Autorius: AV17 inf.

AV17 inf.

Balandžio 17 d., 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma pirmoji jaunos menininkės Ignės Grikevičiūtės personalinė paroda „Belaikis matymas“.

Parodoje eksponuojami kūriniai veikiami  XX a. 6-7 dešimtmečių prancūzų avangardinio „Naujosios bangos“ kino, kuris pasižymėjo nauja estetine stilistika, dėmesiu atsitiktinumui bei spontaniškam vyksmui, analizuojamų temų centre dažnai atsidurdavo žmonių tarpusavio santykių temos, kurios ir paliečiamos I. Grikevičiūtės kūryboje. Pasitelkdama filmų dialogus, vaizdų ir siužetų sekas, juodai baltų kadrų estetiką, menininkė kuria skulptūrines video instaliacijas bei objektus. Teigdama, kad žmogaus būvis lyg darinys, neturintis galiojimo laiko, autorė parodoje kalba universaliomis, bendražmogiškomis temomis, nepaklūstančiomis konkrečiam laikmečiui. Instaliacijose naudojamas pasikartojantis begalybės bei tėkmės įspūdis sukuria tirpstančio laiko atmosferą.

Žmonių tarpusavio santykiai, analizuojami parodoje, perteikiami kalbos, kūniškumo ir užuominų į prisiminimus motyvais. Atsispirdama tik nuo tam tikrų filmų fragmentų, autorė kuria naujas kūrinio prasmes bei darinius. Modifikuojant ir skaidant vaizdinius bei dialogus,  žiūrovas sutelkiamas į komunikacinį kūrinių aspektą. Daug dėmesio skirdama žmonių bendravimo, susikalbėjimo, tarpasmeninių ryšių analizavimui, I. Grikevičiūtė pabrėžia komunikacijos neįmanomumo momentą. Atsigręždama į iki galo nesuprastų įvykių ar reiškinių lauką, ji kuria sapnišką, pasąmonės veikiamą pasakojimą, kuriame kalbėjimas, kaip ir tyla, vienodai reikšmingi.

Ignė Grikevičiūtė šiuo metu Vilniaus dailės akademijoje studijuoja skulptūros katedroje. Savo kūryboje menininkė naudoja fotografijos, video, skulptūros medijas ir tekstą. Grupinėse parodose bei meno projektuose aktyviai dalyvauja nuo 2010 m., tarp kurių dalyvavimas meno ir muzikos festivalyje „Insanitus“, Lietuvos fotomenininkų sąjungos organizuojamame konkurse – parodoje „Debiutas“. Menininkė įvertinta apdovanojimu jaunųjų kūrėjų konkurse „Žabolis art project“. Taip pat dalyvauja kino projektuose, organizuojamuose „Meno avilio“. Nuo 2011 m. tęsia fotografijos ir poezijos projektą „miegopročiai“.
Paroda „Belaikis matymas“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, Vilniuje, veiks iki gegužės 12 d.

AV17 inf.

(AV17) galerija jau treti metai pristato mobilią Lietuvos šiuolaikinės skulptūros kūrėjų parodą „Vakarop“, kuri š. m. kovo – gegužės mėnesiais aplankys tris Pietvakarių Lietuvos regiono miestus: Šilutę, Šilalę bei Gelgaudiškį.

2015 m. projektas apėmė Rytų Lietuvos kraštą (Visagino, Švenčionėlių bei Šalčininkų savivaldybes), 2016 m. parodos bei edukacinės paskaitos buvo surengtos Šiaurės Rytų Lietuvos regiono miestuose: Rokiškyje, Ignalinoje bei Kupiškyje, sulaukus itin didelio publikos susidomėjimo projektas keliauja į kitus Lietuvos miestelius. Šių metų parodos pavadinimas „Vakarop” siejamas su geografine kryptimi – Vakarais bei šiame regione išsidėsčiusiais miesteliais, kuriuos aplankys paroda.  
Jungtinėje parodoje savo kūrinius pristatys devyni Lietuvoje gerai žinomi šiuolaikiniai skulptoriai: Nerijus ir Andrius Erminai, Marija Šnipaitė, Algis Kasparavičius, Rimantas Milkintas, Rafal Piesliak, Juozas Laivys, Matas Janušonis ir Tauras Kensminas.

