Autorius: AV17 inf.

AV17 inf.

Lapkričio 20 d., antradienį, 18 val. menininkas Tauras Kensminas kviečia
pasivaikščioti po jo personalinę parodą „Levitavimas“.
Levitacija dažnai siejama su antgamtine, spiritualia patirtimi, šioje
parodoje taip pat įgauna permainų, tam tikrų įtampų nuojautas, kuriomis
autorius siekia kurti prielaidas apie žmogaus veiklos padarinius ateityje.
Veikiamas sparčių technologinių pokyčių, urbanizacijos, informacijos ir
vaizdų kultūros pertekliaus, stebint šį greitą žmonijos vystymąsi, tačiau
tuo pačiu matant ir smarkų šiuolaikinės kartos atsigręžimą į gamtą T.
Kensminas parodoje plėtoja vieną iš pagrindinių savo kūrybos temų –
civilizacijos ir gamtos santykių problematiką.

Atsispirdamas nuo industrinio palikimo (geležinkelių, senų fabrikų,
buvusių karinių objektų ir jų infrastruktūrų), kuris nurodo į aktyvią
žmogaus veiklą kuriant savo aplinką, siekiant ekonominių tikslų ir
komforto, autorius ironizuoja daiktiškos realybės atributus. Vos tik juos
apleidus gamta nenumaldomai pradeda juos veikti ir keisti, natūralūs
gamtos procesai pamažu naikina žmogaus susikurtas materialias struktūras,
jos kultūrinius pėdsakus. Šie kaitos ir nykimo procesai vaizduojami
siurrealistinių architektūrinių konstrukcijų ir skulptūrinių elementų
pagalba, kuriuos menininkas konstruoja iš savo susikurtų ar rastų objektų.
Kurdamas post-apokaliptinę atmosferą autorius skatina žiūrovą susimąstyti
apie ateitį: kuria linkme po katastrofos formuotųsi žmonija, kokios naujos
civilizacijos kurtųsi? Galiausiai, ar įmanomas žmogaus ir gamtos darnus
koegzistavimas? Šie klausimai aprėpia etinių, filosofinių temų ištakas
šiuolaikinio technologiškai besikeičiančio pasaulio kontekste.

Tauras Kensminas (g. 1991) yra jaunosios lietuvių kartos skulptorius.
Skulptūra šiam menininkui – neverbalus būdas papasakoti sudėtingą,
daugiasluoksnę istoriją, o siužetai būsimiems darbams gimsta siekiant
objektuose materializuoti sunkiai apibūdinamas situacijas, vidinius
išgyvenimus, asmenines patirtis bei įvairių socialinių ir kultūrinių
kontekstų daromą poveikį. Iš pavienių elementų, galvosūkių principu,
dėliojamos menininko instaliacijos žiūrovą skatina įjungti vaizduotę,
neprisirišant prie vieno, teisingiausio kūrinio suvokimo varianto. T.
Kensminas studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo magistro
laipsnį šiuolaikinės skulptūros srityje. 2013 m. jam buvo suteikta Tautos
fondo (JAV) paskirta Elenos Urbaitytės stipendija. Nuo 2012 m. menininkas
aktyviai užsiima parodine veikla Lietuvoje bei užsienyje Italijoje,
Latvijoje, Lenkijoje ir kt., keturias savo menines instaliacijas pristatė
šiuolaikinio meno mugėje “ArtVilnius”. 2018 m. įvertintas Lietuvos
kultūros tarybos stipendija kultūros ir meno kūrėjams, taip pat tais
pačiais metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos suteiktas meno
kūrėjo statusas.

Paroda „Levitavimas“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5 Vilniuje, veiks iki
lapkričio 29 d.

Menininko darbų sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.


(AV17)GALLERY
Totorių g. 5, Vilnius
www.av17gallery.com
II-VI 12.00 - 19.00
+370 617 52272

AV17 inf.

AV17 galerija kviečia jaunus menininkus, dirbančius skulptūrinio objekto srityje, siųsti savo portfolio parodoms Vilniaus viešose erdvėse (amžius iki 35 m.).

2019 m. AV17 galerija planuoja profesionalios šiuolaikinės skulptūros meno pristatymus netradicinėse Vilniaus erdvėse. Projekto metu kūriniai bus eksponuojami pastatuose, kurie įprastai neskirti meno kūrinių pristatymui, tačiau pasižymi išraiškinga ar įdomų istorinį kontekstą turinčia architektūra bei interjeru. Projektu siekiama išplėsti šiuolaikinės skulptūros pažinimo galimybes bei ją pristatyti kuo įvairesnei auditorijai žmonių. Planuojamos galerijos veiklos apims parodas, diskusijas bei edukacinius užsiėmimus netradicinėse Vilniaus vietose.

