7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNM inf.

LNM inf.

Buvusios areštinės kameras užfiksavo su vieninteliu tokiu fotoaparatu Lietuvoje

Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su interaktyvios komunikacijos įmone virtualiems muziejaus lankytojams sukūrė išskirtinį produktą – įamžino autentiškas Buvusios areštinės kameras 360 laipsnių panoraminėse nuotraukose.


Buvusios areštinės pastatas – tai XIX a. veikęs politinių kalinių kalėjimas, kuriame šiuo metu pristatoma paroda „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“. Areštinės kamerose įkurta ekspozicija pasakoja apie 1863–1864 m. sukilimą ir jo dalyvius.

LNM inf.

Šiandien – realybė, rytoj – istorija: ką muziejai pasakos apie Covid-19?

Gyvename laikotarpiu, kuris tikrai įeis į istoriją: dėl koronaviruso kilusios pandemijos gyvenimas iš esmės pasikeitė visame pasaulyje. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kiekvieną prisidėti prie visapusiško šio įvykio atspindėjimo istorijoje ir dalintis daiktais, ateityje galbūt virsiančiais muziejaus eksponatais.


Lietuvos nacionalinis muziejus, saugantis didžiausią eksponatų skaičių šalyje – daugiau nei 1 mln. 300 tūkstančių, kasdieninėje veikloje dirba ne tik su istorinius laikus menančiais artefaktais, bet ir stengiasi užtikrinti šiandienos išsaugojimą ateičiai.

LNM inf.

Tarpukario stalo žaidimai Lietuvoje: vieną galima būtų pažymėti ženklu N-16

Karantino laikotarpiu Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia likti namuose ir siūlo išeitį, kaip nenuobodžiauti. Muziejus pristato du eksponatus – stalo žaidimus, paplitusius Lietuvoje tarpukariu, kuriuos nesunkiai galima pasidaryti namuose. Vienas siūlomas žaidimas skatina bendravimą, o žaisdami kitą patikrinsite savo sėkmę.

Žaidimas Dangus. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas Dangus. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
Žaidimas gėlėmis. K. Stoškaus nuotr.
LNM inf.

Uždarius muziejų duris, lankytojai kviečiami atidaryti virtualius jų langus

Šalyje paskelbus ir pratęsus karantiną, Lietuvos nacionalinis muziejus šį laiką išnaudoja nuotoliniam bendravimui su lankytojais. Sukūręs atskirą skiltį, pavadinimu „Ką veikti kai neveikiame“, muziejus internetiniame puslapyje www.lnm.lt siūlo naują bei laiko patikrintą virtualų turinį ir stebi vykstanti virsmą – virtualus lankytojas muziejaus portale praleidžia daugiau laiko, nei anksčiau.

LNM inf.

Paroda „Nesusitaikę“: istorija apie tai, kaip žmonės tikėjimu, muzika ir drąsa susigrąžino laisvę

Kovo 10 d. 18 val. Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro naują parodą „Nesusitaikę“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės trisdešimtmečiui paminėti. Ši paroda – tai pasakojimas apie lietuvių, sovietmečiu nepaklususių Maskvos diktatui, pasipriešinimą, laisvėjimą ir laisvę.


Paroda sudaryta chronologiniu principu, iš trijų dalių, o jos temos apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys.

LNM inf.

Lietuvos laisvės armijos Vanagų keliais: archeologai surengė ekspediciją vietovėje, kurioje buvo ruošiami partizanai

Ką archeologams pavyko rasti vietovėje, kurioje 1944 m. vasarą buvo surengta karinė mokomoji partizanų stovykla? Kur atvedė poeto ir partizanų kapitono Broniaus Krivicko-Vilniaus žūties vietos paieškos? Šios dvi temos bus pristatytos kovo 4 d. Marijos Gimbutienės paskaitų cikle.
Vienas iš vakaro pranešėjų Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas dr. Gediminas Petrauskas pasakoja, kad partizanų temą nagrinėja jau dešimtį metų. Šį kartą tyrimai archeologą nuvedė į Žemaitiją.

Archeologinės ekspedicijos akimirka. G. Stirbos nuotr.
Archeologinės ekspedicijos akimirka. G. Stirbos nuotr.
Broniaus Krivicko redaguotas laikraštis - Laisves_kova. 1952 m. Lietuvos istorijos nstituto bibliotekos Rankraštynas
Broniaus Krivicko redaguotas laikraštis - Laisves_kova. 1952 m. Lietuvos istorijos nstituto bibliotekos Rankraštynas
Bronius Krivickas pirmas iš dešinės Biržų girios partizanų gretose. 1950-1951 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Bronius Krivickas pirmas iš dešinės Biržų girios partizanų gretose. 1950-1951 m. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
LNM inf.