„Vakarop“ siekia supažindinti su skulptūrinio objekto formų įvairove ir pristatyti šią šiuolaikinio meno sritį atstovaujančių menininkų darbus. Nors minėti autoriai nėra bendraamžiai, keli jų – Marija Šnipaitė, Tauras Kensminas ar Matas Janušonis – neseniai Vilniaus dailės akademiją baigę, o Rimantas Milkintas, Nerijus ir Andrius Erminai, Algis Kasparavičius bei kiti – Lietuvos meno scenoje įsitvirtinę, gerai žinomi menininkai, tačiau juos vienijantis vardiklis yra konceptuali, naujų išraiškos formų skulptūros mene ieškanti kūryba. Autorių pristatomi objektai apima platų temų lauką: nuo socialinio, politinio šiandienos konteksto iki subjektyvių, tarpžmogiškų, egzistencinių temų bei grynai formalių aspektų, susijusių su skulptūros kūrinio formos ir tūrių konstravimo problemomis. Paroda pristatanti skirtingų menininkų darbus lankytojus kviečia padiskutuoti apie šiuolaikinės Lietuvos skulptūros tendencijas ir skulptūrinio objekto galimybių įvairovę.

Projektas siekia keisti dabartinę Lietuvos kultūros situaciją bei mažinti kultūrinę atskirtį tarp Lietuvos sostinės ir regionų, skatinti šiuolaikinio meno pažinimą bei domėjimąsi mažesniuose Lietuvos miestuose, kuriuose pastebimas trūkumas profesionaliojo meno renginių pristatančių išskirtinai šiuolaikinį meną.

Projektą organizuojanti (AV17) galerija – septintus metus aktyviai su šiuolaikiniu menu dirbanti erdvė, viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių galerijų, pristatanti išskirtinai šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną. Be nuolatinės parodinės veiklos įgyvendina įvairius tarptautinius ir regioninius meninius bei edukacinius projektus, vykdo mainų programas su užsienio ir Lietuvos kūrėjais, taip skatindama šiuolaikinio meno sklaidą mūsų šalyje ir visoje Europoje.

Projekto metu kiekviename mieste parodą seks edukacinė paskaita „Šiuolaikinės skulptūros tendencijos“, kurioje bus aptariamos šiuolaikinės skulptūros kryptys, procesai ir tendencijos bei supažindinama su ryškiausių užsienio bei Lietuvos autorių kūryba. Paskaitą ves menotyrininkė Raimonda Tamulevičiūtė.

Parodų metu taip pat bus pristatomi trumpi video filmai apie dalį parodoje dalyvaujančių autorių, jų kūrybą bei šiuolaikinės skulptūros analizuojamas temas.

Projektą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

Parodų ir paskaitų miestuose datos:
Kovo 21 d. – balandžio 09 d. Šilutės kultūros ir pramogų centras (Lietuvininkų g. 6) Parodos pristatymas – kovo 21 d., 17 val.
Paskaita „Šiuolaikinės skulptūros tendencijos” – kovo 21 d., 16 val.

Balandžio 10 – gegužės 2 d. Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras (J. Basanavičiaus g. 12) Parodos pristatymas – Balandžio 10 d., 17 val.
Paskaita „Šiuolaikinės skulptūros tendencijos” – Balandžio 10 d., 16 val.

Gegužės 3 d. – 24 d. Gelgaudiškio dvaro rūmai (Parko g. 5) Parodos pristatymas – gegužės 3 d. 17 val.
Paskaita „Šiuolaikinės skulptūros tendencijos” – gegužės 3 d. 16 val.

AV17 inf.

Kovo 15 d., 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma vokiečių menininkų Yasmin Alt ir Kai Franz paroda „Objekto evoliucija“.

Parodoje “Objekto evoliucija” menininkai dėmesį sutelkia į pastaruoju metu ypač aktualius naujųjų technologijų, žmogaus kūrybiškumo, produktyvumo ir autorystės klausimus, atsigręžia į praeities žmonijos kūrybą ir tuo pačiu žvelgia į ateities naujųjų technologijų žadamas naujoves, pokyčius socialinėje ir kultūrinėje plotmėje. Menininkai šias temas apmąsto ieškant naujų skulptūrinių kūnų ar transformuojant jau egzistuojančius, kultūriškai atpažįstamus.

