Lietuvos nacionalinis muziejus, šią savaitę atidaręs seniausio šiuo metu Lietuvoje žinomo archeologinio artefakto – Lyngby tipo kirvio – parodą, kviečia į jos palydimąjį renginį – malkų skaldymo varžybas. Šis neįprastas renginys yra tarsi iššūkis, kuriame visi norintys galės įrodyti, ar šiuolaikinis žmogus tebemoka naudotis vienu svarbiausių akmens amžiaus įnagiu – kirviu.
„Anuometiniam vis dar klajojančiam medžiotojui-rankiotojui kirvis buvo nepamainomas įnagis. Jeigu visus 13 tūkstančių metų kirvis buvo išsaugotas, kirvio forma kaip tokia nesikeičia iki pat šių dienų, tačiau ar iš tikrųjų mes visi išsaugojome savo įgūdžius juo naudotis?“ – klausia Lietuvos nacionalinio muziejaus projektų vadovė Gabrielė Gudaitienė.
Seniausias kirvis Lietuvoje. Biržų rajone kadaise telkšojusio didelio ir seklaus vandens telkinio pakrantėje jis pragulėjo nuo akmens amžiaus. Tyrimai leidžia spėti, kad tai buvo patraukli vieta laikinai stovyklavietei. Iš šiaurės elnio rago pasigamintas, tais laikais klajoklių bendruomenėms nepamainomas įrankis – Lyngby tipo kirvis – greičiausiai buvo pamestas medžioklės metu. Per tūkstančius metų šioje vietoje plytėjusią tundrą pakeitė lapuočiai, o ir ežero šiandien čia jau neberasime – savo vagą čia prasigraužė upė. Paprastai rago dirbiniai per tūkstančius metų sunyksta, tad įvyko tikras stebuklas, kad šis kirvis pasiekė mūsų laikus.
„Ne viskas pavyko, tačiau pats požiūris, kad moderni Lietuvos valstybė turi remtis laisvu žmogumi, laisva asmenybe, o tą laisvą asmenybę turi ugdyti atnaujinta mokykla, buvo ir lieka labai svarbus“, – sako Darius Kuolys, pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministras. Pokalbis su D. Kuoliu – tai Lietuvos nacionalinio muziejaus parodos „Nesusitaikę“, skirtos šalies Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečiui, dalis. Paroda pratęsiama iki lapkričio 15 d.
Papasakokite, kaip tapote pirmosios Vyriausybės kultūros ir švietimo ministru.
Į kultūros ir švietimo ministrus atėjau raginamas vyresniųjų bičiulių – Sauliaus Šaltenio, Algirdo Patacko, Meilės Lukšienės. Jų paskatintas „ėjau“ su rimtų reformų idėja. Rūpėjo padėti pamatus savarankiškai visuomenei, kurios pagrindine ašimi būtų laisva, kūrybinga asmenybė. Į pirmosios Vyriausybės programą labai aiškiai įrašėme, kad švietimas ir kultūra bus prioritetinė valstybės raidos sritis.
Rugpjūčio 23-iąją, sekmadienį, Lietuvos nacionalinis muziejus, išreikšdamas palaikymą taikių protestų dalyviams Baltarusioj ir prisidėdamas prie Laisvės kelio iniciatyvos, kviečia nemokamai apsilankyti parodoje „Pažadinti: Gedimino kalne rastų sukilėlių istorija“ ir prisiminti, kaip lietuvių, lenkų ir baltarusių tautos kartu kovojo už laisvę 1863–1864 metais.
Buvusioje Abiejų Tautų Respublikos teritorijoje 1863–1864 metais vyko plataus masto sukilimas siekiant išsivaduoti iš Rusijos imperijos priespaudos. Tai kovingiausias nacionalinio ir socialinio išsivadavimo sąjūdis XIX amžiuje Rusijos imperijoje. Žūtbūtinėse kovose dalyvavo įvairių luomų ir tautybių atstovai, tarp jų lietuviai, lenkai ir baltarusiai.
Rugpjūčio 14–16 d. Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje lankytojai galės išvysti išskirtinį muziejaus eksponatą – lobį, kurį prieš 35-erius metus surado vaikai. Vieno jų motina, Tauragėje gyvenanti senjorė, šiandien sako: „Tiek mes tąkart ir tesupratom, kad čia lobis. Kelios monetos – didesnės, mažesnės.“
Oficiali istorija pasakoja, jog prieš 35-erius metus netoli dabartinės Lietuvos–Rusijos sienos, Aukštvilkių kaime, ravėdami pastarnokų lauką, moksleiviai netikėtai aptiko lobį.
Minint unikalios Palūšės bažnyčios 270 metų sukaktį, Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su vietos bendruomene parengė ir rugpjūčio 9 dieną joje atidaro Mariaus Baranausko fotografijų parodą „Sugrįžimai“. Fotografo objektyve prieš penkis dešimtmečius atsidūrusi Šv. Lauryno atlaidų šventė į Palūšę vėl sugrįžta parodos pavidalu.
Kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda „Pajūrio akmens amžius“ iš Nidos keliasi į Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejų. Kartu su paroda į vasaros sostinę atvyksta muziejaus archeologai ir restauratoriai. Nuo liepos 30 d. iki rugpjūčio 1 d. parodos atidarymą lydės net tris dienas truksiančios edukacinės programos.
„Paroda Nidoje sulaukė itin didelio dėmesio. Palangoje ją norime pristatyti kaip potyrį. Išskirtines pažintines programas parengė ir muziejaus restauratoriai, ir archeologai. Restauratoriai savo programą pristatys Jono Šliūpo muziejuje, o archeologai – prie Palangos tilto, kur bus paruošta archeologinė perkasa“, – sako Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vedėja Nijole Laužikienė.
Atidarymas liepos 11 d., šeštadienį, 16 val.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Pamario galerijoje Juodkrantėje atidarome parodą „Laikrodininkas“. Tos pačios dienos vakare 20 val. vyks Sholto Dobie performansas.
Paroda kviečia naujai pažiūrėti į Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus liaudies meno rinkinį. Parodą kuruojantys menininkai Žilvinas Landzbergas ir Marija Repšytė muziejuje saugomus, iš savo kasdienio ritualo ištrauktus buities daiktus bei liaudmeistrių kūrybą šnekina šiuolaikinio meno kūrinių kontekste. Šiuolaikinio meno ir dizaino kūrėjų darbai, kai kurie sukurti specialiai šiai parodai, galerijoje susitinka su muziejaus saugyklose gyvenančiais eksponatais ir kviečia į kelionę, kurioje kuriamos naujos prasmės ir patirtys.
Liepos 3 d. 18 val. Buvusioje areštinėje (T. Kosciuškos g. 1) vyks diskusija apie meną, visuomenę ir laisvo veiksmo (ne)galimybes, įkvėpta vieno kūrinio parodos „Pliažas“ ir neseniai Vilniaus Lukiškių aikštėje atidaryto paplūdimio.
Lietuvos nacionalinis muziejus pasibaigus karantinui paskutinį mėnesio sekmadienį lankytojams dovanoja saugių, interaktyvių ir nemokamų veiklų – penkis virtualius žaidimus ir išskirtinį audiogidą, nukelsiantį į priešistorinius laikus.
