7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Vaikystės gynyba Ukrainoje: Bastėjoje atidaroma paroda „Ta gėlė atrodo kaip dronas“

Gegužės 20 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20, Vilnius) pristatys danų menininko Eske Touborgo darbų parodą „Ta gėlė atrodo kaip dronas“. Parodoje bus eksponuojami kūriniai, kurių pagrindas – menininko rengtos tapybos dirbtuvės su ukrainiečių vaikais, išlaisvintais iš Rusijos okupuotų teritorijų. Norintys paremti Ukrainos vaikus galės nusipirkti meno kūrinius ir gautos lėšos bus skiriamos organizacijai „Save Ukraine“. 

Eske Touborgas, „Okupuota“. Dmytrivka, 2022 m. kovo 31 d. Menininko asmeninio archyvo nuotr.
Eske Touborgas, „Okupuota“. Dmytrivka, 2022 m. kovo 31 d. Menininko asmeninio archyvo nuotr.
LNM inf.

Jono Šliūpo muziejuje atidaroma Marijos Švažienės gobelenų ir tapybos paroda

Balandžio 29 dieną 17.30 val. Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kviečia į Jono Šliūpo muziejų (Vytauto g. 23A, Palanga), kur bus atidaroma paroda „Marija Švažienė: gobelenai ir tapyba“. Paroda leis pažinti menininkę, kurios kūryba keitė Lietuvos tekstilės kryptį. Joje taip pat pirmą kartą susitiks du kūriniai, kurių istorija tęsėsi dešimtmečius.

Parodos „Marija Švažienė: gobelenai ir tapyba“ fragmentas
Parodos „Marija Švažienė: gobelenai ir tapyba“ fragmentas
LNM inf.

Nuo svetimo žvilgsnio prie savo balso: ką apie Lietuvą pasakoja Prancūzijos muziejų eksponatai?

Būna laikotarpių, kai apie šalį kalba ne jos gyventojai, o kiti – svetimšaliai keliautojai, mokslininkai, imperijų pareigūnai. Jie aprašo kraštą, klasifikuoja jo žmones, aiškina jo istoriją, nes patys tos šalies žmonės neturi galimybės pasakyti, kas jie yra. Būtent tokioje situacijoje XIX amžiuje buvo Lietuva. Nuo XVIII amžiaus pabaigos praradusi valstybingumą ir tapusi carinės Rusijos imperijos vakariniu pakraščiu, ji neturėjo politinio balso Europoje. Todėl jos įvaizdis buvo kuriamas iš išorės – dažnai siejant su Lenkija ar Rusija arba vaizduojant kaip romantizuotą Rytų Europos kraštą.

Eksponuojamos barono de Baye nuotraukos, šioje įamžinti žemaičių valstiečiai vestuvėse. Žemaitija. 1904 m. S. Samsono / LNM nuotr.
Eksponuojamos barono de Baye nuotraukos, šioje įamžinti žemaičių valstiečiai vestuvėse. Žemaitija. 1904 m. S. Samsono / LNM nuotr.
LNM inf.

„Žiūrime vienas į kitą per šimto metų nuotolį“: S. Parulskis apie Vilnių S. F. Fleury ir savo fotografijose

Kas nutinka, kai du fotografai sustoja toje pačioje miesto vietoje, tik juos skiria daugiau nei šimtas metų? Naujoje Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namų parodoje susitinka Stanisławo Filiberto Fleury XX a. pradžioje užfiksuoti miesto vaizdai ir Sigito Parulskio šiandieninės fotografijos.

Parodos „Žvelgia vienas į kitą. Stanisławo Filiberto Fleury ir Sigito Parulskio fotografijų pokalbis“ fragmentas
Parodos „Žvelgia vienas į kitą. Stanisławo Filiberto Fleury ir Sigito Parulskio fotografijų pokalbis“ fragmentas
LNM inf.

Kurti vasarą Palangoje: Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia reziduoti „Kūrybatorijoje“

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kviečia muziejininkus ir muziejams kuriančius specialistus vystyti savo projektus „Kūrybatorijoje“. Tai specializuota LNM Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) įsikūrusi rezidencijų erdvė, skirta kūrybai, tyrimams, tinklaveikai ir profesiniam augimui. Anketos 2026 m. šiltojo sezono rezidencijoms priimamos iki balandžio 13 d.

Kultūrinių renginių erdvė LNM Jono Šliūpo muziejuje. A. Kazlausko nuotr.
Kultūrinių renginių erdvė LNM Jono Šliūpo muziejuje. A. Kazlausko nuotr.
LNM inf.