Technologijų tema yra kertinė Kai Franz kūryboje. Autorius skulptūrines formas tyrinėja pasitelkdamas 3D objektų kūrimo metodus. Šiame kūrybos procese jis veikia tarsi tarpininkas tarp technologijos ir žmogaus, būdamas tokioje pozicijoje K. Franz kritiškai vertina estetinį technologinės produkcijos potencialą ir autorystės, “žmogiško prisilietimo”, vaidmenį joje. Menininkas parodoje eksponuos skulptūrinių kompozicijų serijas iš smėlio ir poliuretano, kurias sukūrė pasitelkdamas savo išrastą eksperimentinį būdą, apjungiantį automatinį, mechaninį ir kūrybinį darbą – centrinius savo kūrybos elementus. Kurdamas šias pusiau žmogaus, pusiau technologijos generuojamas struktūras jis svarsto pamatinį klausimą apie tolimesnę meno raidą bei jo prasmę naujųjų technologijų amžiuje.
Yasmin Alt parodoje pristatys koliažus ir skulptūrines kompozicijas, kuriems įkvėpimo semiasi iš įvairių laikotarpių architektūros, interjero detalių bei ritualinę paskirtį turinčių objektų. Perkurdama šias kultūrines formas menininkė jas transformuoja į geometrinę instaliaciją, kurioje į žmonijos kultūros istoriją siūlo pažvelgti kitomis akimis. Y. Alt futuristinės formų kombinacijos prisotintos įvairiasluoksnių nuorodų lankytojams pateikia savotišką alternatyvų kultūrinį žemėlapį, tačiau čia pat akcentuoja tęstinumo momentą. Žvelgiant istoriškai mus neišvengiamai lydi tam tikrų tendencijų, normų ar netgi įvykių pasikartojimai, taigi šių pasikartojimų akivaizdoje autorė savo darbuose analizuoja objektų trumpalaikiškumo ir jų funkcionalumo klausimus, skatindama juose įžvelgti naujas prasmes ir grožį.

Yasmin Alt yra baigusi skulptūros studijas Dresdeno menų akademijoje bei grafinį dizainą Maino taikomųjų mokslų universitete. Parodinėje veikloje dalyvauja nuo 2008 m. Menininkė surengusi ne vieną personalinę parodą Vokietijoje ir svetur, įvertinta Goldrausch prizu moterims menininkėms bei Schlossberg stipendija meno kūrėjams – vienais prestižiškiausių apdovanojimų Vokietijoje.
    

Kai Franz baigęs architektūros studijas Prinstono universitete Niudžersyje, JAV ir Šveicarijos technologijų institute, Ziuriche, menininkas taip pat baigęs Naujųjų medijų studijas Rod Ailando Dizaino mokykloje, JAV. Šiuo metu K. Franz gyvena ir kuria Jungtinėse Amerikos Valstijose. Parodose dalyvauja nuo 2009 m., yra įvertintas kultūros ir meno kūrėjų premijomis bei aktyviai dalyvauja meninėse rezidencijose, tarp kurių Akademie Schloss Solitude, Štutgarte, Vokietijoje. Šiuo metu jis dėsto Rod Ailando Dizaino mokykloje, JAV.

    Paroda “Objekto evoliucija” yra dvišalio projekto dalis tarp (AV17) galerijos ir ROCKELMANN& galerijos Berlyne, Vokietijoje, kurioje balandžio 19 – gegužės 26 d. bus pristatoma lietuvių menininkų Andriaus ir Nerijaus Erminų kūryba.

    Paroda “Objekto evoliucija” (AV17) galerijoje, Totorių g. 5 veiks iki balandžio 7 d.

AV17 inf.

Vasario 14 d. 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma Dainiaus Trumpio personalinė paroda „Neužbaigtumo galimybė”.

Neužbaigtumas tampa šios parodos kūrinių atsiradimo ir egzistavimo motyvu. Autorius orientuojasi ne į kūrinių, kaip galutinių kūrybinio proceso rezultatų pateikimą, o jų, kaip nuolatinių idėjų skleidimosi bei kūrybinio potencialo išryškinimo variklį. „Kai objektas savo atsiradimui neturi suplanuotos ar įsivaizduojamos pabaigos, jame atsiranda daug galimybių” – sako parodos autorius.
Parodoje eksponuojami darbai: asambliažai ir skulptūrinės kompozicijos savo medžiagiškumu bei semantika atspindi urbanistinius ir gamtinius elementus. Besikeičiančio miesto vaizdai, naujai atsirandantys ir nykstantys jo ženklai, menininko konstruojami ir dekonstruojami, siekiant atskleisti neišbaigtumo motyvus miesto peizaže. Besikeičiančių laikų palikti sluoksniai, vaizdų ir informacijos perkrova darbuose atsispindi sustabdant kūrinių formavimo eigą, leidžiant atsiskleisti tarpsnio „iš-į“ žavesiui. Viena iš pasikartojančių temų menininko kūryboje – gamta ir natūra parodoje priešinama urbanizacijai, tačiau išlaikomas atstumas, atliekant stebėtojo rolę. Natūrali gamtos eiga, jos cikliškumas priešpastatomas žmogaus kuriamam daiktiškam pasauliui ir jo chaosui. Įjungdamas gamtą, kaip pirmapradį motyvą, autorius kelia pamatinį klausimą apie daiktų, o kartu ir žmogaus susikurto pasaulio esmę.