Vienas iš projekto partnerių bankas „Swedbank“ skatina įvairias iniciatyvas, kurios kviečia diskutuoti aktualiomis temomis bei įtraukia plačią auditoriją į socialiai atsakingos visuomenės kūrimą. Tarp „Swedbank” organizuojamų projektų yra diskusijų festivalis „Būtent!”, konferencija „Go Forward!”, iniciatyva „būsiu_“ ir kt. „Swedbank” taip pat siekia dėmesį atkreipti į jaunus menininkus bei jų profesinį tobulėjimą, todėl bendradarbiaudama su AV17 galerija nori įgyvendinti šiuolaikinės skulptūros autorių grupinę parodą pristatant ją banko centrinėje būstinėje, esančioje Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje.

AV17 galerija – viena iš nedaugelio erdvių Lietuvoje nuosekliai pristatančių šiuolaikinės skulptūros, objekto ir instaliacijos meno parodas. AV17 veiklos apima ne tik sostinėje įsikūrusioje galerijoje organizuojamas parodas, bet ir projektus vykdomus kitose erdvėse Lietuvoje ir užsienyje, siekiant supažindinti bei pristatyti Lietuvos šiuolaikinės skulptūros bei objekto meno autorius plačiai Lietuvos bei užsienio auditorijai. AV17 nuolat ieško naujų bendradarbiavimo galimybių su įdomiais, šiuolaikiškas priemones savo kūryboje naudojančiais bei aktualius klausimus analizuojančiais autoriais.

Menininkai kviečiami teikti portfolio su geriausiai jų kūrybą atskleidžiančiais skulptūrinių objektų pavyzdžiais, kurie bus atrinkti parodoms.

Portfolio susidedantį iš menininko gyvenimo aprašymo bei skulptūrinių objektų pavyzdžių (iki 10 objektų) siųsti iki lapkričio 15 d. adresu: [email protected]

Objektai neapribojami tematika, tačiau jie turėtų būti ne didesni nei 2x2m.

AV17 inf.

Spalio 25 d., ketvirtadienį, 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma skulptoriaus Tauro Kensmino personalinė paroda „Levitavimas“. Levitacija dažnai siejama su antgamtine, spiritualia patirtimi, šioje parodoje taip pat įgauna permainų, tam tikrų įtampų nuojautas, kuriomis autorius siekia kurti prielaidas apie žmogaus veiklos padarinius ateityje.  

Veikiamas sparčių technologinių pokyčių, urbanizacijos, informacijos ir vaizdų kultūros pertekliaus, stebint šį greitą žmonijos vystymąsi, tačiau tuo pačiu matant ir smarkų šiuolaikinės kartos atsigręžimą į gamtą T. Kensminas parodoje plėtoja vieną iš pagrindinių savo kūrybos temų – civilizacijos ir gamtos santykių problematiką.

Atsispirdamas nuo industrinio palikimo (geležinkelių, senų fabrikų, buvusių karinių objektų ir jų infrastruktūrų), kuris nurodo į aktyvią žmogaus veiklą kuriant savo aplinką, siekiant ekonominių tikslų ir komforto, autorius ironizuoja daiktiškos realybės atributus. Vos tik juos apleidus gamta nenumaldomai pradeda juos veikti ir keisti, natūralūs gamtos procesai pamažu naikina žmogaus susikurtas materialias struktūras, jos kultūrinius pėdsakus. Šie kaitos ir nykimo procesai vaizduojami siurrealistinių architektūrinių konstrukcijų ir skulptūrinių elementų pagalba, kuriuos menininkas konstruoja iš savo susikurtų ar rastų objektų. Kurdamas post-apokaliptinę atmosferą autorius skatina žiūrovą susimąstyti apie ateitį: kuria linkme po katastrofos formuotųsi žmonija, kokios naujos civilizacijos kurtųsi? Galiausiai, ar įmanomas žmogaus ir gamtos darnus koegzistavimas? Šie klausimai aprėpia etinių, filosofinių temų ištakas šiuolaikinio technologiškai besikeičiančio pasaulio kontekste.

