Autorius: VDA inf.

VDA inf.

VDA Telšių fakulteto dėstytojų kūrybos darbų paroda „Geriausi laikai“

2019 08 29 - 09 21
Atidarymas: rugpjūčio 29 d. /ketvirtadienį/ 17 val.
VDA parodų salės „Titanikas" II a.

 

Telšių  fakultetas neginčytinai yra meninė Žemaitijos dominantė. Iš tiesų tai dėsninga: VDA TF yra vienintelė Žemaitijoje aukštoji mokykla, ruošianti menininkus: juvelyrus, skulptorius, baldų, gaminio bei mados dizainerius. Jau beveik šimtą metų siekianti mokyklos istorija buvo ne tik ilga, bet ir permaininga. Įkurta 1926 m., institucija ne kartą keitė vardus ir pobūdį: Telšių amatų mokykla, Telšių taikomosios dailės technikumas, Telšių aukštesnioji taikomosios dailės mokykla, galiausiai – pakilo hierarchiniais aukštojo mokslo laipteliais ir ėmė vadintis Vilniaus dailės akademijos dalimi, žemaitiškuoju  jos flangu.

„Geriausi laikai“ – paroda, pristatanti aštuoniolikos VDA TF dėstytojų kūrybą. Kada buvo geriausi šios mokyklos laikai? Galbūt tai tie laikai, kai dabar savo patirtimi besidalijantys pedagogai buvo jauni? O galbūt dabar, kai tiek jauni, tiek vyresni dėstytojai gali atsiremti į struktūrą ir tradicijas? Paroda nepretenduoja į „geriausius geriausių metų kūrinius“. Paroda kalba apie tai, kad, kiekvieni laikai gali būti geriausi. Ir kad kiekvienas turi savo asmeninius „geriausius laikus“, kurie kažkam kitam gali būti blogiausi. Ch. Dickens savo „Pasakojimą apie du miestus“ pradeda taip: „Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai, tai buvo išminties amžius, tai buvo kvailybės amžius, tai buvo tikėjimo epocha, tai buvo skepticizmo epocha,šviesos, o kartu – ir tamsos metas...“. Lietuviškieji du miestai šiuo atveju – Telšiai ir Vilnius, dengiami vieno akademinio stogo. VDA TF laikosi ant dėstytojų pečių: visuomet išgyvendami neramius laikus, dėstytojai ne tik dėsto, bet ir kuria – vieni nuo pat fakulteto gyvavimo pradžios, kiti – epizodiškai. Kuria skulptūrą ir metalo meną, grafiką, tekstilę, fotografijas ir instaliacijas, kurios ir pristatomos VDA „Titaniko” parodų erdvėje. Tačiau ne tik. Mažo miestelio meninė dabartis ir praeitis – didelė: Telšiuose jau 35 metus vyksta ir Tarptautinė medalio kūrėjų stovykla; šis retas Lietuvoje žanras padeda įženklinti įvykius ir žmones, geriausius žmones geriausiais laikais. Todėl “Geriausi laikai” – kompleksinė paroda, keliaujanti per Lietuvą ir keičianti pavidalus. Šis jos pavidalas – ketvirtasis, po Telšių, Klaipėdos ir Kelmės, pristatantis VDA TF kūrėjus ir medalio menininkus Vilniuje, ir sostinei pasakojantis apie tai, kas vyko ir tebevyksta Žemaitijoje.

Parodos menotyrininkė: Dr. Jurgita Ludavičienė
Parodos organizacinis komitetas: Ramūnas Banys, Marius Norkus, Alvydas Mikuta, Neringa Poškutė – Jukumienė
Parodos grafikos dizaineris: Tomas Vaičaitis
Parodos koordinatorė: Zita Inčirauskienė

Parodos dalyviai: Neringa Poškutė – Jukumienė, Albinas Jukumas, Beata Zdramytė, Romualdas Inčirauskas, Remigija Vaitkutė, Salomėja Jastrumskytė, Virginijus Kinčinaitis, Zita Inčirauskienė, Bangutis Prapuolenis, Tomas Vaičaitis,  Petras Gintalas, Laima Kėrienė, Marius Norkus, Albertas Gedvilas, Osvaldas Neniškis, Alvydas Mikuta, Mindaugas Šimkevičius, Vytautas Mockaitis (1958 – 2011).

 

VDA inf.

Renatos Heredia paroda „Mylėk Sportuok Tikėk“ 2019 08 20 – 08 31

Renatos Heredia paroda „Mylėk Sportuok Tikėk“ 2019 08 20 – 08 31
Parodos atidarymas VDA galerijoje „Artifex“ vyks rugpjūčio 20 d. 18 val.

