Autorius: VDA inf.

VDA inf.

VDA Tekstilės meno ir dizaino ir Bergeno universiteto Meno muzikos ir dizaino fakulteto studentų paroda „What if ? ...“

Parodos trukmė : Balandžio 1  – 13 d.
Atidarymas Balandžio 1 d. 17.00
VDA galerija „Akademija“ ( Pilies 44, Vilnius)
Darbo laikas: 12:00-18:00 (išskyrus sekmadienį)
Paroda veiks iki balandžio 13 d. 17 val.

Klausimu „What if ? ...“ (O  jeigu?..)  užvadintos parodos tikslas – pristatyti VDA Tekstilės meno ir dizaino programos ir Bergeno universiteto Meno, muzikos ir dizaino fakulteto studentų darbus, su ketinimu įsiklausyti į jaunimą, išgirsti kas jiems rūpi. Ši paroda - tai kvietimas jaunuosius menininkus deklaruoti savo kartos problemas ir vertybes, skatinimas sudominti žiūrovą ne tik asmeninėmis originaliomis refleksijomis, bet ir įtaigia plastine raiška, pasitelkiant tekstilės raiškos ir kitų medijų galimybes.

Parodos atidarymo metu bus pristatytas parodos katalogas, svečiuosis kuratorės ir autoriai iš Norvegijos

Kuratoriai :  Doc. Ingrid Aarset (NO), lekt. Kristina Aas (NO), doc. Laura Pavilonytė-Ežerskienė (LT)

Dalyviai: Anine Aasen (NO), Deva Bartninkaitė (LT), Daniela Bergschneider (DE), Deimantė Bielskutė (LT), Jasmine Børresen (NO), Oskar Enetjärn (SE), Veslemøy Flotve (NO), Sofie Fribo (DK), Nilia Hersdal (NO), Taisija Kalinina (LT), Margrethe Kühle  (DK), Håvard Cornelius Schnitler Kranstad (NO), Greta Matevičiūtė (LT), Indrė Milašiūtė (LT), Diana Marija Petrošiūtė (LT), Jolanta Sendaitė-Paulauskienė (LT)

VDA inf.

VDA doktorantų projektas KĄ DARAI, DARYK GERAI

Projektas vyksta kovo 28 – balandžio 14 d.
Parodos atidarymas kovo 28 d., 18:00 val.
VDA parodų salių „Titanikas“ 2 a. (Maironio g. 3, Vilnius)
Darbo laikas: II–VI 12–18 val.

Kasmetinė Vilniaus dailės akademijos doktorantūros studentų paroda, lankytojams duris atversianti kovo 28 d. VDA parodų salėse „Titanikas“, šiemet tampa daugiasluoksniu projektu. Kviestinis kuratorius, VDA meninio tyrimo profesorius dr. Marquardas Smithas pasiūlė intelektualinę provokaciją – paminėti ir šiandieniniame kontekste įprasminti režisieriaus Spike’o Lee filmo „Elkis teisingai“ (Do the Right Thing, 1989) 30-ąjį jubiliejų. Šis iššūkis paskatino projekto komandą ir dalyvius bent trumpam nusigręžti nuo vykdomų individualių kūrybinių ir teorinių tyrimų, ir paieškoti atsakymų į bendresnius ir šiandien itin aktualius socialinius klausimus.

Ką šiandien reiškia elgtis teisingai ne tik pagal vyraujančias socialines normas ar rinkos lūkesčius, bet daryti gerai etine prasme kaip menininkui, dizaineriui, kuratoriui ar menotyrininkui? Kaip atpažinti įvairiausius galios šaltinius, jiems priešintis, arba įdarbinti juos teisingumo atstatymui? Kaip būti ne tik aktyviu ir sėkmingu meno studentu, kūrėju ar tyrėju, bet ir aktyviu bei atsakingu piliečiu? Galiausiai, kaip šių klausimų aktualumas ir galimi atsakymai kinta priklausomai nuo geografinio, istorinio, kultūrinio konteksto?

Parodoje „Ką darai, daryk gerai“ (tai bandymas kultūriškai lokalizuoti anglišką projekto pavadinimą Do the Right Thing) darbus pristatys meno, dizaino bei menotyros doktorantai. Projekto atidarymo savaitgalį, kovo 29 ir 30 d. vyks atviras parodos dalyvių darbų pristatymas su kviestine eksperte, rašytoja, kritike ir dėstytoja dr. Alice Twemlow.

