7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Naujojo arsenalo laukia pokyčiai: muziejus žengia dar vieną žingsnį rekonstrukcijos link

Prieš pusmetį Lietuvos nacionalinis muziejus pradėjo pasiruošimą vieno iš pagrindinių savo padalinių – Naujojo arsenalo – rekonstrukcijos darbams ir atliko tam būtinus taikomuosius architektūros, istorijos, polichromijos, geologijos, konstrukcijų mokslinius tyrimus. Dabar muziejus pasirašė sutartį su šiluminės trasos iškėlimo darbus atliksiančia įmone, kuri jau ėmėsi rangos darbų, juos planuojama užbaigti iki lapkričio mėnesio.

LNM inf.

Europos archeologijos dienos: nuo povandeninės archeologijos iki elitinio kuršių kario kalavijo

Septynios parodos, šešiolika edukacinių programų, įvairios paskaitos, intriguojantys pristatymai – visa tai birželio 17–19 dienomis pasiūlys per dvidešimt Lietuvos muziejų ir institucijų, prisijungusių ir švenčiančių Europos archeologijos dienas.

LNM inf.

Nidoje – pasimatymas su gintaru: parodoje susipina archeologiniai radiniai ir meno kūriniai

Prasidėjus vasarai Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į pajūrį. Birželio 10 d. 16 val. Nidoje įsikūrusioje Gintaro galerijoje-muziejuje, Menininkų namuose, atidaroma archeologijos ir meno paroda „Laikmečių pokalbis“. Šios parodos akcentu tapo juvelyrės Eglės Čėjauskaitės-Gintalės darbai, įkvėpti tūkstantmečių senumo muziejaus eksponatų, o atmosferą čia kuria dizainerio Martyno Gintalo videoprojekcija.

Atmosferą parodoje kuria Martyno Gintalo vaizdo projekcija (M. Gintalo nuotr.)
Atmosferą parodoje kuria Martyno Gintalo vaizdo projekcija (M. Gintalo nuotr.)
LNM inf.

Istorikų pokalbis apie tarpukario Lietuvos karo laivo vadą P. Labanauską: jo biografijoje dar esama baltų dėmių

Kokios yra tarpukario Lietuvos karinio laivyno ištakos? Koks vaidmuo čia tenka vienintelio Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ kapitonui Povilui Labanauskui (1908–1999)? Ką naujo apie šį žmogų ir mūsų valstybės karinį jūrų laivyną atskleidžia istoriko Kęstučio Kilinsko tyrimas, atliktas parodoje „Išpakuojam! Henrio Gaidžio dovana Lietuvai“? Apie visa tai kalbama Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusioje istorikų dr. K. Kilinsko, dr. Jono Vaičenonio ir dr. Ingos Zakšauskienės diskusijoje, kurią moderavo dr. Norbertas Černiauskas.

LNM inf.

Kovojančių moterų istorijos Lukiškių kalėjime: puikus vietos, laiko ir turinio derinys

Lietuvos nacionalinis muziejus Lukiškių kalėjime atidaro naujausią savo parodą „kovotoJOS XIX–XX“. Kartu tai pirmoji paroda, kuri bus įkurdinta autentiškose atnaujinto ir kultūrinio veiksmo vieta tapusio Lukiškių kalėjimo kamerose. Žengdamas į netradicinę erdvę muziejus siekia dar plačiau pasakoti stereotipus griaunančias ir lyčių vaidmenis permąstyti verčiančias istorijas, kurios šių dienų kontekste tampa kaip niekad aktualios.