Naujasis archeologijos paskaitų sezonas: nuo 2000 metų senumo juvelyrikos iki Lietuvos partizaninio karo tyrimų

Lietuvos nacionaliniame muziejuje vasario 19 d. prasideda naujasis archeologijos paskaitų sezonas – 17-tieji Marijos Gimbutienės skaitymai. Per keturis vakarus archeologai pristatys įvairaus turinio temas: nagrinės Pietų Lietuvos akmens amžiaus keramiką, ankstyvojo romėniškojo laikotarpio juvelyriką, aptars archeologinių tyrimų Ylakių bažnyčioje (Skuodo r.) rezultatus, archeologinių tyrinėjimų sovietmečiu kasdienybę, taip pat apžvelgs naujausius Lietuvos partizaninio karo tyrinėjimus.


Naująjį Marijos Gimbutienės skaitymų sezoną pradeda dvi pranešėjos. Dr. Rasa Banytė-Rowell šįkart tyrinėja ankstyvojo romėniškojo laikotarpio žirgo kamanas – žąslus ir vadelių grandinėles, naudojamus arkliui valdyti.

LNM inf.

Nepažinta Jono ir Adolfo Mekų kasdienybė – praplėštuose „Gyvenimo lai(š)kuose“

Jono ir Adolfo Mekų vardai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. 1949 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose atsidūrę broliai kūrė avangardo istoriją, bendravo su žymiausiais pasaulio menininkais, tačiau už profesinių pasiekimų slypėjo ir nepaliaujamas gimtojo krašto ir Semeniškiuose (Biržų r.) likusios šeimos ilgesys. Artimiau pažinti šiuos garsius Lietuvos kūrėjus leis neseniai dienos šviesą išvydusi knyga „Gyvenimo lai(š)kai“.

Jonas ir Adolfas Mekai
Jonas ir Adolfas Mekai
LNM inf.

Trys Roko Dovydėno keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška

Kazio Varnelio namuose-muziejuje sausio 15 d. 18 val. atidaroma menininko Roko Dovydėno paroda „3 keramikos istorijos: asmeninio požiūrio paieška“.
Šioje parodoje Vilniuje gyvenantis ir kuriantis menininkas pristato savo darbus, sukurtus per aštuonerius metus.


„Tirdamas keramikos istoriją ir puodžiaus amatą, atrandu nutikimų, kai nesėkmė išgelbsti amatą ir netyčia pavykęs daiktas tampa istorijos dalimi. Ši patirtis mane atvedė prie vieno klausimo: kokią įtaką šiuolaikiniam menininkui-dizaineriui daro ar jos nedaro istorinio meno pažinimas? Visa tai pastūmėjo ieškoti galimų atsakymų, o savo įžvalgas pristatau meno projekte“, – pasakoja menininkas.

LNM inf.

Minint šrifto raidos šimtmetį Lietuvoje pristatoma šiuolaikinės kaligrafijos paroda

Šiemet sukanka 100 metų, kai tuometiniame Vilniaus universiteto Dailės skyriuje įvestas šrifto kursas ir pradėta mokyti rašto grožio – kaligrafijos. Ta proga Kazio Varnelio namuose-muziejuje pirmą kartą bus pristatyta šiuolaikinės Lietuvos kaligrafijos paroda, kurioje dalyvauja net 20 kaligrafijos meistrų.
Lietuvoje kaligrafijos mokymas pradėtas pagal Edvardo Johnstono anglų šrifto mokymo metodiką, tačiau per šimtą metų keitėsi ir pati mokymo metodika, ir atlikimo priemonės, ir pritaikymas. Nuo tradicinių priemonių, tokių kaip kaligrafiniai teptukai, metalinės plunksnos, bambukas, medinės plokštelės, aliejinės kreidelės, tušas, iki skaitmeninės spaudos, kaligrafijos tekstilėje, kaligrafijos ant metalo, šilkografijos ir kitų autorinių technikų – visą šią raiškos įvairovę bus galima išvysti parodoje.
Eksponuojami kūriniai varijuoja nuo meistriškai išrašytų tekstų, puošnių barokinių raidžių iki Zenga krypties spontaniškos kaligrafijos tradicijos. Tai įvairovė, aiškiai parodanti, kad kaligrafija Lietuvoje turi gilias ir gyvybingas tradicijas, yra svarbi Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalis ir tampa vis populiaresnė.

  < PUSLAPIS IŠ 11  >>> Archyvas