Parodą lydės daugialypė viešų renginių programa. Projekto rengėjai ir dalyviai kvies klausytis pokalbių „Palanga Street Radio“ eteryje, bei gyvai dalintis įspūdžiais diskotekoje, menininkų valdomoje erdvėje „Autarkia“, skambant didžėjų muzikiniam atsakui į projekto temas. Dalyviai taip pat bus kviečiami lankyti akademijos pasąmonę atspindinčias paralelines parodas, parodos erdvėje taškytis spontaniškais poezijos purslais, bei daryti kūrybinę/kulinarinę rytinę mankštą skutant bulves cepelinams kartu su VDA valgyklos virėjomis.

Ypatingas dėmesys skiriamas viešoms diskusijoms apie galimas meninio ir pilietinio aktyvizmo formas miesto erdvėje ir akademijoje. Dviejuose renginiuose, skirtuose Vilniaus Reformatų skvero atvejui ir aktyvizmo vaidmeniui meno ir dizaino studijų procese, bus siekiama į aptarimus įtraukti ir platesnę auditoriją, nebūtinai turinčią patirties meno ir kultūros lauke. Diskusijose dalyvaus gerai žinomi aktyvizmo praktikai ir teoretikai: Jekaterina Lavrinec, Laima Kreivytė, Kasparas Pocius, Eglė Grėbliauskaitė, Gintautas Mažeikis.

Projektą „Ką darai, daryk gerai“ lydės leidinys, tekstais ir iliustracijomis atskleidžiantis viso projekto ir atskirų dalyvių temų, problemų ir tyrimų lauką.

Daugiau informacijos: www.vda.lt / [email protected] / +370 5 210 5456 / [email protected]

Projekto kuratoriai: Marquard Smith (kuratorius) / Jurij Dobriakov (bendrakuratorius)

Parodos dalyviai: Arnas Anskaitis / Dovilė Bagdonaitė / Eglė Bertašiūtė/ Jogintė Bučinskaitė / Vitalij Červiakov / Dovilė Dagienė / Vytautas Gečas / Barbora Gediminaitė / Eglė Grėbliauskaitė / Dalia Grybauskaitė / Mindaugas Jurėnas / Kristė Kibildytė- Klimienė / Aistė Kisarauskaitė / Laima Kreivytė / Liucija Kvašytė / Saulius Leonavičius / Justė Pečiulytė / Marija Šaboršinaitė / Jelena Škulienė / Aušra Trakšelytė / Simona Žemaitytė / Asta Valskienė /Mindaugas Reklaitis

VDA inf.

Juozo Algirdo Pilipavičiaus personalinė paroda

Ankkstyvoji tapyba, ciklas „Stereo"

Kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė

Atidarymas  įvyks  kovo 19 d.  (antradienį) 17 val. VDA galerijoje „Akademija” (Pilies g. 44, Vilnius).

Paroda veiks iki kovo 30 d. 17 val.

VIKTORAS LIUTKUS
Tyla yra nerami.
,,Literatūra ir menas”,  1980 m. vasario 16 d.
                Jaunųjų tapybai šiandien didelių komplimentų nesakome. Priekaištų ar pastabų pareiškiame kur kas daugiau (,,gyvybės  stoka”, ,,jaunųjų tapytojų kūryba yra prieštaringa”, ,, tapytojui būtina stovėti ant žemės”, ,,trūksta didesnių drobių”, ,,vis labiau nusiraminama”, ,,prasidėjo atokvėpio periodas” ir t.t.) …
           …  Prieš kiek laiko J. Pilipavičius personalinėje parodoje eksponavo vadinamojo Stereo ciklo darbus. Kūriniai rodo individualią kūrybos kryptį, nesisiejančią nei su jaunųjų, nei su mūsų tapybos praeities pavyzdžiais. Tradicinė erdvės, judėjimo problema  sprendžiama  savitai, mėginant rasti abstrakčios  formos ir realaus motyvo santykį, spalvos, formos, linijos reikšmę meninio vaizdo struktūroje.  Vertintina pati ieškojimų kryptis, kuri, atmetusi lengvą žaismą ir sutelkusi dėmesį į gilesnes vaizdo elementų reikšmes, gali praplėsti mūsų tapybos horizontus.
          …  Atrodo, pernelyg siaurai tradiciją suprantame. Tapatiname ją su mokykla, atskira, paprastai pagrindine  tapybos kryptimi, tos krypties stilistiniais bruožais. Taip tradicija tampa vienos kurios grupės privalumu, nuosavybe. O į lietuvių tapybos tradiciją ( daugeliu požiūrių tai būtų mokykla) įeina ir V. Kairiūkštis, S. Ušinskas, A. Švėgžda, I. Piekuras, V. Ostrauskienė… Todėl ir jaunųjų tapytojų ieškojimai – nesvarbu kokio pobūdžio jie būtų (sakysime J. Pilipavičiaus,  R. Sližio ar Š. Saukos ) – sudaro ir formuoja mūsų tapybos tradiciją.