Tauras Kensminas (g. 1991) yra jaunosios lietuvių kartos skulptorius. Skulptūra šiam menininkui – neverbalus būdas papasakoti sudėtingą, daugiasluoksnę istoriją, o siužetai būsimiems darbams gimsta siekiant objektuose materializuoti sunkiai apibūdinamas situacijas, vidinius išgyvenimus, asmenines patirtis bei įvairių socialinių ir kultūrinių kontekstų daromą poveikį. Iš pavienių elementų, galvosūkių principu, dėliojamos menininko instaliacijos žiūrovą skatina įjungti vaizduotę, neprisirišant prie vieno, teisingiausio kūrinio suvokimo varianto. T. Kensminas studijavo Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo magistro laipsnį šiuolaikinės skulptūros srityje. 2013 m. jam buvo suteikta Tautos fondo (JAV) paskirta Elenos Urbaitytės stipendija. Nuo 2012 m. menininkas aktyviai užsiima parodine veikla Lietuvoje bei užsienyje Italijoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kt., keturias savo menines instaliacijas pristatė šiuolaikinio meno mugėje “ArtVilnius”. 2018 m. įvertintas Lietuvos kultūros tarybos stipendija kultūros ir meno kūrėjams, taip pat tais pačiais metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos suteiktas meno kūrėjo statusas.

Paroda „Levitavimas“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5 Vilniuje, veiks iki lapkričio 29 d.

Menininko darbų sukūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

AV17 inf.

Spalio 19 – 21 d. (AV17) galerija „Zemlika“ meno ir muzikos festivalyje pristatys Rafal Piesliak ir Tauro Kensmino kūrinius. „Zemlika“ jau aštuntą kartą Durbės mieste Latvijoje vykstantis festivalis, pristatantis platų spektrą muzikos, vizualiųjų menų ir teatro atlikėjų. Festivalis pasižymi kruopščiai atrinkta meno ir muzikos programa, kurioje galima atrasti tradicines folkloro ar šiuolaikiškas praktikas tyrinėjančių autorių pasirodymų. Meno programoje pristatomi žymiausi Latvijos menininkai, kurie reprezentuoja šalį svarbiausiuose šiuolaikinio meno renginiuose pasaulyje. „Zemlika“ yra dalyvavę tokie kūrėjai kaip Kaspars Podnieks, Liepaja New Media School (Minus Eight, Anna Meldraja ir kt.), Ieva Saulite & Co, Atis Jakobsons ir Zile Liepina.

(AV17) galerija festivalyje „Zemlika“ dalyvaus jau antrą kartą, šį kartą pristatydama menininko Rafal Piesliak instalaiciją „Barikada“ ir Tauro Kensmino „Ateities fosilijos“.

Rafal Piesliak - konceptualias erdvines instaliacijas bei objektus iš įvairių šviesos šaltinių kuriantis autorius. Jo meniniai interesai apima platų filosofinį lauką analizuojantį žmogaus, kaip socialios, bendruomeniškos būtybės patirtis. „Zemlika“ festivaliui menininkas pristatys instaliaciją „Barikada“, kurioje jis analizuoja šiuolaikinės visuomenės formuojamus socialinius ir moralinius apribojimus, dažnai varžančius žmogaus saviraišką, pasirinkimus bei elgesį. Barikada instaliacijoje tampa tiek išorinė, tiek fizinė kliūtis, kuri įgauna politinės galios, visuotinės kontrolės simboliką, tačiau taip pat perteikia psichologinius, socialinius apribojimus, egzistuojančius kiekviename žmoguje.

Rafal Piesliak baigė Vilniaus dailės akademiją, skulptūros studijas. Parodose menininkas dalyvauja nuo 2003 metų, savo kūrinius pristatė Italijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje, yra surengęs 8 personalines parodas. Rafal Piesliak kūrybinę veiklą plėtoja ne tik vizualiajame mene, skulptūroje, grafikoje, bet ir teatre, kur kuria scenografijas bei vaidina.

Tauras Kensminas pristatys instaliaciją iš įvairių skulptūrinių objektų ir šviesos šaltinių, įkvėptą mokslinės fantastikos, pavadinimu „Ateities fosilijos“. Šiame kūrinyje paliečiamos temos aprėpiančios žmogaus kosminių užmojų, karinių ketinimų absurdiškumą. Pasak autoriaus šios temos ypač aktualios šiandien, kuomet ateitis tampa vis labiau nenuspėjama, o visuomenėje vyrauja neužtikrintumo bei baimės jausenos. Plėtojant šiuos klausimus menininkas kuria post-apokaliptinę atmosferą balansuojančią tarp realybės ir fikcijos. Skulptūra šiam autoriui – neverbalus būdas papasakoti sudėtingą, daugiasluoksnę istoriją, o siužetai būsimiems darbams gimsta siekiant objektuose materializuoti sunkiai apibūdinamas situacijas, vidinius išgyvenimus, asmenines patirtis bei įvairių socialinių ir kultūrinių kontekstų daromą poveikį.

