimučio Markūno, Igno Gleixner, Sonatos Riepšaitės ir Remigijaus Treigio, kūrinius.  

Mugė vyks – 2019 m. rugsėjo 12-15 dienomis.
Tempelhof oro uostas (4 angaras, Columbiadamm 10, 10965 Berlynas).
Galerijos „Meno parkas“ stendo numeris – B05

Pristatomi menininkai:
Eimutis Markūnas – galerijos menininkas savo kūryboje koncentruojasi ne tik į formą, bet ir turinį, tekstualumą, ryšį su žiūrovu, artimą santikį su kūnu ir aplinka. Daugiausia analizuoja egzistencines temas. Pastaraisiais metais koncentruojasi į miesto metafizikos analizę – išraišką – fiksavimą, nematerialios atmosferos perteikimą tam tikru spalviniu kodu.
1983-ais baigė Vilniaus dailės akademijos, Monumentaliosios tapybos katedroje, vitražo studijas. Aktyviai kuria šioje srityje ne vienerius metus, nors tik tuo niekada neapsiribojo. Menininkas taip pat kuria fotografijos, instaliacijos, objekto, videomeno bei vizualaus meno srityse.
Sonata Riepšaitė – jaunos kartos tapytoja, dar visai nesenai baigė Vilniaus dailės akademijos, bakalauro studijas. Nors menininkė dar tik pradeda savo kūrybinį kelią, bet nenuginčijamai atrado savitą techniką ir stilių kurie atsiskleidžia jos darbuose. Naujausiuose savo kūriniuose, Sonata kuria įsivaizduojamus peizažus iš realių, kažkur matytų, girdėtų, skaitytų ar išgyventų, taip atskleisdama žiūrovui savo subjektyvią pasaulėžiūrą.
Remigijus treigys kantrus savo aplinkos stebėtojas, kur visi jo užfiksuoti momentai ir situacijos kantriai išlaukti ir „padovanoti“ žiūrovui. Jo nuotraukos, tarsi asmeninių nuotykių dienoraštis, kurio puslapiuose lyg sapne, kartais išnyra žmonių, gyvūnų ar apleistų miestų siluetai.
Igno Gleixner kūryboje dažnai svyruoja tarp realistiškai nutapytų romantiškų fantazijų, įkvėptų įvairių meno istorijos etapų, ypač secesijos, ir didelio masto žemės meno projektų laukinėje gamtoje. Šioje mugėje pristatoma darbų serija apima abi jo aistras – tapybą ir žemės meną. Čia jis naudoja rastas gamtos detales – pušų spygliai ar medžio žievė tampa gamtos potėpiu, taip sukuriant piešinį ir struktūrą drobės paviršiuje.

Galerijos dalyvavimą tarptautinėje šiuolaikinio ir modernaus meno mugėje „POSITIONS Berlin“, iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.   

Meno parko inf.

2019 09 05–2019 10 05

Rugsėjo 5 d. (ketvirtadienį) 18 val., galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) trečiojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks Dano Aleksos ir Aistės Kisarauskaitės parodos „Pėdsekys“ atidarymas. Kviečiame apsilankyti.

„Pėdsekys“
Terminas suvokimo daiktiškumas, apibrėžia žmogaus sugebėjimą suvokti daikto realumą ir jo padėtį erdvėje. Suvokimo daiktiškumą nulemia du glaudžiai susiję suvokimo aspektai: projekcija, arba vaizdo objektyvizavimas ir suvokiamų įspūdžių identifikavimas su objekto savybėmis. Tam tikromis aplinkybėmis įprastas suvokimas gali sutrikti.

Parodoje permąstoma daiktų prigimtis – išnykus jų atsiradimą lėmusiems amatams ar atsiradus mechaniniams bei elektroniniams įrankių pakaitalams, šie daiktai vėl liko tik formos ar objektai, žiūrovo vaizduotėje dažnai nebeiššaukiantys jų paskirties prisiminimo.

„Suvokimas niekuomet nėra paprastas dvasios kontaktas su esamu daiktu; jis visuomet yra prisodrintas prisiminimo vaizdų, kurie jį išbaigia ir interpretuoja”[1]

„Būtent todėl, kad vaizduotė keistu būdu nuolat siejasi su pačiu pasauliu, dažnai negalime tiksliai pasakyti, kur prasideda, o kur baigiasi įsivaizdavimo veikimo laukas“[2] Tai būtų galima palyginti su potyriais vaikščiojant po apleistas erdves, kai nerimas peržengus komforto zoną iškreipia tikrovės vaizdą. Pamatyti pavidalai daiktų, senai praradusių savo paskirtis, kartu su iš aplinkos atsklindančiais sunkiai atpažįstamais garsais nerimo apsėstoje vaizduotėje atveria kitokį reiškinių suvokimą. Baimės tyrinėtojai iš panašių pojūčių kildina daugelį senovės mistinių būtybių. Modernus žmogus, nežiūrint racionalaus pasaulio matymo, neatsikratė nerimo jausmo, kad ir atsidūręs apleistoje erdvėje, pasijunta tarytum įžengęs į būtojo laiko mišką, kupiną praeities šmėklų.