ALFONSAS ANDRIUŠKEVIČIUS
Ir gražu, ir...   1979 m. liepos 27d.
                Birželio pabaigoje ir beveik visą liepą Vilniaus dailės parodų rūmuose vyko  pirmoji Pabaltijo jaunųjų dailininkų kūrybos paroda ,,Jaunystė“.
             ...Ilgokai mūsų parodose neturėjusi ,,balso“ abstrakčioji tapyba įį sykį buvo pateikta trijų autorių: estės  Sirjės Lapin, latvės Helenės Heinrichsonės  ir lietuvio Juozo Pilipavičiaus.
...Neblogą įspūdį darė sudėtingas erdvių žaismas, komplikuota dinamika  J. Pilipavičiaus triptike  ,,Judėjimas“.  Autorius neakcentuoja spalvos, bet ja  pasinaudoja  gana  vykusiai. Įdomiai bando derinti organines ir geometrines formas, realų vaizdą su abstrakčiomis formomis.
             
JUOZAS ALGIRDAS PILIPAVIČIUS
             Ciklą ,,STEREO“ (1975 – 1985) kūriau  ieškodamas naujumo.  Norėjosi atitrūkti nuo tradicijos, kad vėl prie jos anksčiau ar vėliau grįžčiau, bet jau kitoks. STEREO,- tai tokia erdvė drobėje , kai priklausomai nuo įsižiūrėjimo, tie patys elementai vienu metu gali būti suvokiami  skirtingose vietose, panašiai kaip stereo garsas.
             Erdvės kūryba man buvo labai svarbi. Vargu ar kuri nors kita meninė  priemonė,-  spalva, potepis,  faktūra gali būti paveikesnė, nei erdvės galia. Juk vienas reikalingiausių žmogaus būčiai dalykų yra horizonto linija. Ją matydamas žmogus niekada nepraranda atramos taško. Tačiau šiuo atveju erdvės kūryba nėra tapati perspektyvos vaizdavimui. Perspektyvos elementai čia egzistuoja ne patys sau, o tik kaip  pagalba  erdvės  poveikiui  stiprinti. Panašiai galima sukurti šviesos įspūdį, nevaizduojant šešėlio.
              Kai kurios priemonės pvz. ,,formos aidas“,   išplėstinė toninė spalvos gradacija ar linijinės struktūros  mūsų tapyboje tuomet nebuvo naudojamos.  
            Tada žavėjausi Escherio matematinės dailės poezija, Vasarelio pulsarais, bet vengiau  grynos abstrakcijos. Man idealas,- galimybė dirbti visoje meno erdvėje, be pavaldumo braižui ar konkretaus laiko reikalavimams.

 

VDA inf.

Dainiaus Liškevičiaus paroda „Epitafija

Adidarymas VDA galerijoje „Artifex" kovo 19 d. 18 val.

Paroda veiks iki kovo 30 d.

Galerijos darbo laikas: II-V 12-18 val.; VI: 12-16 val.