Tauras Kensminas yra jaunosios lietuvių kartos skulptorius, studijavęs Vilniaus dailės akademijoje, kur įgijo magistro laipsnį šiuolaikinės skulptūros srityje. 2013 m. jam buvo suteikta Tautos fondo (JAV) paskirta Elenos Urbaitytės stipendija. Nuo 2012 m. menininkas aktyviai užsiima parodine veikla: dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, keturias savo menines instaliacijas pristatė šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius”. 2018 m. gavo Lietuvos Respublikos kultūros tarybos skiriamą stipendiją kultūros ir meno kūrėjams.

AV17 inf.

(AV17) galerija rugsėjo 27 – 30 d. dalyvaus jau penktojoje šiuolaikinio meno mugėje POSITIONS Berlyne, Vokietijoje. POSITIONS meno mugė, vykstanti Berlyno meno savaitės metu, yra vienas iš svarbiausių meno renginių Vokietijoje.
„(AV17) galerija meno mugėje POSITIONS dalyvaus jau antrąjį kartą. Berlyno meno savaitė bei POSITIONS meno mugė – orientuota į jaunesnės kartos kūrėjus bei meno profesionalus pristatančius šiuolaikinį meną. Mugė siekia atkreipti dėmesį į šiuolaikines praktikas, inovatyvius meninius sprendimus, aktualiausias meno naujienas bei kylančius menininkus, o (AV17) galerijos profilis puikiai atitinka šios mugės kryptį. Šių metų mugėje rodysime lietuvių skulptorių Nerijaus Ermino, Rimanto Milkinto, Mindaugo Junčio bei Jono Aničo naujausius kūrinius.“ – sako galerijos direktorė Kristina Mizgirytė.
Nerijus Erminas vienas žymiausių Lietuvos šiuolaikinės skulptūros autorių, kurio darbams būdingas tikrovės perkonstravimas į siurrealius, pasąmoninius išgyvenimus. Vienas iš menininką išskiriančių bruožų – baldinės plokštės transformavimas į įvairiaformius objektus, siejamus su kultūros ir gamtos susidūrimu. POSITIONS meno mugėje N. Erminas eksponuos naujausius savo darbus sukurtus iš minėtos medžiagos. N. Erminas yra surengęs daugiau nei dešimt personalinių parodų. 2012 metais šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ komisijos apdovanotas už geriausią mugėje skulptūrą „Voveraitė ir siena“, kurią pristatė (AV17) galerija. Autorius ne kartą įvertintas valstybinėmis stipendijomis kultūros ir meno kūrėjams, jo darbai įtraukti į nuolatinę MO muziejaus bei privačias kolekcininkų kolekcijas.

„POSITIONS viena iš pirmųjų tarptautinių meno mugių jaunosios kartos kūrėjui Jonui Aničiui. Vienas iš pagrindinių (AV17) galerijos tikslų yra populiarinti jaunųjų menininkų kūrybą, todėl perspektyvių, tačiau mažai tarptautinei rinkai žinomų, menininkų pristatymas meno mugėse ne tik paskatins jų pačių kūrybinius procesus, bet ir prisidės prie Lietuvos meno rinkos suaktyvinimo“ – teigia Kristina Mizgirytė.

J. Aničas idėjų bei medžiagų darbams dažnai ieško gamtoje bei periferinėse miesto erdvėse: miškuose, apleistuose pastatuose ar mažai lankomose vietose, meno mugėje jis eksponuos kūrinius pagamintus iš antrinių žaliavų. Menininkas baigė šiuolaikinės skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. 2013 m. buvo apdovanotas „Geriausio jaunojo menininko“ prizu, 2013 bei 2015 m. dalyvavo tarptautinėje šiuolaikinio meno bienalėje „Jaunieji Europos kūrėjai“.

Skulptorius Mindaugas Junčys savo kūryboje dažnai kvestionuoja grožio, kičo, populiariosios kultūros bei tradicijos sąvokas. Naudodamas prabangias, klasikinėje skulptūroje naudojamas medžiagas, tokias kaip marmurą ar bronzą, menininkas vaizduoja kasdienius buities objektus. Meno mugėje POSITIONS menininkas eksponuos geriausiai jo kūrybą reprezentuojančius kūrinius. Mindaugas Junčys baigęs skulptūros studijas Vilniaus dailės akademijoje. Autorius taip pat kuria skulptūras viešosioms erdvėms, yra sukūręs monumentus Popiežiui Jonui Pauliui II bei lietuvių aktoriui Donatui Banioniui.