„Kiekviename žingsnyje sutinkami vizualūs fantomai primeta mums savo valią, tad mes elgiamės, kaip sako Williamas J. Thomas Mitchellas, tarsi vaizdai būtų gyvi, darytų mums įtaką, kažko reikalautų iš mūsų, nulemtų mūsų elgsenos modelius. Todėl galima kartu su Mitchellu pripažinti, kad „magiški požiūriai į atvaizdus išlieka tokie pat galingi moderniajame pasaulyje, kokie ir buvo vadinamuosiuose „tikėjimo amžiuose“[3]

Pagrindinis parodos herojus Pėdsekys yra taip pat nematomas, kaip iš nerimo gimę vaizdiniai. Jo pagrindinis įgūdis kaupti informacijos nuotrupas, įvairius artefaktus, siekiant atpažinti, demaskuoti ir kurti naujas nerimo šmėklas.

[1] Henri Bergson „Materija ir atmintis“, 2006, 130 psl.
[2] Kristupas Sabolius „Įsivaizduojamybė“, 2013, Vilniaus universiteto leidykla, 26 psl.
[3] Ten pat., 65 psl.
 

Paroda yra galerijos „Meno parkas“ projekto „2019. Akcentai“ dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Meno parko inf.

2019 09 04–2019 10 05

Rugsėjo 4-tą dieną (trečiadienį), 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje vyks Antano Martinaičio (1939-1986) piešinių serijos „Psichodelicus” parodos atidarymas ir naujosios poezijos knygos „Vienišo paukščio istorija“ pristatymas. Poeziją skaitys aktorius-režisierius Stanislovas Nacius.

„Vienišo paukščio istoriją“ iliustruoja Antano Martinaičio piešinių ciklas „Psichodelicus“.
- - -
Šioje parodoje eksponuojami piešiniai yra iš dviejų – Laimos Drazdauskaitės ir Arvydo Martinaičio – rinkinių. Bet jeigu būti preciziškiems, tai tik dabar yra du, bet buvo vienas. Laima Drazdauskaitė iki mūsų dienų išsaugojo vientisą, neišsklaidytą  1975‒1982 metais sukurtą kolektyvinių piešinių rinkinį - du ciklus „Psichodelicos“ ir „Mimicrios“ ir dar šūsnį, nepriklausančią ciklams. Viso beveik 550 piešinių. O Arvydui Martinaičiui, kaip jos gerbiamo kolegos Antano Martinaičio sūnui, prieš porą metų dvidešimt piešinių dailininkė padovanojo.

Piešinius galime laikyti neeksponuota, necenzūruota Lietuvos sovietmečio daile. Tai iš esmės dviejų bičiulių, talentingų tapybos ir žodžio meistrų – Antano Martinaičio ir Ričardo Povilo Vaitiekūno ‒ kūrybinio dueto kūryba. 1976 m. Vaitiekūnui  iš Kauno išvykus gyventi į Vilnių, aktyviau dalyvavo Edmundas Saladžius. To kūrybinio kolektyvo perpetuum mobile – Antanas Martinaitis, išskirtinio tapybinio ir poetinio talento kūrėjas, palikęs eilėraščių, dienoraštinių užrašų, paraštinių piešinių. Jo ypatingas improvizatoriaus talentas ir gebėjimas piešti viena linija, perteikiant erdviškumą, perspektyvą, trimates apimtis; formų transformacijos ir deformacijos meistrystė, aštrūs rakursai, taip pat čia pat gebėjimas kurti žodžius naujadarus ir juos sumaniai jungti su vaizdu, yra išskirtinis meninis reiškinys Lietuvos sovietmečio dailėje.

Rinkinio darbai ne visi yra vienodai vertingi, pastaiko eskiziškų, neišbaigtų arba tik su skubiu kompozicijos idėjos pasižymėjimu. Tačiau didžiuma piešinių ir visumos įspūdis - pritrenkiantis. Piešiniai buvo sukurti visiškai spontaniškai Kauno vaikų dailės mokykloje, pertraukų tarp pamokų metu: pradėtą A. Martinaičio piešinį bičiulis P. R. Vaitiekūnas stengdavosi pabaigti taip, kad draugas net nepastebėtų, jog dar kažkas lietėsi prie šio piešinio. Tai improvizavimas, pratęsiant, įsijaučiant į Martinaičio mintį, raiškos būdą ir ne veltui Martinaitis pasitelkė žodį mimikrija, kai stengiamasi maksimaliai supanašėti, pratęsti. Todėl šiandien ganėtinai sunku atskirti Martinaičio ir Vaitiekūno indėlį, bet Saladžiaus konstruktyvų piešinį ir vaizdinius, atpažinti yra kiek lengviau. Kiti dalyviai – Marija Jukniūtė, Rimantas Šulskis, galbūt Stanislovas Giedraitis, dailėtyrininkas Algirdas Dūda, dar vienas kitas nuspėjamas dalyvis, yra epizodiški.