Parodoje “Epitafija” eksponuojama keletas naujai sukurtų objektų, kurie pristato atskirus pasakojimus trijose galerijos erdvėse. Pagrindiniu parodos naratyvu tampa nomadinis motyvas, pabrėžiantis žmogaus kelionę, išgyvenant politinių režimų ir sistemų kaitą, išlikusią geografiniuose bei asmeniniuose atminties žemėlapiuose. Čia įsipina gyvenimiški autobiografiniai fragmentai, kaip nykstanti asmeninė atmintis, kuri lieka užstrigusi pavieniuose buities daiktuose ar elementuose. Besistengdami neišnykti šie fragmentai persikoduoja į laike besitransformuojančius daiktus, kurie tampa naujais hibridiniais būties artefaktais. Lieka noras kaip pažadas, užmiršti-išsaugoti, prieš galutinai viskam išnykstant, o gal ir ne...

                                                             
Įžanga
„Jos narių žinių prasmingumas vis dar virpina mano mintis, kai klausausi nuostabios filosofo, Aristotelio pasekėjo, paskaitos apie laiko tęstinumą. Sugeriu visą šią informaciją vienu ypu ir nusišypsau, prisiminusi tą moterį, kuria buvau ir kuri niekada nebūtų supratusi ar rodžiusi susidomėjimo tokiais dalykais, nes jos gyvenime svarbu buvo visai kas kita.“
 (Sylvia Browne ir Lidsay Harrison, GYVENIMAS ANAPUS: Aiškiaregės kelionė į pomirtinį pasaulį. Kaunas: Dajalita, 2004)

 Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba    

 

 

VDA inf.

„Mortality check“ atskleidžia išradingus kino kūrimo būdus

www.mortality-check.com

Kino kūrėja Mary Marinopoulou vizualizuoja naujo savo serialo „Mortality check“ scenarijų atrinkdama įvairių glaudžiai su Lietuva susijusių menininkų kūrinius. Paroda apima Jurgio Matulevičiaus filmus, Pauliaus Butkaus, Laimos Stasiulionytės ir Justo Gudeikos fotografijas, Iano Damerellio paveikslus ir garso instaliaciją, Gabrielės Gervickaitės iliustracijas, Nido Kaniušo animaciją, grupės Autism muziką.

„Filmai ir sapnai yra geriausios priemonės projektuoti egzistuojančius pasaulius ir konstruoti galimus pasaulius“, – sako Mary, menininkė, kuri kuria aplinką, į kurią galima panirti, nepaisančią meno parodos laiko ir erdvės ribų. „Mortality check“ stato tiltus tarp kino kūrimo ir scenarijaus rašymo proceso bei šiuolaikinio meno, eksperimentuojant su žiūrovų įsitraukimu į serialą dar prieš filmo kūrimą.

Išgalvoti „Mortality check“ veikėjai siekia žinių ir tiesos izoliuotoje pokario aplinkoje, kur jų kūno atmintis ir sapnai yra vienintelis ryšys, siejantis su jų gyvenimu prieš karą. Iš pradžių atrodo, kad veikėjų tikslas yra laimėti vietą Naujajame Pasaulyje, tačiau pamažu jis išnyksta, kai pradedama kvestionuoti, ar kada nors iš viso gali egzistuoti idealaus piliečio ar pasaulio sąvoka. Mary tiki, kad „žinių ieškojimas ne tik paprasčiausiai atskleidžia anksčiau egzistavusias žinias, o aktyviai formuoja ir kuria jas“ ir tai, žinoma, nutinka „Mortality check“ veikėjams, nes jų kūno atmintis atskleidžia, kas jie yra iš tiesų.

Mary yra vaidybinio kino kūrėja ir videomenininkė, pradėjusi dirbti su filmais 2011 m. savo teatro bakalauro studijų metu. Nuo tada ji keliauja po Europą ir kuria filmus, kurie dažnai pasakoja istorijas žmonių, įstrigusių realioje ir nerealioje aplinkoje. Šiuo metu ji baigia fotografijos ir medijų magistro studijas bei rašo savo pirmąją knygą apie tapatybių konstravimą per nihilizmą.