POSITIONS meno mugės lankytojai taip pat turės galimybę pamatyti Rimanto Milkinto naujausius kūrinius, pasižyminčius demonstratyviai atverta kūrinio konstrukcija ir menamo  judesio efekto kūrimu erdvėje. Autorius eksponuos iš faneros ir sijos sukurtus darbus, kurie, anot jo, geriausiai atspindi šiandieninius laikus. Menininkas nuo 2003 m. aktyviai veikia Lietuvos ir tarptautinio meno lauke, yra ne kartą pelnęs prestižinius prizus Lietuvoje ir užsienyje. 2011 m. R. Milkintas šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius“ buvo įvertintas apdovanojimu „Už skulptūros objektą parodų erdvėse“. 2006 m. įvertintas prestižine, šiuolaikinės skulptūros atstovų ypač vertinama, Arnaldo Pomodoro (Italija) fondo III vietos premija.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

AV17 inf.

Rugsėjo 6 d. 18 val. (AV17) galerija pristato Andriaus Ermino personalinę parodą „Žmogiškasis faktorius. Kūnai.“
„Žmogiškasis faktorius“ yra menininko Andriaus Ermino tęstinė tema, plėtojama jo kūryboje jau beveik septynerius metus. Svarbus vaidmuo „Žmogiškajame faktoriuje“ skiriamas menininko kaip individo, jo, kaip šiuolaikinės visuomenės dalies apmąstymui, taip pat svarstoma žmogaus įtaka kultūriniams, socialiniams, psichologiniams, technologiniams ar gamtiniams procesams.

Parodoje „Žmogiškasis faktorius. Kūnai“ autorius pristato naujausius darbus, kuriuos jungia bendra „Kūno“ tema. Kūnas čia suvokiamas kaip fizinė materija, turinti asociatyvų ryšį su pasąmoniniais išgyvenimais. Šis „Žmogiškojo faktoriaus“ skyrius balansuoja tarp anapusybės bei realybės kvestionuodamas pastarųjų ribas. Pasak autoriaus šių ribų takumas atsiskleidžia analizuojant žmogaus vidines būsenas bei patirtis, todėl vaizduodamas tik tam tikrus menamo kūno fragmentus menininkas kuria įvairias siužetų linijas, kurias žiūrovas gali savaip konstruoti remiantis savais išgyvenimais ir patirtimis. Didžioji dalis parodoje pristatomų menamo kūno fragmentų – vaikystę primenantys simboliai. Remiantis psichoanalizės teorijomis vaikystėje patirti išgyvenimai turi tiesioginę įtaką visam žmogaus gyvenimui, vienaip ar kitaip veikia jo reakcijas į tam tikras situacijas, aplinkos suvokimą ir savirefleksiją. Menininkas atsispirdamas nuo šio periodo parodoje kalba apie visiems pažįstamas egzistencines temas, tokias kaip gyvenimo prasmingumas, savirealizacija, pakilimai ir nuosmukiai, kurie dažnu atveju priklauso nuo pasaulėvaizdžio susiformavusio gyvenimo eigoje, taigi įtakoti vaikystės patirčių.

Andrius Erminas (g. 1971 m.) – skulptūrų, skulptūrinių objektų bei instaliacijų kūrėjas, gyvenantis bei kuriantis Vilniuje. Vilniaus dailės akademijoje baigė freskos – mozaikos bakalauro ir skulptūros magistro studijas. Autorius įvertintas valstybės stipendijomis kultūros ir meno kūrėjams, ne kartą apdovanotas specialiais prizais už kūrybos išskirtinumą bei paskatintas jos plėtotei. Autorius aktyviai rengia personalines parodas, kurių jau surengęs virš dešimties, dalyvauja įvairiuose jungtiniuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, Ukrainoje, Izraelyje, Austrijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje ir kt. A. Ermino darbų yra įsigiję privatūs kolekcininkai, jo kūriniai yra papildę nuolatinę MO muziejaus Vilniuje kolekciją.

Paroda „Žmogiškasis faktorius. Kūnai.“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, veiks iki spalio 9 d.

AV17 inf.

Nuo rugsėjo 4 d. verslo centre k29, Konstitucijos pr. 29, Vilniuje, galėsite išvysti menininko Rimanto Milkinto parodą „HEA240“.

Parodoje „HEA240“ analizuojamos sąsajos tarp naujosios šiuolaikinės architektūros formų ir funkcinių sprendimų bei modernistinės XX a. pirmosios pusės architektūros. „HEA240“ – ženklų kombinacija, žyminti geležinės sijos techninį pavadinimą. Šis sijos modelis dažnai naudojamas menininko kūryboje. Autorius iš sijų rastų apleistuose industriniuose pastatuose, metalo ir faneros, kurie, pasak jo, geriausiai atspindi laikmetį, kuriame gyvename, kuria skulptūrinius objektus brėždamas paralelę tarp modernizmo ir šiuolaikybės. Parodoje svarbus tampa ne tik formos ar medžiagos klausimas, tačiau taip pat svarstoma žmogaus vieta šiuose laikmečiuose.