Dalis piešinių, priklausančių „Mimicrios“ ir „Psichodelicos“ ciklams yra signuoti, kuriant tokią sudėtinę, kaip ir priklauso kolektyvinei kūrybai, signatūrą, pvz., „Martvaitdrazdai“. Taigi, šifruojame, kad tai Martinaičio, Vaitiekūno bendras piešinys. Nors Drazdauskaitės pavardės skiemuo signatūroje ir yra, bet tai ne todėl, kad ji piešė, o todėl, kad ji  pagerbta ir įamžinta, atsidėkojant už tai, kad jau tuomet ji pradėjo rinkti, pagarbiai saugoti piešinius. Ir saugoja iki šiolei. Laima Drazdauskaitė, neturėdama, kaip pati dailininkė teigia, tokio spontaniško gebėjimo improvizuoti, tapo šio „projekto“ kuratore, puoselėtoja ir saugotoja, bet jame pati nepiešė, nedalyvavo.

Ši paroda koreaguoja, praplečia piešinio Lietuvos sovietmečio dailėje supratimą, pristato talentingų piešėjų spontanišką improvizacinį piešimo metodą, kaip meninės kūrybos vaisingumo įrodymą. Vaitiekūno ir Martinaičio talentai improvizuoti, gebėjimas čia- dabar kurti žodžius naujadarus ir juos sumanias jungti su vaizdu, neturi analogų 20 a. antrosios pusės Lietuvos dailėje.  
Ramutė Rachlevičiūtė

Paroda yra galerijos „Meno parkas" projekto „Antanas Martinaitis. Piešiniai" dalis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Paroda veiks iki spalio 5 d. | Galerijos darbo laikas: II-V 11:00-18:30 VI 11:00-16:00
www.menoparkas.lt

Meno parko inf.

Liepos 31 d. (trečiadienį), 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) pirmojo aukšto ekspozicinėje erdvėje, vyks tapytojos Sonatos Riepšaitės parodos „Galvoti peizažą“ atidarymas. Kviečiame!

Peizažas savyje talpina nepaprastą jausmą. Jame atsiskleidžia atsiminimai apie skirtingas erdves ir laiką, kuris beveik nejudantis. Stebėjimo momente vaizduotė susilieja su dabartimi ir sujungia šiuos atsiminimus su peizažu. Peizažas tampa ne vien fizinis, bet apima ir prisiminimus, patirtis ir tapatumą.

Aš kuriu įsivaizduojamus peizažus iš realių, kuriuos patyriau, apie kuriuos skaičiau, girdėjau ar atsitiktinai pamačiau nuotraukoje. Šie maži gabalėliai peizažų, kuriuos kaupiu atliepia mano prisiminimus iš realių peizažų ir įsivaizdavimą neegzistuojančių – visa tai atskleidžia mano subjektyvią pasaulėjautą. Šios dalelės pasirenkamos intuityviai, bet komponuojamos sąmoningai. Peizažo patyrimas galimas skirtingomis formomis ir sluoksniais. Aš jį patiriu, matau, skaitau, girdžiu jį ir apie jį. Visi šie skirtingi priėjimai leidžia man patirti peizažą ir juos naudoti inspiracijai, nesvarbu ar tai būtų garsas ar vaizdas.

Ši paroda yra mano bandymas galvoti peizažą.

Sonata Riepšaitė

 
Paroda yra galerijos projekto „Jaunieji. Žalia sąmonė“ dalis. Projektą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

www.menoparkas.lt

Parodas galerijoje „Meno parkas“ veiks iki rugpjūčio 25 d.
Galerijos darbo laikas: II–V 11:00–18:30 / VI 1100–16:00
Parodos lankymas nemokamas.

Meno parko inf.

Galerija „Meno parkas“ maloniai kviečia liepos 1 d., pirmadienį 18 val. į susitikimą su Marinos Abramović retrospektyvinės parodos „The Cleaner“, vykstančios šiuolaikinio meno centre „Znaki Czasu“ (Torunė, Lenkija),  kuratoriumi Waclaw Kuczma.

Susitikimo metu Waclaw Kuczma skaitys pranešimą apie Marinos Abramović parodą. Pranešimas bus iliustruojamas fotografijomis iš parodos bei fotodokumentacija iš Marinos  Abramović viešnagės Torunėje.

Taip pat pirmą kartą Lietuvoje bus parodytas lenkų televizijos TVP3 dokumentinis filmas: „Interviu su Marina Abramović Torunės ŠMC (2018 10 8 d.)“ ir  portalo „Fashion Post“ dokumentinis filmas: „Interviu su Marina Abramović Torunės ŠMC (2019 03 7 d.)“.

Organizatoriai: galerija „Meno parkas“ ir Torunės šiuolaikinio meno centras „Znaki Czasu“

Marinos Abramović retrospektyva “The Cleaner” Torunėje (Lenkijoje) vyks iki rugpjūčio 11 d.

Daugiau informacijos apie šiuolaikinio meno centrą: https://en.csw.torun.pl/

Daugiau informacijos apie retrospektyvą: https://marina.csw.torun.pl/en/marina-abramovic-2/