Vilniaus dailės akademijos parodų salė „Titanikas“, Maironio g. 3
Kovo 7 – balandžio 4 d., 2019
Parodos atidarymas: Kovo 7 d., 18 val.
Parodos darbo laikas: antradienis – šeštadienis, 12:00-18:00

Meno darbų sąrašas:

Projekcija: trumpametražis filmas „Tardytojas“ (rež. Jurgis Matulevičius, 21 min, 2015, Lietuva)

Video instaliacija: trumpametražis filmas „Anima-animus“ (rež. Jurgis Matulevičius, 6 min, 2012, Lietuva)

Fotografija: Paul Butkus

Fotografija: Laima Stasiulionytė „Bodies”, 2014-2015

Fotografija ir garso instaliacija: Justas Gudeika „Conscious time“, 2018

Video instaliacija: Nidas Kaniušas, „That's not it“, animacija, 2019

Tapyba ir piešiniai: Ian Damerell „Arkton”, 2004-2019

Garso instaliacija: Ian Damerell, 2019

Instaliacija: Gabrielė Gervickaitė, „Intervencijos“, 2018

Parodos kuratorė: Mary Marinopoulou
Parodos architektė: Jovita Laurukenaitė
Parodos plakatas: Heo Tsop
Baldų dizainas: etc.etc.studio
Partneris: EMKO

VDA inf.

Kovo mėnesio ciklo „Aktualioji dailėtyra“ paskaitos

Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedra rengia viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra“, kuriame katedros dėstytojai ir absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, kiti dailėtyros lauko profesionalai pristatys naujausius tyrimus dailės istorijos, kolekcionavimo, naujausių šiuolaikinės dailės procesų srityje.

Paskaitos nemokamos, jos vyks Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ (Maironio 3), Felikso Daukanto auditorijoje (Nr. 112). Paskaitų  pradžia – 18 val., trukmė – 1val.

Kovo mėnesį vyks dvi paskaitos.
Kovo 12 d.
Dr. Dalia Klajumienė
Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja

Sodininkystės ir kambarinių augalų įtaka Lietuvos XIX a. pasaulietinių interjerų dekorui

XVIII a. pabaigos – XIX a. gyvenamosios aplinkos meniniam apipavidalinimui didelė įtaką darė sodininkystės mados ir ypač stiprėjantis komercinis jų pobūdis, sudaręs sąlygas sodo teikiamais privalumais pasinaudoti itin plačiam gyventojų ratui. Tiek meniniai lauko augalų sprendimai, tiek ir XIX a. suklestėję kambarinių augalų mados smarkiai paveikė pačių įvairiausių gyventojų sluoksnių įpročius ir jų grožio suvokimą, kuris pasireiškė per skirtingus interjero elementus. Paskaitoje bus pristatomi pagrindiniai komercinės sodininkystės atstovai Lietuvoje, atskleidžiama kokie interjero elementai ir meniniai sprendimai buvo tiesiogiai paveikti paplitusių sodininkystės ir gėlininkystės madų.

 

Kovo 26 d.
Dr. Algė Andriulytė
Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyresnioji mokslo darbuotoja

Ferdynando Ruszczyco kūryba

Paskaitoje pristatoma Ferdynando Ruszczyco (1870–1936), vieno žymiausio Lietuvos ir Lenkijos XIX a. pab.–XX a. pr. dailininkų gyvenimą ir kūrybą. Kartu tai monografijos „Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis Sum“ (2018) pristatymas, kurio metu autorė aptars įvairius tyrinėjimų ir knygos rengimo etapus. Šių metų Vilniaus knygų mugėje A. Andriulytės monografija buvo apdovanota Vilniaus klubo premija.

Norinčius dalyvauti paskaitoje kviečiame registruotis el. paštu [email protected]

Tolimesnės paskaitos
Balandžio 2 d.
Dr. Rasa Butvilaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė

„Nematoma“ tarpukario Vilniaus architektūra

Balandžio 9 d.
Dr. Giedrė Jankevičiūtė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė

Art deco Lietuvoje

Balandžio 23 d.
Laima Kreivytė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros lektorė

Paralelinės realybės. Marijos Teresės Rožanskaitės ir Igorio Piekuro kūryba

Balandžio 30 d.
Dr. Agnė Narušytė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė

Laikas ir fotografija

Gegužės 7 d.
Ramutis Petniūnas, kolekcininkas.

Dvidešimties metų kolekcionavimo patirties per vieną valandą

Gegužės 14 d.
Dr. Raminta Jurėnaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė

Menotyrininko vaidmuo sudarant privačias muziejų kolekcijas. MO muziejaus pavyzdys

Gegužės 21 d.
Ernestas Parulskis, Nacionalinės dailės galerijos kuratorius

Dailės rinka

VDA inf.