Dainius Trumpis baigė tapybos magistrantūrą Šiaulių universitete, Menų fakultete, stažavosi TAIK Universitete, Suomijoje. Nuo 2009 m. Lietuvos Dailininkų sąjungos narys. Menininkas aktyviai dalyvauja meno lauke, yra surengęs ne vieną personalinę parodą, įvertintas kultūros ir meno premijomis Lietuvoje ir užsienyje. D. Trumpis savo kūryboje derina skirtingas meninės raiškos formas tokias, kaip tapyba, skulptūra ir objekto menas, kuria asambliažus, skulptūrines kompozicijas ir paveikslus. Darbuose dažnai analizuoja socialines, psichologines ir filosofines temas. Menininko kūrybiniai įkvėpimai apima platų lauką, įtraukiantį įvairius pasaulinius įvykius ir realijas, darbuose dažnai atsispindi autoriaus kelionių patirtys, skirtingi kultūriniai ir geografiniai kontekstai.
Paroda „Neužbaigtumo galimybė” (AV17) galerijoje veiks iki kovo 9 d.

AV17 inf.

Sausio 18 d. (AV17) galerijoje atidaryta pirmoji Ryčio Urbansko personalinė paroda „Re-kolekcijos“.
Parodos kūrinių inspiracijos – tai menininko rasti vizualūs ir garsiniai fragmentai iš praėjusio laiko, kuriuos tyrinėdamas jis kuria savas istorijas, praeities įvykių galimus scenarijus ir jų hipotezes. „Re-kolekcijos“ – tai nuoroda į per laiką susiformavusią tam tikrų radinių kolekciją, o lotyniškas priešdėlis Re reiškiantis pasikartojimus, simboliškai siejamas su nauja tų radinių transformacija.

Parodoje eksponuojami objektai kuria erdvines kompozicijas, susidedančias iš ready-made’ų, autoriaus kurtų objektų ir garso kūrinių. Dalis eksponuojamų darbų lankytojus nukelia į XX a. antrosios pusės Ameriką, tuometinę jos kultūrą ir vizualinę estetiką. Pasitelkdamas to laikotarpio kultūrinius atributus: modernistinę architektūrą, jos formas ir struktūras, amerikiečių roko grupės Van Halen garso takelį, menininkas juos rekonstruoja, kurdamas naują turinį, nutolusį nuo jų kultūrinės ir geografinės zonų. Permąstant vaizdo ir klausymo sukeltas patirtis, jų kuriamus erdvės ir laiko pokyčius bei pastarųjų suvokimą, šie kūriniai atskleidžia nutrūkusios komunikacijos momentą. Įdaiktinti prisiminimai tampa tarpininkais tarp praeities ir dabarties, materija, kurioje apmąstoma asmeninio laiko sąvoka.

Rytis Urbanskas baigė skulptūros magistrą Vilniaus dailės akademijoje, grupinėse parodose dalyvauja nuo 2012 m. Savo kūrybą pristatė Šiuolaikinio meno centre, VDA parodų salėse „Titanikas“ bei Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje. Menininkas stažavosi Karališkoje Danijos ir Estijos menų akademijose. Kūrėjo darbai pasižymi konceptualiai tyrinėjama aplinka per garsinį ir vizualinį jos kodą. Vienas iš pagrindinių R. Urbansko kūrybinių interesų yra klausymosi procesų analizė, plėtojama skirtingų akustinių erdvių kontekstuose. Autoriaus kūriniams, ypač garso, būdinga peizažų neatitikimų tyrimas, pirmojo ir antrojo planų konfliktas atveriantis prieigą prie užslopintų peizažo detalių, jas išryškinant. Kuriamos instaliacijos pasižymi interaktyvumu ir įsitraukimu, surežisuojant tam tikras socialines situacijas, kurios formuoja jų išbaigtumą.

Paroda „Re-kolekcijos“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, veiks iki vasario 10 d.

AV17 inf.

Š. m. lapkričio 15 d. 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma Julijos Pociūtės paroda „Linija“. Tai jau devintoji menininkės personalinė paroda, kuria autorė tęsia realybės ir fikcijos tyrinėjimus, šį kartą juos konstruodama iš asmeninės ir politinės istorijos fragmentų. Parodos inspiracijos šaltinis – archyvinė fotografija, vaizduojanti menininkės šeimos prisiminimus apleistuose Palangos bunkeriuose, Antrojo pasaulinio karo metais žymėjusius Molotovo liniją. Ši linija – istorinis faktas, tampantis atspirties tašku apmąstymams apie saugumo, atsitvėrimo, atsiribojimo bei uždarumo reikšmes.

