7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Eimučio Markūno paroda “Prieblandos zona. Kūnai” Barselonoje

Meno parko inf.
Nr. 26 (1263), 2018-06-29
Kronika

Galerija „Meno parkas“ pristato Eimučio Markūno parodą galerijos ilgamečių partnerių erdvėje - „La Xina A.R.T.“ (Barselona, Ispanija). Bendraamžių Kauno galerijos „Meno parkas“ (nuo šių metų pradžios turinčios filialą Diuseldorfe, Vokietijoje) ir Barselonos „La Xina A.R.T.“ bendradarbiavimas vis vainikuojasi kokybiškais kūrybiškais meno projektų įgyvendinimais (pvz., 2015 m. „Meno parkas“ galerijos „La Xina A.R.T.“ erdvėje pristatė projektą „ready-made.LT“ (čia kolekcija buvo sudaryta iš Kauno ir Vilniaus menininkų – Roberto Antinio, Patricijos Gilytės, Andriaus Kviliūno, Artūro Valiaugos ir Lino Liandzbergio, Gintauto Trimako ir Arvydo Žalpio – kūrinių), o 2017 m. pavasarį trijų barseloniečių – Benxamín Álvarez, Xesco Mercé ir Marc Vilallonga – įstabius kūrinius buvo galima pamatyti projekte BALANDIS 2524, pristatytame „Meno parko“ erdvėse, kurį aplankė ir gausi „Gallery Weekend Kaunas“ auditorija.


Nuo Birželio 9 d. 19:30 val. „La Xina. A.R.T.“ dviaukštėje erdvėje vyksta savo kūriniais daugiausiai egzistencinę temą plėtojančio galerijos „Meno parkas“ menininko – Eimučio Markūno – paroda „Prieblandos zona. Kūnai“. Eimučio Markūno (g. 1959) kūriniuose stiprus ryšys su konceptualiu menu. Meninę veiklą pradėjęs vitražo sferoje, o šiandien pasidavęs tarpdiscipliniškumui, E. Markūnas galerijoje „La Xina A.R.T.“ pristato ekspoziciją, kuria reaguoja į bendražmogiškas vertybes ir temas. Buvęs gyvas kūnas kaip daiktas. Kūnas, egzistencija - šios kolekcijos motyvas ir tema.
Barselonos lankytojui autorius sukūrė ekspoziciją „Prieblandos zona. Kūnai“, kurioje menininko naujausi grafito-akrilo tapybos darbai, jungiami su ankstesnių metų kūriniais. Ekspozicija gilinamasi į egzistencinio egzilio nuotaika, kuri supa autorių. Nuotaika nėra kasdieninė: „nesu koks impresionistas, kuris reaguotų į skirtingus saulės ar kažką panašaus pašvietimus“ – E. Markūnas.
Naujos darbų serijos „Fosilijos“ (drb., al., akril., grafitas, D-40 cm) fragmentiškai byloja žmogaus ir gyvūnų kūnus bei jų dalis. Neaiškiuose, ant kraupumo ir sarkazmo ribos, siužetuose galime atpažinti fragmentiškus kūnų motyvus. Suakmenėjusių organizmų liekanų ar jų veiklos pėdsakų terminą „fosilijos“ eksploatuojanti serija pavadinimu, vėl gi, nurodo į buvusias gyvybes, vadinasi - buvusius gyvenimus.


„Fosilijų“ startą inspiravo anatominių atlasų, atskleidžiančių žmogaus kūno „paslaptis“ – struktūrą. Susidomėjimas, kas yra mūsų pačių – žmonių - viduje lydi per šimtmečius. E. Markūno serija, kaip pats autorius sako - laisvai improvizuojamas „atlasiukas“. „Fosilijų“ siužetuose - žmonių anatominės detalės, taip pat, besikeičiančiose scenose, asociatyvūs vaizdiniai - gyvūnų ar numanomų gyvių dalys (pvz.: klouno, beždžionės). Kadangi visas parodos „ciklas“ yra apie kūną ir to anapusinio pasaulio nuojautas, grafito medžiaga, naudojama pirmame sluoksnyje, vėlgi, duoda anapusybės asociacijas. Tokias išvadas galime daryti remdamiesi menininko pozicija, jog medžiaga ir turinys turi vienas kitą pildyti, sutilpti vienas į kitą.