VDA parodų erdvėje „Krematoriumas" paroda Tibeto nacionaliniam sukilimui

BOD /Tibetas/
VDA parodų erdvė „Krematoriumas | Meno krosnys“
Atidarymas: kovo 8 d. / penktadienį / 17 val.

 

https://www.facebook.com/event...

1959 metų kovo 10 dieną Tibete prasidėjo nacionalinis sukilimas prieš šią kalnų šalį okupavusią komunistinę Kiniją. Ginkluotas pasipriešinimas baigėsi sukilėlių pralaimėjimu ir Tibeto dvasinio lyderio bei politinio vadovo Dalai Lamos XIV (Jo Didenybės Tenzino Giatso pasitraukimu į kaimyninę Indiją. Bet ar buvo pralaimėta prieš smurtą, agresiją, melą, apgaulę?

Minint 60-ąisias šių įvykių metines ir moraliai palaikant savo laisvės taikiomis priemonėmis iki šiol siekiančią tibetiečių tautą , 2019 metų kovo 8 dieną Vilniaus dailės akademijos ekspozicinėje erdvėje „Krematoriumas / meno krosnys“ rengiama paroda "BOD (Tibetas)".

Parodos pavadinimas BOD tibetietiškai reiškia pačios šalies – Tibeto pavadinimą. Tad pagrindinė parodos idėja yra skirta Tibeto šaliai ir laisvę mylinčiai tibetiečių tautai. Iš menininkų tikimasi ne tik tiesioginio politinio įvykio ar kultūrinio fenomeno (kalbame apie savitą tibetiečių kultūrą, įkvėpusią jau ne vieną Vakarų ir konkrečiai Lietuvos menininkų ir kultūrinininkų generaciją – šiame kontekste paminėtini Jurgos Ivanauskaitės ar Pauliaus Normanto vardai) iliustravimo, bet asmeninių pamąstymų kalnų ir laisvės, Budos ir tradicijų, smurto ir taikaus pasipriešinimo temomis.

Krematoriumas | Meno krosnys
Parodų erdvės.
Maironio g. 6, Vilnius
(senųjų rūmų II kiemas)

(85) 2100136
[email protected]

VDA inf.

Paroda „7 istorijos Gabrielei“ iš parodų ciklo „Sugrįžimai“

Kviečiame į VDA Tekstilės katedros 1993-1999 m. Tekstilės programos studentų ir absolventų Vaivos Abromaitytės, Gerdos Navickaitės, Indrės Sofijos Ditkovskės, Martyno Gedimino, Giedriaus Bagdono ir dėstytojos Eglės Gandos Bogdanienės parodos „Septynios istorijos Gabrielei" iš parodų ciklo „Sugrįžimai" atidarymą VDA galerijoje „Artifex“ kovo 5 d. 18 val. Paroda veiks iki kovo 16 d.
Paroda „7 istorijos Gabrielei“ iš parodų ciklo „Sugrįžimai“ – Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros 1993-1999 m. Tekstilės programos studentų ir absolventų Vaivos Abromaitytės, Gerdos Navickaitės, Indrės Sofijos Ditkovskės, Martyno Gedimino, Giedriaus Bagdono ir dėstytojos Eglės Gandos Bogdanienės paroda, dedikuota kurso draugei Gabrielei.

1993 m. Tekstilės katedroje susibūrė ypatingas kursas – septynios asmenybės, septynios menininkų istorijos – kartu ir atskirai, septynios maištingos sielos. Šis kursas buvo pirmasis Akademijoje, atlikęs tarptautinę mokomąją praktiką Anglijoje, West Dean koledže, kur dailininkė ir dėstytoja Pat Taylor supažindino studentus su klasikine tapiserija ir jos audimo ypatumais. Tate Modern ir Viktorija ir Alberto muziejaus kolekcijos tuomet pribloškė savo dydžiu, meno darbais, eksponavimo kultūra ir požiūriu į muziejų lankytojus.

Akademinės studijos ir praktikos West Deane, Londone, Labanore ir Paberžėje pas Tėvą Stanislovą apjungė kursą į draugų ir bendraminčių grupę. Ir nors ne visi baigė programą, vienos absolventės mūsų tarpe nebėra, o kurso draugai šiandieną savo profesinius gebėjimus plėtoja itin skirtingose srityse, lig šiol išliko saitai, rišantys kursiokus tarpusavyje ir su Akademija.