Modernistinės architektūros atspirties taškas, visų pirma, buvo mokslo ir žmogaus poreikių visapusiškas išpildymas, siekiant racionaliai išspręsti erdvės ir žmogaus judėjimo joje klausimus. Šiuolaikinėje, ypač verslo centrų, architektūroje atsispindi technologijos ir inovacijų, žmogaus komforto bei ypač jo produktyvumo svarba.

Šioje parodoje skulptūra tyrinėja architektūrą, jos kultūrinį kontekstą, atsigręžiant į medžiagos, erdvės ir individualumo aspektus. R. Milkinto darbams būdingos architektūrinių konstrukcijų kompozicijos yra menininko žvilgsnis į modernizmo laikus, šiandienos technologinius bei funkcinius pokyčius ir žmogaus padėtį šiose epochose. Tyrinėdamas vidinės kūnų įtampos dėsnius autorius savo darbams suteikia judėjimo, tam tikro nestabilumo savybių, kurios atsiskleidžia žmogaus ir erdvės santykyje. Atsigręždamas į šių dviejų kūnų sąveiką menininkas kuria pasakojimą bei pagrindžia minėtos modernistinės tradicijos, žmogaus ir architektūros, jos struktūrų neatsiejamumą. Tuo tarpu šiuolaikinė architektūra, perėmusi dalį modernizmo tradicijų ar dažnu atveju kuriama jos pagrindu, R. Milkinto kūryboje patvirtina praeities reliktų perėmimą naujoms reikšmėms ar patirtims sukurti.

Rimantas Milkintas Vilniaus dailės akademijoje baigė skulptūros bakalauro ir magistro studijas. Nuo 2003 m. aktyviai veikia Lietuvos ir tarptautinio meno lauke, pelnė ne vieną prizą Lietuvoje ir užsienyje, buvo įvertintas nacionalinėmis premijomis už savo kūrybą bei paskatintas jos plėtotei. 2011 m. tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius’11“ menininkas gavo apdovanojimą nominacijoje „Už skulptūros objektą parodų erdvėse“. 2006 m. įvertintas šiuolaikinės skulptūros autorių ypač vertinama prestižine Arnaldo Pomodoro (Italija) fondo III vietos premija. Autoriaus kūrinių yra įsigiję muziejai ir privatūs kolekcionieriai Lietuvoje ir užsienyje.

Paroda „HEA240“ veiks iki rugsėjo 28 d. verslo centre k29, adresu Konstitucijos pr. 29, Vilnius, nuo pirmadienio iki penktadienio 9 – 19 val.
Parodą organizuoja (AV17) galerija.

AV17 inf.

Liepos 18 d. 18 val. Nidos menininkų namuose (Pamario g. 20a, Nida) atidaroma Julijos Pociūtės paroda „Linija“. Šia personaline paroda autorė tęsia realybės ir fikcijos tyrinėjimus, šį kartą juos konstruodama iš asmeninės ir politinės istorijos fragmentų. Parodos inspiracijos šaltinis – archyvinė fotografija, vaizduojanti menininkės šeimos prisiminimus apleistuose Palangos bunkeriuose, Antrojo pasaulinio karo metais žymėjusius Molotovo liniją. Ši linija – istorinis faktas, tampantis atspirties tašku apmąstymams apie saugumo, atsitvėrimo, atsiribojimo bei uždarumo reikšmes.

J. Pociūtė parodoje „Linija“ pristato 2017 metais sukurtus darbus: piešinius, objektus, fotografiją ir video kūrinius. Pasitelkdama prancūzų filosofo ir semiotiko Roland Barthes apmąstymus apie vaizdo ir atminties ryšius, menininkė skaido vaizdą detalėmis, atskirdama juos nuo aplinkos, ištrindama jų kontekstą svarsto prisiminimų prigimtį. Parodoje menininkė paliečia problematišką mūsų santykį su praeitimi, norą ją ištrinti, tarsi ji niekada neegzistavo. Šis santykis su istorija ir praeitimi susipina su savotišku saugumo troškimu, uždarumu ar atsiskyrimu, kurie stagnuoja ir riboja, neleisdami iki galo jų priimti. Tai siekis apsisaugoti, vengiant agresoriaus, tačiau taip pat ir baimė, slapstymasis ar abejingumas, kurių pasekmes galime įžvelgti nūdienos aktualijose.