J. Pociūtė parodoje „Linija“ pristato naujai sukurtus darbus: piešinius, instaliaciją, fotografiją ir video kūrinius. Pasitelkdama prancūzų filosofo ir semiotiko Roland Barthes apmąstymus apie vaizdo ir atminties ryšius, menininkė skaido vaizdą detalėmis, atskirdama jas nuo aplinkos, ištrindama jų kontekstą svarsto prisiminimų prigimtį. Bunkeris, karo palikimas ir asmeninių prisiminimų vieta, bei miškas tampa vyraujančiais motyvais, kurie iš naujo konstruojami, analizuojant praeities įvykių įtaką savęs ir kitų suvokimui. Parodoje menininkė taip pat paliečia problematišką mūsų santykį su praeitimi, norą ją ištrinti, tarsi ji niekada neegzistavo. Šis santykis su istorija ir praeitimi susipina su savotišku saugumo troškimu, uždarumu ar atsiskyrimu, kurie stagnuoja ir riboja, neleisdami iki galo jų priimti. Linijos simbolika permąstomas visuotinis bei asmeninis saugumo reiškinys. Tai siekis apsisaugoti, vengiant agresoriaus, tačiau taip pat ir baimė, slapstymasis ar abejingumas, kurių pasekmes galime įžvelgti nūdienos aktualijose.

Julijos Pociūtės kūrybai būdingas žmogaus ir jį supančios aplinkos dualumo ir laikinumo vaizdavimas. Menininkė domisi tarpinėmis būsenomis tarp tikrovės ir įsivaizdavimo. Viena iš atminties fiksavimo priemonių – fotografija tampa filosofinių apmąstymų lauku, kuri autorės kūryboje dažnai įgauna kitas raiškos formas, tokias kaip instaliacija ar video kūriniai.

Julija Pociūtė baigusi Vilniaus dailės akademiją. Nuo 2006 m. aktyviai veikia meno lauke, nuolatos dalyvauja grupinėse parodose bei meno festivaliuose, yra surengusi ne vieną personalinę parodą Lietuvoje ir užsienyje. Menininkės darbus įsigiję svarbiausi Europos stiklo meno centrai: šiuolaikinis stiklo meno muziejus Glasmuseet Ebeltoft Danijoje ir Karališkas La Granjos stiklo muziejus Ispanijoje.

Paroda „Linija“ (AV17) galerijoje, Totorių g. 5, Vilniuje, veiks iki gruodžio 9 d.

AV17 inf.

Š.m. spalio 12 d. 19 val. AV17 galerijoje atidaroma vienų žinomiausių šiuolaikinio meno kūrėjų Latvijoje Andris Eglītis ir Katrīna Neiburga paroda „Pickled Long Cucumbers“ (liet. „Ilgi marinuoti agurkai“). Menininkai Latvijai atstovauja daugelyje svarbių šiuolaikinio meno renginių, vienas tokių – Venecijos bienalė, kurioje autoriai dalyvavo 2015 m.

Andris Eglītis ir Katrīna Neiburga kolaboruodami kartu kuria instaliacijas, kuriose dažnai integruojami video darbai, tapyba ir skulptūra. Menininkų kūrinius parodoje „Ilgi marinuoti agurkai“ jungia bendra žmogaus ir gamtos tema. Katrīnos Neiburgos video darbas, vaizduojantis žmogaus prigimties neatsiejamumą nuo gamtos, savotišką Adomo ir Ievos provaizdį, bei Andris Eglītis tapybos darbai, sukurti naudojant žemę, smėlį ir molį, taip pat menininko kurti archajiški objektai, kuria tarsi naują pasaulį, kuriame dar juntami senojo pėdsakai.  Kūriniuose nuolatos juntamas koegzistavimas ir kartu konfrontacija tarp šiuolaikinio ir pirmykščio pasaulių. Darbuose vaizduodami įvairius šiuolaikinio žmogaus atributus ir ritualus menininkai balansuoja tarp neutralios, kartais postapokaliptinės nuotaikos, o šiuolaikybė parodoje įgauna barbarystės vaizdinį. Parodoje paliečiami klausimai susiję su šių laikų ekologinėmis problemomis, nulemtomis žmogaus, o „grįžimas atgal į gamtą“, pabrėžia žmogaus prigimties stiprų ryšį su gamta ir jo veiksmų prieštaringumą. Parodos pavadinimui pasirinktas visiems pažįstamas agurkų konservavimo būdas bei įprastus agurkus pakeičiant ilgais, parodos žiūrovas provokuojamas apmąstyti nusistovėjusių įpročių reikšmę mūsų gyvenimuose bei racionalumo ir iracionalumo aspektus.