Nuo panoramos prie detalės: albumas, atveriantis nepastebėtą XIX a. miesto kasdieną

Dienos šviesą išvydo didžiausias ir ambicingiausias pastarųjų metų Lietuvos nacionalinio muziejaus leidinys „XIX a. Lietuvos dailės paraštėse: nepastebėta miesto kasdiena“. XIX a. miestų vaizdai čia pristatomi ne kaip reprezentacinės panoramos, o kaip gyva, detalių prisodrinta kasdienybė, dažnai liekanti nepastebėta. Knyga parengta bendradarbiaujant su Lietuvos meno pažinimo centru „Tartle“.

S. Samsono nuotr.
S. Samsono nuotr.
LNM inf.

Ainų kultūros savaitgalis: pasakojimai iš šiaurės Japonijos Istorijų namuose

Vasario 27–kovo 1 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) Istorijų namuose vyks pirmasis Lietuvoje ainų kultūros savaitgalis. Lankytojai kviečiami į trijų dienų festivalį, kuriame galės artimiau susipažinti su iš šiaurės Japonijos kilusia ainų tauta: jos menais, pasaulėžiūra, istorija, kulinarija ir pastarąjį dešimtmetį vykstančiu intensyviu kultūriniu atgimimu. Lankytojų lauks kūrybinės dirbtuvės vaikams ir suaugusiesiems, įvairios paskaitos, pasirodymai ir dokumentinių filmų peržiūros. Užsiėmimus ves specialiai šiam festivaliui iš Japonijos ir kitų šalių atvykę ainai – mokslininkai, menininkai ir Ainų kultūros išsaugojimo draugijos nariai.

Šiuolaikinis ainų menas parodoje „Žmogus tarp pasaulių. S. Samsono nuotr.
Šiuolaikinis ainų menas parodoje „Žmogus tarp pasaulių. S. Samsono nuotr.
LNM inf.

Nuo Vilniaus iki Upsalos: LNM paroda apie karalienes atveria bendrą Europos atmintį

Vasario 14-ąją Upsalos karališkojoje pilyje Švedijoje atidaryta Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) tarptautinė paroda „Karalienės (Queens)“. Į erdves, kuriose XVI amžiuje gyveno Švedijos karalienė Kotryna Jogailaitė, ji simboliškai sugrįžo po beveik penkių šimtmečių. O Barbora Radvilaitė čia pirmą kartą taip išsamiai pristatoma Švedijos publikai. Dvi iš Lietuvos kilusios moterys – karalienės – šiandien susitinka Upsalos pilies menėse jau kaip bendros regiono atminties dalis.

Paroda „Karalienės (Queens)“ Švedijpje. P. Saulėno nuotr.
Paroda „Karalienės (Queens)“ Švedijpje. P. Saulėno nuotr.
LNM inf.

Ne mada, o būtinybė: naujoje parodoje – priešistorės pamokos šiandienos tvarumui

Tvarumas dažnai pristatomas kaip vienas svarbiausių šiuolaikinio pasaulio iššūkių – dabarties siekis, reikalaujantis naujų technologijų ir sprendimų. Nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos paroda „Panaudoti dar kartą“ kviečia pažvelgti į kasdienes priešistorinių žmonių praktikas – daiktų taisymą, pakartotinį naudojimą ir pritaikymą, kurios modernybės laikotarpiu prarado reikšmę, o šiandien vėl tampa aktualios.

Parodos „Panaudoti dar kartą“ fragmentas. S. Samsono nuotr.
Parodos „Panaudoti dar kartą“ fragmentas. S. Samsono nuotr.
LNM inf.

Paroda apie ainų tautą iš šiaurės Japonijos jau greitai Istorijų namuose

Nuo vasario 5 d. Istorijų namuose lankytojai galės išvysti didžiąją šių metų Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) parodą „Žmogus tarp pasaulių. Ainų tauta Japonijos šiaurėje ir etnografas Bronislovas Pilsudskis“. Tai bus pirmoji tarptautinė paroda Lietuvoje, pristatanti tradicinę ir šiuolaikinę ainų kultūrą. Paroda skirta paminėti 160-osioms Bronislovo Pilsudskio gimimo metinėms – asmens, kuris buvo ištremtas į Sachaliną ir tapo vienu žymiausių ainų tautos etnografų ir antropologų.

Ainas / žmogus su lokio dvasia (kimun kamuy). Aut. Koji Yuki. 1964 m.
Ainas / žmogus su lokio dvasia (kimun kamuy). Aut. Koji Yuki. 1964 m.
  < PUSLAPIS IŠ 29  >>> Archyvas