Kita itin stipri, riebiai dirginanti ekspozicijos dalis - skaitmeninės fotografijos iš serijos „Skysčiai“(skaitmeninė fotografija, drb. 2 vnt. 120 x 90, 1 vnt. 90 x 120 cm, 2016). Tai konservuotų kūnų reprodukcijos iš Anatomijos muziejaus Kaune. Skystis čia svarbus kaip kūnų buvimo terpė, juos lydinti būvio materija. . Autorius skaitmeninį nuotraukos atspaudą įvardina kaip mirusią technologiją santykyje su originalu, tad jam toks fotografijos panaudojimas vėl veda į nebūties temą.


Ekspozicijos kūrime autorius veikia naudodamas kūrybinį mąstymą per objekto ar videoinstaliacijas („Egzistencija“ (2014; 5‘57‘‘) judančio kūno , kaip „perpetum mobile“ įdėja , bei gyvenimo kaip sapno idėją reflektuojantį „Sapnas“ (2012; 6‘02‘‘). „Kūryboje aš nesu prisirišęs prie kurios nors raiškos formos, todėl renkuosi tą kalbėjimo būdą, kuris tuo metu geriausiai padeda pasakyti tai, ką noriu pasakyti“ – E. Markūnas. 2016 m. sukurtoje instaliacijoje „The End“ (liet.: „Pabaiga“) tikro kirvio panaudojimas (bei vaiski jo raudona) – užuomina nebūtinai apie kūno dalinimą.


Eimučio objektų serijoje - rezervatuose - „Žaidžiantys kūnai“ (medinė konstrukcija, stiklas, apšvietimas, įvairios medžiagos, 28 x 32 cm, h-25 cm, 2016-2018) autorius paliečia „žaliųjų žmogeliukų“ temą. Prieš metus Bazelio (Šveicarija) auditoriją dominusi objektų serija, pasak autoriaus, savotiška šamanizmo apeiga, kai viską, ko nenori, paverti į žaislo formą ir tai padeda atsikratyti neigiamybių. Rezervatas skirtas tam, kad jie egzistuotų tik šiame žaisliniame variante. Eimutis Markūnas suformuoja įvairias gamtos situacijas objektų viduje, kurios padeda suvokėjui neatitrūkti nuo realybės.


Pilka 13-os darbų serija „Kažkur matytas“ (drb., akril., grafitas, 40 x 30 cm, 2018) leidžia visiškai laisvą suvokimą. Autorius ją kurdamas improvizavo, ir kaip pats sako, ką suvokėjas pamatys - ar Sokratą, ar velnią (jei buvo sutikęs) – jo tiesa. Mėgstamas autoriaus grafitinis darbų sluoksnis suteikia anapusinio, iš po žemių, jausmo. Nors, kaip Eimutis sako, nebūtinai viskas su pragaru yra susiję, bet mirties jausena egzistuoja visur. Serija išsiskiria užbrėžtais kvadratais, kuriuos Eimutis vadina „ekranėliais“. Tai aliuzija į šiuolaikinį žmogaus būvį, kai matai, ir nebūtinai suvoki, ką matai. Šiuolaikinių medijų ir žmogaus santykio parafrazės.


Toks matymo nesuvokiant ką matai modelis jaučiamas ir skaitmeninės fotografijos „Intervencija“ (skaitmeninė spauda, sintetinis audinys 140 x 550 cm, 2006) serijoje, kur autorius įamžinęs savo susiūtą kūną. Kita ekspozicijos dalis, kuri sukurta naudojant  - darbai iš kūno atspaudų serijos „PEIZAŽAI “ (žmogaus kūno atspaudai ant drobės, naudojant suodžius, 10 vnt. skersmuo 30 cm). „Tai paroda apie buitį ir būtį. Iš būties į nebūtį“ – sako E. Markūnas.


Diskusijai su autoriaus pozicija, galima naudotis vienu atsekamu parodos motyvu - apskritimo forma. Kaip poetė Erika Drungytė rašė, „Miręs yra statiškas. Gyvybė – judri, kiti, permaininga (“Nemunas”, 2018 04). Tokia apskritimo simbolika nėra nauja, tad E. Markūno naudojamas ir vis pasikartojantis apskritas darbų formatas kursto dialogą su darbų turiniu, pabrėžia egzistencijos hermetiškumą, bendra egzistencialistine parodos, bei apskrtitai – autoriaus – darbų tema.
Menotyrininkė, galerijos „Meno parkas“ kuratorė Giedrė Legotaitė

Parodos laikas: 2018 06 09 - 2018 07 07
Vieta: galerija “La Xina A.R.T.” (C. Hort de la bomba 6, Barselona 08001, Ispanija)
Paroda yra galerijos “Meno parkas” tarptautinio kultūrinių mainų projekto “Meno linija” dalis.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir LR Kultūros ministerija.

 

Žymos:
Meno parko inf.,