Katrīnos Neiburgos ir Andris Eglītis darbams būdingas antropologinis tiriamasis žvilgsnis į kultūrinius ir socialinius reiškinius, tam tikrų visuomenės reiškinių pasikeitimų fiksavimas, keičiantis jų funkcijai. Dažnai jų kūryboje apmąstomi posovietinio laikotarpio lūžiai, praėjusio amžiaus ir dabarties sankirtos. Autoriai savo kūryboje kvestionuoja nusistovėjusius stereotipus: lyčių, galios ir valdžios konstruktus, juos dekonstruojant ir suteikiant kritinį matmenį. Jų kūrybos centre atsiduria žmogus vidinių ar išorinių perversmų akivaizdoje, žmogaus dualumas tarp jo materialaus pasaulio ir dvasinio gyvenimo. Menininkų kūrybai būdinga grubi estetika, kuriama dažniausiai naudojamų natūralių, mažai apdirbtų medžiagų: medienos, molio, medžių šakų.

Katrīna Neiburga baigė vizualinės komunikacijos magistro studijas Latvijos meno akademijoje ir studijavo Karališkame Stokholmo meno institute. Parodose dalyvauja nuo 2000 m., taip pat dalyvavo Sidnėjaus ir Maskvos bienalėse. 2008 m. apdovanota „Purvītis Prize“ – aukščiausiu įvertinimu meno srityje Latvijoje. Menininkė taip pat buvo viena iš kandidačių prestižiniam „Ars Fennica“ apdovanojimui už išskirtinę meninę kūrinių vertę gauti. Ji taip pat kuria scenografiją Latvijos nacionaliniam operos ir baleto teatrui, Permos operos ir baleto teatrui bei Paryžiaus bastilijos teatrui.
Andris Eglītis studijavo Latvijos menų akademijoje, I. E. Repin Sankt Peterburgo menų institute ir HISK Belgijoje. Autorius savo kūryboje jungia įvairias meno rūšis: tapybą, skulptūrą, objekto meną. Parodose dalyvauja nuo 2000 m., yra surengęs ne vieną personalinę parodą Rygoje, Antverpene, Berlyne. 2013 m. buvo įvertintas „Purvītis Prize“.

Spalio 12 d. 18 val. AV17 galerijoje, Totorių g. 5, vyks susitikimas su autoriais, kurio metu bus pritatoma jų kūryba bei aptariami paskutinieji projektai. Pokalbis vyks anglų kalba.
Paroda “Ilgi marinuoti agurkai” AV17 galerijoje, Totorių g. 5, Vilniuje, veiks iki lapkričio 8 d.

Projektą dalinai remia
Lietuvos kultūros taryba

AV17 inf.

Nuo 2011 m. veikianti AV17 galerija po šešių metų sėkmingos veiklos persikelia į miesto centrinę dalį, erdvesnes patalpas (Totorių g. 5, Vilnius), leisiančias galerijos veiklą plėtoti didesniu mastu bei pasiekti platesnę auditoriją.

AV17 galerija nuo savo veiklos pradžios dėmesį telkė į šiuolaikinę skulptūrą, instaliacijos ir objekto meną pristatančius Lietuvos ir užsienio menininkus. Naujose erdvėse (Totorių g. 5) įsikurianti galerija ir toliau vystys panašaus pobūdžio projektus taip pat pristatydama fotografijos bei video meno parodas. Veikla pasipildys įvairiais edukaciniais užsiėmimais: paskaitomis apie šiuolaikinį meną, susitikimais su menininkais, menininkų vedamomis kūrybinėmis dirbtuvėmis ir kt. Vienas svarbiausių galerijos veiklos principų – bendradarbiavimas ne tik su gerai žinomais šiuolaikiniais Lietuvos ir užsienio menininkais, bet ir su jaunais, kylančiais kūrėjais - ir toliau išliks prioritetinis. Jau šį rudenį galerija pristatys 56-ojoje Venecijos bienalėje Latviją atstovavusių Katrina Neiburga bei Andris Eglitis darbus, jaunus vokiečių kūrėjus Yasmin Alt ir Kai Franz. Taip pat tęs jau tradicija tapusius tarptautinius parodų mainų projektus, kurių metu Lietuvos menininkai pristatomi ir garsinami kitose šalyse, o užsienio autoriai turi galimybę savo kūrybą eksponuoti Lietuvoje. Galerija neapsiribos parodomis naujose ekspozicinėse erdvėse, o plės bendradarbiavimo galimybes su kitomis meno iniciatyvomis užsienyje ir Lietuvoje bei ieškos naujų įdomių būdų pristatyti kūrėjus. Savo veiklą AV17 vystys ir už galerijos ribų, pristatant šiuolaikinį meną neįprastose erdvėse bei ten, kur juntamas jo trūkumas.