Kursui specialybės ir vizualios raiškos dalykus dėstė prof. Vladas Daujotas, prof. Regina Sipavičiūtė, prof. Linas Katinas, dėstytojai Danutė Jonkaitytė, Jonas Stankevičius, Medardas Šimelis, Eglė Ganda Bogdanienė, Žydrutė Ridulytė ir kiti.

Paroda „7 istorijos Gabrielei“ iš kasmetinio Tekstilės katedros parodų ciklo „Sugrįžimai“ sukvietė kurso draugus ir dėstytoją į akademinę aplinką prisiminti studijas, pristatyti savo kūrybą ir padiskutuoti, kaip Akademijoje įgytos žinios padėjo (ar trukdė) jiems kurti savo profesiją.

VDA inf.

Rūtos Naujalytės parodos „Mano Meile, surysiu Tave gyvą”

Kviečiame į Rūtos Naujalytės parodos „Mano Meile, surysiu Tave gyvą” atidarymą VDA galerijoje ARTIFEX vasario 19 d. 18 val.

Rūta Naujalytė - menininkė, gyvenanti ir kurianti Oslo mieste, Norvegijoje. Savo kūryboje autorė derina šiuolaikinį tekstilės meną ir amatą su skirtingomis vizualių menų medijom, pavyzdžiui, videomenu. Rūtos darbai dažnai inspiruoti šiuolaikinio feminizmo konteksto ir filosofinės kapitalizmo kritikos.

ARTIFEX galerijoje autorė pristato dvi kolekcijas. Autorė apie kūrinius:

Mano Meile, surysiu Tave gyvą
“Mano Meile, Surysiu Tave gyvą” – viskas apie paukščius ir plunksnų įkvėptas būtybes.
Paukščiai kaip metaforos: pamečiau galvą dėl tavęs, maža saldi nuodėme ir kt.
Gyvenu pasaulyje, kuriame kapitalizmas grasina komercializuoti kiekvieną mūsų gyvenimo aspektą, neatmetant net pačių intymiausių. Šis kūrinys yra aistringos meilės šventė – trauminis kontingentinis susidūrimas, o ne paviršutiniškas vartotojiškas požiūris, kuris mums suteikia „meilę be kritimo”. Kolekciją sudaro tekstilės papuošalų, objektų, poezijos, spaudos ir trumpo filmo kolekcija. Kartu jie sudaro vieną meno kūrinį, kuris yra aistringos meilės išraiška.
Nuoroda į filmą https://vimeo.com/217223870

Septyni nykštukai
Tai darbų kolekcija, įkvėpta populiarios pasakos “Snieguolė ir septyni Nykštukai”. Septyni nykštukai – kitoks tradicinės pasakos aiškinimas, kritikuojantis postmodernistiniame kapitalizme vis dar egzistuojančią lyčių poliarizaciją.

Kiekviena širdis yra kitokia. Lyčių poliarizacija yra Amerikos psichologo Sandros Bemo sociologijos samprata, kurioje teigiama, kad visuomenė, linkusi pabrėžti moteriškumą ir vyriškumą kaip priešingos lyties polius, todėl vyrams priimtinas elgesys ir požiūris nėra laikomas tinkamu moterims ir atvirkščiai.

Kai kurios teorijos, kurios yra bendrai vadinamos socialinio konstravimo teorijomis, teigia, kad lyčių elgesys daugiausia susijęs su socialinėmis konvencijomis. Dauguma vaikų išmoksta suskirstyti juos pagal lytį iki trejų metų amžiaus. Nuo gimimo vaikai mokosi lyčių stereotipų ir vaidmenų iš savo tėvų ir aplinkos.

Populiari širdies simbolio reikšmė, naudojama darbuose, yra ta, kad „širdis – fizinės ir dvasinės būtybės lokusas, reiškiantis centrinę jausmo išmintį, ne proto išmintį “. Tai užuojauta ir supratimas, gyvybė. Tai meilės simbolis. Emocijos, širdis yra meilės sinonimas“.