S. Samsono nuotr.
S. Samsono nuotr.
S. Samsono nuotr.
S. Samsono nuotr.
LNM inf.

Viena paroda ir du dideli atradimai: visuomenei pristatomas nežinomas tarpukario fotografas ir nefasadinio Kauno vaizdai

Į jo objektyvą pakliuvo viskas – ir engiamieji, ir išrinktieji, nuo Kauno favelų iki Lietuvos prezidento aplinkos. Kūrėjas, kuriam buvo atseikėta talento, bet pagailėta šlovės. Duoklę, kurios jis nusipelnė, šiandien jam atiduoda Lietuvos nacionalinis muziejus, balandžio 20 d. Istorijų namuose atverdamas parodą „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“. Parodos organizatoriai jau dabar įsitikinę, kad žmogus-slėpinys Antanas Ingelevičius ir į dienos šviesą iškeltas jo fotografijų archyvas bus įrašyti į Lietuvos fotografijos istoriją. Kartu tai, ko gero, yra geriausia, ką Vilnius šiemet galėtų padovanoti Kaunui – 2022 metų Europos kultūros sostinei.

Antanas Ingelevičius. Asmenukė (Fot. Antanas Ingelevičius, LNM nuotr.)
Antanas Ingelevičius. Asmenukė (Fot. Antanas Ingelevičius, LNM nuotr.)
LNM inf.

Ruošiamasi Vilniaus 700 metų jubiliejui: architektai kviečiami kurti paviljoną Gedimino kalno papėdėje

Lygiai po metų sostinėje iškils nauja ekspozicinė erdvė – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Čia lankytojų lauks pažintis su XIX amžiaus vilniečiais ir miestu, kuriame jie gyveno. Mokslininkams dėliojant paskutinius istorinio tyrimo štrichus, Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Architektūros fondu skelbia atvirą konkursą architektams: laimėtojui bus suteikta galimybė nuspręsti, kaip atrodys vilniečius ir miesto svečius Gedimino kalno papėdėje sutelksianti vieta, ir įgyvendinti savo idėją.

LNM inf.

Velykinės kūrybinės dirbtuvės: nuo molinio margučio gamybos iki ukrainietiškų margučių raštų

Lietuvos nacionalinis muziejus penkiuose savo padaliniuose balandžio 9–21 d. rengia kūrybines dirbtuves, kurių pagrindinė tema – Velykos. Dirbtuvių dalyviai – šeimos ar pavieniai asmenys – galės pasimokyti margučius marginti nuo seno mūsų krašte įprastais būdais, kartu su archeologu Povilu pasigaminti netradicinį – molinį – margutį ar susipažinti su ukrainiete Julija, kuri papasakos apie Velykų papročius savo šalyje.

LNM inf.

Tūkstančiai lietuvio gyvensenos artefaktų: atveriama analogo Lietuvoje neturinti saugykla

Aštuoniose salėse sutilpę tūkstančiai įvairiausių kasdienių buities ir gyvensenos daiktų. Koks lietuvio genas juose užkoduotas? Kokius klodus įamžinome ir per laiką primiršome? Ką naujo galime atrasti praeityje? Nuo kovo 24 d. Istorijų namuose pradedanti veikti etnografinių eksponatų saugykla-ekspozicija kol kas Lietuvoje vienintelė tokia – atvira ne tik mokslininkams, bet ir specialių teminių ekskursijų dalyviams.

LNM inf.

Trys vakarai su Lietuvos archeologais: atradimai, nusidriekę nuo Meksikos iki Kernavės

Pasakojimas apie unikalią priešistorinių žmonių galvų kolekciją. Paskaita, kurios istorijų veikėjais taps mažytė segės detalė, keletas žiedų, smeigtukų, puodelis, geležinis skobtas ir karoliai. Lietuvos ir Latvijos pašonėje atrasto kapinyno, menančio Tautų kraustymosi laikotarpį, tyrimai ir naujausi archeologiniai atradimai Kernavėje – visas šias ir dar daugiau temų pristatys šalies archeologai kovo 3 d. prasidėsiančiuose XIX Marijos Gimbutienės skaitymuose.

Aukuro kalne archeologai rado augalų liekanų, gyvūnų kaulų. G. Vėliaus nuotr.
Aukuro kalne archeologai rado augalų liekanų, gyvūnų kaulų. G. Vėliaus nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 20  >>> Archyvas