AV17 naujos erdvės atidarymą pažymės su galerija nuo jos įkūrimo bendradarbiaujantis menininkas Rimantas Milkintas. Menininkas nuo 2003 m. aktyviai veikia Lietuvos ir tarptautinio meno lauke, yra ne kartą pelnęs prestižinius prizus Lietuvoje ir užsienyje. 2011 m. tarptautinėje meno mugėje ARTVILNIUS‘11 menininkas buvo įvertintas apdovanojimu „Už skulptūros objektą parodų erdvėse“. R. Milkinto kūrybai būdinga švari modernizmo tradiciją primenanti estetika, formos ir linijos grakštumas, medžiagos ir idėjos santykio vientisumas. Vadovaudamasis principu, kad menininkas yra savo laiko atspindys, R. Milkintas savo kūryboje kalba apie laikmečio aktualijas ir idėjas.
Naujos erdvės atidarymo proga lankytojai bus kviečiami apžiūrėti R. Milkinto parodą „Daugmaž vidurdienis“. Paroda konceptualiai apžvelgs kūrėjo patirtį ir vystomas kūrybines idėjas. „Daugmaž vidurdienis“ retrospektyviai pristatys menininko kūrybą naujai sukurtais darbais. AV17 galerijos naujas erdves užpildys menininko skulptūrinės instaliacijos, kurias autorius sieja su tam tikrais žodžiais, naudojamais kalbant apie laiką ir laikmetį. Šie žodžiai menininko buvo vartojami kūrybinio proceso metu bei atskleidžia šiuolaikinio laikmečio dvasią, informacijos perteklių, greitą gyvenimo ritmą, kuomet nuolatos jaučiamės skubantys, tačiau tuo pačiu ir jau vėluojantys. R. Milkintas šios parodos darbuose naudoja praeities, dabarties ir ateities kalbinius motyvus, kurie atspindi tiek jo kūrybos etapus, tiek bendražmogiškus šiuolaikinio gyvenimo diktuojamus tempus. Pristatomuose darbuose daugiausiai naudojama geležis tampa savotišku kūrybinės brandos ir stabilumo simboliu.
„Daugmaž vidurdienis“ žiūrovus simboliškai pakvies parodą apžiūrėti vidurdienį (nuo 13 val.), o oficialus parodos atidarymas vyks vakare (rugsėjo 7 d., 18 val.) Vilniaus galerijų savaitgalio metu.

Ši paroda taip pat taps ir simboline pradžia naujai erdvei, nauju AV17 galerijos laiku ir laikmečiu.Rimanto Milkinto paroda veiks iki spalio 5 dienos.

AV17 inf.

Gegužės 11 d. 18 val. (AV17) galerijoje atidaroma jungtinė šiuolaikinių estų menininkų, Annikos Kedelauk ir Rainerio Kaasik-Aaslav, juvelyrikos paroda „Jungtis / Pilka hedonisto kasdienybė“.
Idėja menininkams kartu surengti parodą gimė neatsitiktinai. Nors Annika ir Raineris šiuo metu kuria individualiai, plėtodami savitą ir unikalų braižą, tačiau autorių kūrybinės biografijos ne tik kad turi panašumų, bet ir yra persipynusios. Jaunajai estų juvelyrų kartai atstovaujantys Annika ir Raineris juvelyrikos studijas baigė Estijos dailės akademijoje, o šiuo metu gyvena ir kuria Taline. Dar studijų metais drauge su kitu jaunu estų juvelyru, Nils Hint, jie įkūrė menininkų grupę OTSE!, 2012 m. pristačiusią konceptualios juvelyrikos parodą (AV17) galerijoje.

Annikos juvelyrikoje galima išskirti dvi pagrindines estetines temas. Pirma, tai įvairių mechanizmų ir mašinų įkvėpti objektai, pasižymintys formų paprastumu, praktiškumu ir daugiafunkcionalumu. Antra, mums mažai pažįstamas, dar neatrastas tamsos būtybių pasaulis, kurį autorė materializuoja derindama atgrasius vaizdinius su lengva, elegantiška plastika.

Parodoje „Jungtis“ pristatomi kūriniai yra pirmosios estetinės kategorijos tąsa. Seno žaislo – konstruktoriaus – inspiruota kolekcija stebina ne tik autentiška plastika, bet ir dirbinių masteliais: pradedant mažyčiais juvelyriniais objektais ir baigiant konstruktoriaus principu susidedančia instaliacija, kurios dalis į visumą sujungia ne milžiniški varžtai, o žmonės. Sukabinta keliomis „gyvosiomis“ jungtimis, instaliacija tampa gigantišku kaklo papuošalu. Čia menininkė pakeičia ir pačią juvelyrikos koncepciją – dirbinys traktuojamas ne vien tik kaip estetinis objektas, o pavirsta į nuolat perkonstruojamą, gyvą ir pulsuojantį organizmą.