Julijos Pociūtės kūrybai būdingas žmogaus ir jį supančios aplinkos dualumo ir laikinumo vaizdavimas. Menininkė domisi tarpinėmis būsenomis tarp tikrovės ir įsivaizdavimo. Viena iš atminties fiksavimo priemonių – fotografija tampa filosofinių apmąstymų lauku, kuri autorės kūryboje dažnai įgauna ir kitas raiškos formas, tokias kaip instaliacija ar video kūriniai.

Julija Pociūtė baigusi Vilniaus dailės akademiją. Nuo 2006 m. aktyviai veikia meno lauke, nuolatos dalyvauja grupinėse parodose bei meno festivaliuose, yra surengusi ne vieną personalinę parodą Lietuvoje ir užsienyje. Menininkės darbus įsigiję svarbiausi Europos stiklo meno centrai: šiuolaikinis stiklo meno muziejus Glasmuseet Ebeltoft Danijoje ir Karališkas La Granjos stiklo muziejus Ispanijoje.
Paroda „Linija“ Nidos menininkų namuose, Pamario g. 20a, Nidoje, veiks iki liepos 28 d.

AV17 inf.

Birželio 15 d., 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma video menininko Andriaus Kviliūno paroda „Pasaulis pagal AK”. Renginys yra vienos nakties festivalio „Kultūros naktis“ dalis.

    Parodos pavadinimas “Pasaulis pagal AK” referuoja ne tik į autoriaus inicialus, taip sutrumpintai vadinamas ir kalašnikovo automatas. Tarp įvairių dviprasmybių, ironijos ir nuoširdumo, skausmo ir juoko, žiaurumo ir švelnumo balansuoja ir parodoje pristatomi naujausi video darbai.

    Menininko eksponuojamuose video filmuose gausu jo kasdienės buities detalių, persipynusių su animaciniais bei tebevykstančių karinių veiksmų Sirijoje ir Ukrainoje vaizdais. Chaotiškuose ir tragikomiškuose, autobiografiškuose ir tuo pačiu globalias problemas paliečiančiuose darbuose A. Kviliūnas visų pirma koncentruojasi į žmogiškumą ir humanizmą. Vaizduodamas tragediją, jis kalba apie bet kokios gyvybės išsaugojimą ir baiminasi žmonijos veiksmais. Video darbuose vizualizuojamos asmeninės baimės perauga į globalias. Pasitekdamas vaizdo manipuliacijomis menininkas savo baimes, išeksponuoja žiūrovams, panašiai kaip ir karo vaizdus mums bruka masinė žiniasklaida. Parodoje autorius laviruodamas tarp asmeniškumo, savų patirčių ir baimių sumišusių su visuotinėmis katastrofomis, perteikia ir šiuolaikinės vaizdų kultūros mums daromą emocinę ir psichologinę įtaką.

    Andriaus Kviliūno kūryba viena ryškiausių lietuviško video meno lauke, pasižyminti išraiškingu individualiu, tik šiam menininkui būdingu braižu, kuriame derinamos autobiografinės detalės, chaoso, siurrealizmo ir kičo vaizdai. Savo darbuose autorius nevengia kalbėti globaliomis šiuolaikinėmis problemomis bei jų daromu poveikiu. Nemalonių išgyvenimų kupinuose autoriaus filmuose persipina jautrios bendražmogiškos temos tokios kaip tikėjimas, mirtis, nuosmukiai ir pakilimai.

    A. Kviliūnas (g. 1972) Vilniaus dailės akademijoje baigęs tapybos magistrantūrą. Savo kūrybą autorius pristato personalinėse ir grupinėse parodose jau nuo 1993 m. Lietuvoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir kt. 2009 m. “Panevėžio dailės dienose” jis išrinktas metų dailininku. A. Kviliūnas video meną dėstė Šiaulių universitete. Jo kūrinių yra įsigiję privatūs kolekcininkai Lietuvoje ir užsienyje, taip pat autoriaus darbai yra papildę nuolatinę MO muziejus Vilniuje kolekciją.
Paroda „Pasaulis pagal AK” (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, Vilniuje, veiks iki liepos 14 d.

AV17 inf.

Balandžio 19 d. Berlyne, ROCKELMANN& galerijoje atidaroma jungtinė skulptorių Nerijaus ir Andriaus Erminų paroda „Marijos Magdalietės kabinetas. Mutacijos“.

Parodos pavadinimas „Marijos Magdalietės kabinetas. Mutacijos“ žymi Nerijaus ir Andriaus Erminų pristatomas instaliacijas. Abu menininkai savo kūryboje naudoja įvairias nuorodas perimtas iš kultūros, religijos ar kasdienio gyvenimo, transformuodami jas menininkai kuria įsivaizduojamą, siurrealų pasakojimą, kuriame susilieja kolektyvinės ir asmeninės patirtys, o žiūrovas kviečiamas skaityti daugialypę simbolinę kalbą.