Taip pat ir seksizmo ar lyčių stereotipų atžvilgiu opozicija išlieka tarp moteriškų savybių (jausmo, užuojautos ir pan.) Ir vyriškų savybių (intelekto, proto, drąsos ir pan.). Taigi atsiranda priešingybių potraukio koncepcija.

 “Septyniuose nykštukuose” širdys simbolizuoja būtent  šį stereotipinį lyčių bipoliškumą, kuris turi numirti arba pabusti radikaliai skirtingas. Šiam darbui ypač tinka tekstilė kaip vaizdavimo priemone. Tekstilės amatai stereotipiškai suvokiami kaip moteriškoji veikla.

 

VDA inf.

Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedra rengia viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra“

Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedra rengia viešų paskaitų ciklą „Aktualioji dailėtyra“, kuriame katedros dėstytojai ir absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, kiti dailėtyros lauko profesionalai pristatys naujausius tyrimus dailės istorijos, kolekcionavimo, naujausių šiuolaikinės dailės procesų srityje.

Paskaitos nemokamos, jos vyks Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ (Maironio 3), Felikso Daukanto auditorijoje (Nr. 112). Paskaitų  pradžia – 18 val., trukmė – 1val.

Vasario mėnesį numatytos dvi paskaitos:

Vasario 12 d. VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė  paskaitoje „Nauja Lietuvos viduramžių dailė“ pasakos apie pastarųjų dešimtmečių tyrimus, kurie praturtino Lietuvos dailės paveldą sienų tapybos radiniais, ir leidžia pildyti ir peržiūrėti XIV a. pab. – XVI a. dailės istorijos pasakojimą, svarstyti apie čia dirbusių meistrų kilmę ir užsakovų pageidavimus.
Vasario 26 d. VDA doktorantas Marius Daraškevičius paskaitoje „“Magiškasis kambarys“: gyvybinga ir prisitaikanti vaistinėlės tradicija Lietuvos bajorų namuose“ aptars vaistinėlės patalpos dvaruose atsiradimo ir paplitimo priežastis, patalpos paskirtį, vietą namo planavimo struktūroje, ryšius su kitomis patalpomis, interjero įrangą, taip pat vaidmenį dvaro kasdienybės kultūroje, atskleis namų planavimo kaitą XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje, kaip buvo prisitaikyta prie pakitusio higienos, asmeninės erdvės suvokimo, aktyvėjančio dvaro savininkų įsitraukimo į bendruomenės gydymą, valgymo ir svetingumo kultūros pokyčių.
Norinčius dalyvauti paskaitose kviečiame registruotis el. paštu [email protected]

Kito mėnesio lektoriai ir jų paskaitų temos plačiau bus pristatytos kituose pranešimuose.

Visas numatytų paskaitų planas:
Vasario 12
Dr. Giedrė Mickūnaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Nauja Lietuvos viduramžių dailė

Vasario 26
Marius Daraškevičius, VDA doktorantas
„Magiškasis kambarys“: gyvybinga ir prisitaikanti vaistinėlės tradicija Lietuvos bajorų namuose

Kovo 12
Dr. Dalia Klajumienė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja
Sodininkystės ir kambarinių augalų įtaka Lietuvos XIX a. pasaulietinių interjerų dekorui

Kovo 26
Dr. Algė Andriulytė, Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto vyriausioji mokslo darbuotoja
Ferdynando Ruszczyco kūryba

Balandžio 2
Dr. Rasa Butvilaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė
„Nematoma“ tarpukario Vilniaus architektūra

Balandžio 9
Dr. Giedre Jankevičiūtė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Art deco Lietuvoje

Balandžio 23
Laima Kreivytė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros lektorė
Paralelinės realybės. Marijos Teresės Rožanskaitės ir Igorio Piekuro kūryba

Balandžio 30
Dr. Agnė Narušytė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros docentė
Laikas ir fotografija

Gegužės 7
Ramutis Petniūnas, kolekcininkas. Dvidešimties metų kolekcionavimo patirties per vieną valandą

Gegužės 14
Dr. Raminta Jurėnaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Menotyrininko vaidmuo sudarant privačias muziejų kolekcijas. MO muziejaus pavyzdys

Gegužės 21
Ernestas Parulskis, Nacionalinės dailės galerijos kuratorius
Dailės rinka

AtgalSpausdinti Dalintis! Į viršų