Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Lygiai po metų sostinėje iškils nauja ekspozicinė erdvė – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Čia lankytojų lauks pažintis su XIX amžiaus vilniečiais ir miestu, kuriame jie gyveno. Mokslininkams dėliojant paskutinius istorinio tyrimo štrichus, Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Architektūros fondu skelbia atvirą konkursą architektams: laimėtojui bus suteikta galimybė nuspręsti, kaip atrodys vilniečius ir miesto svečius Gedimino kalno papėdėje sutelksianti vieta, ir įgyvendinti savo idėją.

LNM inf.

Lietuvos nacionalinis muziejus penkiuose savo padaliniuose balandžio 9–21 d. rengia kūrybines dirbtuves, kurių pagrindinė tema – Velykos. Dirbtuvių dalyviai – šeimos ar pavieniai asmenys – galės pasimokyti margučius marginti nuo seno mūsų krašte įprastais būdais, kartu su archeologu Povilu pasigaminti netradicinį – molinį – margutį ar susipažinti su ukrainiete Julija, kuri papasakos apie Velykų papročius savo šalyje.

LNM inf.

Aštuoniose salėse sutilpę tūkstančiai įvairiausių kasdienių buities ir gyvensenos daiktų. Koks lietuvio genas juose užkoduotas? Kokius klodus įamžinome ir per laiką primiršome? Ką naujo galime atrasti praeityje? Nuo kovo 24 d. Istorijų namuose pradedanti veikti etnografinių eksponatų saugykla-ekspozicija kol kas Lietuvoje vienintelė tokia – atvira ne tik mokslininkams, bet ir specialių teminių ekskursijų dalyviams.

LNM inf.

Pasakojimas apie unikalią priešistorinių žmonių galvų kolekciją. Paskaita, kurios istorijų veikėjais taps mažytė segės detalė, keletas žiedų, smeigtukų, puodelis, geležinis skobtas ir karoliai. Lietuvos ir Latvijos pašonėje atrasto kapinyno, menančio Tautų kraustymosi laikotarpį, tyrimai ir naujausi archeologiniai atradimai Kernavėje – visas šias ir dar daugiau temų pristatys šalies archeologai kovo 3 d. prasidėsiančiuose XIX Marijos Gimbutienės skaitymuose.

LNM inf.

Vasario 23 d., trečiadienį, Kazio Varnelio namuose-muziejuje pradeda veikti Čekijoje išleistų gražiausių knygų paroda. Paroda yra tarptautinės Vilniaus knygų mugės renginys, „Knygų šalies“ kūrybinės studijos kultūrinės programos dalis, vykstantis už mugės ribų ir šiemet kviečiantis paminėti jubiliejinius Pranciškaus Skorinos metus.

LNM inf.

LNM inf.

Šis susitikimas – kartu ir paskaita, ir pokalbis. Pagrindinė susitikimo ašis – švedų rašytojos Liv Strömquist 2018 m. išleistas komiksas „Fruit of Knowledge: The Vulva vs. The Patriarchy“, kurį ji sukūrė susipažinusi su Marijos Gimbutienės mokslinėmis publikacijomis.

LNM inf.

Lietuvos nacionalinis muziejus po daugiau nei 10 metų trukusių restauravimo darbų į dienos šviesą iškelia unikalius archeologinius radinius iš 2005 metais netikėtai atrasto ir Vilniaus miesto istorijos pamatus supurčiusio Vilniaus Bokšto gatvės kapinyno. Parodos Vilniaus miesto bastėjoje lankytojai išvys daugiau nei šimtą sidabrinių, žalvarinių ir paauksuotų papuošalų, kurie priklausė pirmiesiems tuomet dar pagoniško krašto krikščionims.

LNM inf.

Šiemet šalyje dešimtimis kartų išaugus migrantų skaičiui, kurių dalis atvyko su mažais vaikais, Lietuvos nacionalinis muziejus, bendradarbiaudamas su Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija ir Pabėgėlių priėmimo centru Naujininkuose, ėmėsi socialinės iniciatyvos: kartą per savaitę muziejaus specialistai mažiesiems organizuoja kultūrinę veiklą. Migrantų vaikai per žaidimus supažindinami su šalies kultūra, ugdomi jų kūrybiniai gebėjimai, rūpinamasi jų emocine būsena.

LNM inf.

Šiemet minime Marijos Gimbutienės šimtmetį. Šios pasaulinio garso Lietuvos archeologės vardas įamžintas ir miesto topografijoje – M. Gimbutienės vardu pavadintos dvi gatvės: viena – Vilniuje, kita – Kaune. Ką jų gyventojai žino apie šią mokslininkę? Ką iš tikrųjų žinome apie asmenybes, kurių metus minime? Atsakymų į šiuos klausimus nuvykome ieškoti į Marijos Gimbutienės gatvę Vilniuje. Ir štai ką atradome.