Nerijus Erminas pristatys instaliaciją „Marijos Magdalietės kabinetas“, kuri siejama su biblijine istorija apie nuodėmingą moterį Mariją Magdalietę, tapusią Jėzaus Kristaus pasiekėja, lydinčia bei tarnaujančia jam. Biblijoje jos personažas apsuptas daugybės prieštaringų pasakojimų. Nepaisant to, kad Marijos Magdalietės personažas paimtas iš Biblijos, kūrinio idėja neapsiriboja išskirtinai viena religija. Autorius visų pirma pabrėžia tikėjimo svarbą, ypatingai šiandien, kuomet išgyvename stiprius vertybinius pokyčius bei susiduriame su nuolatos mus lydinčiu nestabilumu. Naudodamas vienus iš labiausiai kultūriškai atpažįstamų katalikybės simbolių menininkas juos paverčia savotiška pop kultūros dalimi. Magdalietės portretą N. Erminas vaizduoja kaip daugiaprasmę dvasingumo, tikėjimo ir prieraišumo metaforą, kurios suvokimas svyruoja tarp (savi)refleksijos, susitapatinimo, ironijos bei kritikos.

Andrius Erminas pristatys savo tęstinį ciklą „Mutacijos“, kuriame jis kuria daugiasluoksnias skulptūrines kompozicijas atskleidžiančias paradoksus, egzistuojančius tarp civilizacijos ir gamtos pasaulių. Menininko naudojami elementai kūriniuose skiriasi savo prigimtimi. Pirma – tai gamtinį pradą turintys elementai, antra – kultūriniai atributai, pasiskolinti iš vizualinio meno, architektūros, religijos, kasdienybės ir šiuolaikinio pasaulio. Tačiau visi jie neišvengiamai patiria mutacijas, yra įtraukiami į aiškių ribų ir taisyklių neturintį menininko žaidimą. Ribinėje situacijoje atsiradę objektai blaškosi tarp savo tikrosios prigimties ir naujų, menininko jiems priskirtų savybių. Tuo tarpu kultūriniai objektai, prieš tai turėję vieną apibrėžtą, fiksuotą reikšmę, skulptoriaus rankose apauga netikėčiausiais paradoksais ir naujomis prasmėmis. Nuvalkioti kasdienybės elementai paverčiami kone šiuolaikinėmis relikvijomis, o šventieji simboliai įgauna trapumo ir kasdieniškumo. Šios A. Ermino mutacijos įtraukia, provokuoja žiūrovus ieškoti ribos tarp to, kas realu, ir to, kas tėra įtaigiai meninėmis priemonėmis kuriama fikcija.

Nerijus Erminas (g. 1976) skulptoriaus specialybę įgijo Vilniaus dailės akademijoje. Menininkas yra surengęs daugiau nei dešimt personalinių parodų Lietuvoje, tai pat aktyviai dalyvauja grupinėse parodose užsienyje. 2012 metais šiuolaikinio meno mugėje “ArtVilnius” komisijos apdovanotas už geriausią mugėje pristatytą skulptūrą. N. Ermino darbai įtraukti į MO muziejaus nuolatinę kolekciją. Autorius ne kartą įvertintas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos individualiomis valstybinėmis stipendijomis kultūros ir meno kūrėjams.

Andrius Erminas (g. 1971) baigė freskos – mozaikos bakalauro ir skulptūros magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Menininkas aktyviai dalyvauja įvairiose parodose nuo 1995 m., surengė dvylika personalinių parodų Lietuvoje, dalyvavo grupinėse parodose Bulgarijoje, Danijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Makedonijoje. 2010 m. parodoje „Metų skulptūra’09“ autoriui įteiktas diplomas „Už ryškiausią 2009 metų objektą“. 2012 ir 2015 metais paskirtos valstybės stipendijos kultūros ir meno kūrėjams. A. Ermino darbai įtraukti į MO muziejaus nuolatinę kolekciją.
Ši paroda yra dvišalio tarptautinio mainų projekto, kurį vykdo (AV17) galerija Lietuvoje ir ROCKELMANN& galerija Vokietijoje, dalis. Balandžio mėnesį (AV17) galerijoje vyko Yasmin Alt ir Kai Franz paroda „Objekto evoliucija, o ROCKELMANN& galerijoje, Berlyne bus surengta šiuolaikinių konceptualiojo skulptūrinio objekto kūrėjų Nerijaus ir Andriaus Erminų paroda bei autorių kūrybos pristatymas.

Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.