Raineris savo kūrybai inspiracijos semiasi istorijoje, senovės mitologijoje bei kolektyvinėje atmintyje. Jis drąsiai perinterpretuoja visiems gerai atpažįstamus religinius simbolius ir kuria naujas, netikėtas mitų versijas. Jo detalūs ir preciziški darbai dažnai primena ne atskirus juvelyrinius objektus, o mažas mizanscenas ar vizualius pasakojimus. Autorius pasitelkia humorą ne kaip būdą pašiepti visuomenę ir jos ydas, o kaip įrankį artikuliuoti tiesą (kad ir kokia neįprasta ar prieštaringa ji būtų).
Paroda „Pilka hedonisto kasdienybė“ taip pat nestokoja lengvos ironijos ir sarkazmo, per kurių prizmę menininkas nagrinėja malonumais paremto gyvenimo būdo filosofiją. Parodoje pristatomi juvelyriniai objektai reflektuoja šiuolaikinio hedonizmo apraiškas ir ženklus mūsų kasdienybėje. Atrodytų, kad išvargintiems dirbtinos buržuazinės idilės, neįpareigojantis hedonistinis gyvenimo džiaugsmas yra išsigelbėjimas. Tačiau autorius konstatuoja netikėtą faktą – hedonistas irgi kenčia nuo rutinos, tik ji yra kiek kitokia negu daugelio mūsų.

Paroda (AV17) galerijoje, Aušros Vartų g. 17, Vilniuje, veiks iki birželio 4 d.

AV17 inf.

Balandžio 11 d. 18 val. (AV17) galerijoje, atidaroma antroji jaunos menininkės Justės Venclovaitės personalinė paroda „Prisitaikymai“.

Justė Venclovaitė savo darbais kuria vaizdines užduotis ir mįsles, kurios žiūrovą nukreipia į semiotikos ir lingvistikos nagrinėjamas problematikas. Pasitelkdama savo sukurtus ar iš kasdienės aplinkos pasiskolintus daiktus menininkė kvestionuoja jų reikšmes skirtinguose kultūriniuose kontekstuose. Šią parodą jungianti tema – „prisitaikymai“ kviečia apmąstyti mus supančią aplinką, jos prasminius ženklus bei prisitaikymą prie jos tiek kūnu, tiek vidine būsena.

J. Venclovaitė parodoje pristatys darbus, kurie dvejoja žmogaus daiktiško pasaulio reikšmėmis bei kvestionuoja įvairių kategorijų reprezentacijas. Viena iš autorės kūryboje sugrįžtančių temų, atspindinčių šią abejonę, yra gamtiško ir žmogiško pasaulių vaizdavimas. Šių dviejų pasaulių susidūrimas sukuria aplinkybes įvairioms „prisitaikymų“ variacijoms atsirasti, kurios ir vaizduojamos parodoje. Prisitaikymas prie iš pažiūros nebūtinų ir nereikalingų sąlygų vienais atvejais kuria netikrumo ir butaforijos jausmą, kitais – išryškina tam tikrus nematomus mus supančio pasaulio dėsnius. Parodą jungiantis motyvas atskleidžia autorės vaizduojamų situacijų daugialypumą ir pabrėžia, kad būtent prisitaikymo metu pradedame patirti ir suvokti aplinką, kurioje gyvename ir veikiame. Parodoje eksponuojami darbai balansuoja tarp tikrovės ir sapno jausenų, kurie, kaip pati menininkė teigia, yra „vaizdiniai pamąstymai apie proto užkaborius, nušviestus vienos didesnių baimių: kad juose nieko ypatingo nėra, tik skirtinguose kontekstuose pasikartojančios tos pačios situacijos.“ Parodoje „Prisitaikymai” menininkė eksponuos meninius objektus ir videofilmus.

Justė Venclovaitė (g. 1988) baigusi skulptūros bakalaurą Vilniaus dailės akademijoje ir vizualinės kultūros magistrą Aalto Universitete, Suomijoje, savo kūryboje jungia objekto meną, instaliaciją ir video. Nuo 2007 m. dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūrėja savo darbus pristatė parodose Suomijoje, Portugalijoje, JAV, taip pat Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre bei galerijoje „Vartai”.  

Paroda (AV17) galerijoje, Aušros Vartų g.17, Vilniuje, veiks iki gegužės 7 d.