Žaidimo dinamika ir struktūra, estetika ir disciplina, motyvacija, tikslai, azartas ir aistra, palaikant savo mėgstamą komandą yra tam tikras užburiantis meditatyvumas.  Futbolas idėjos autorei tampa atskaitos tašku ir forma, į kurią ji talpina tai, kas neapibrėžiama, neaišku, paslaptinga, nežinoma.
Kažkokiu būdu, anksčiau, iš padrikų minčių atsirado ir „Pink Floyd“ dainos „Wish you were here“ žodžiai, kurie būtinai turėjo būti užrašyti; moteris tuščiame apleistame stadione, atsukusi nugarą; suknelė, nutaškyta mėlynais dažais; sirgalių skanduotė ir stadiono garsai; geneologinio medžio fragmentas su išblukusiomis vyrų pavardėmis; mantra, kaip apsivalymas ir atpirkimas.

Šioje parodoje fotografas Ignas Rudys suteikia pradžią tam neapibrėžtumui tapti apibrėžtu ir įžemintu, o grafikė Greta Janulytė žodžius, vaizdus ir idėjas suveda į visumą tam, kad užpildytų tuos tris parodos pavadinime skambančius žodžius – Mylėk Sportuok Tikėk.
Trijose galerijos erdvėse kiekvienas lankytojas galės rasti dalelę savęs ir galės skirtingai pamatyti tuos pačius dalykus.

Nors šioje parodoje tarp autorių ir nėra pasiskirstymo kas, už kurią parodos temą (Mylėk Sportuok Tikėk) yra atsakingas, situacija, kad trys skirtingi autoriai yra atsakingi už tris atskiras parodos temas yra kiek ironiška, nes skamba kaip dieviškoji trejybė – viską sprendžianti ir nulementi.  Ši paroda, autorių manymu, turėtų būti jautri ir moteriška, kitokia nei sportas, nulėmęs šio įvykio atsiradimą. Ji taip pat asocijuojasi ir su moterimi, kuri dažnai lieka antrame plane, už vartų. Laukianti, palaikanti ir stebinti. Visas dėmesys žaidėjui, bet be tos moters nebūtų ir žaidėjo.
Renata Heredia, Greta Janulytė, Ignas Rudys

Idėjos autorė – Renata Heredia
Fotografija – Ignas Rudys
Vizualinė grafika – Greta Janulytė
Garsas – Saulius Urbanavičius

 

VDA inf.

Danas Aleksa. Paskutinė skulptūra – S355JR

Parodos atidarymas 2019 08 01, 18 val.

VDA parodų salės Titanikas (I a.)

Paroda veiks iki 2019 08 21

Lygiai prieš metus – 2018 metų rugpjūčio mėnesį VDA parodų salėje „Titanikas“ Danas Aleksa eksponavo objektą – erdvėje pakabintą, 2,5 tonos veriantį skardinį garažą. Kaip tuomet teigė tos parodos kuratorė A. Kisarauskaitė, menininkas, tęsęs garažo kaip skulptūros ir kaip istorinio objekto liniją, siūlė permąstyti meno kūrinių logistikos, galerinių erdvių, praeities ir dabarties, profesionaliojo meno bei garažų subkultūros sąsajas ar paradigmas.

Šiuometinė paroda yra nuoseklus sumanymo tęsinys. Išnuomotame garaže visus metus sandėliuotas ano garažo (pavadinimu „Titanikas“) skardas D. Aleksa sulydė į kelis metalo luitus. „Sumanymo esmė“, – pasak autoriaus, – „anuomet eksponuotą meno kūrinį sutalpinti į kuo mažesnį tūrį“.

S355JR – tai plieno markės kodas GOST standartų sistemoje.

D. Aleksa: „Susitikę skulptoriai kalbasi apie lauko riedulius, deimantinius diskus, bronzos atspalvius, plieno storį, suomiškus kirvius, Kinijos sniegą, lygina Alpių šiaudus su Juodkrantės nendrėmis. Pasakoja vienas kitam apie kūriniais perpildytas dirbtuves ir svajoja apie tai kokios jos turėtų būti, apie jų plotą, aukštį, tinkamai krintančią šviesą, trifazį įvadą“.

Parodą dalinai remia Lietuvos kultūros taryba

VDA inf.

Arūnės Tornau personalinė paroda „Netvarios būsenos“

VDA „Titaniko“ galerijoje atidaroma žinomos tapytojos abstrakcionistės Arūnės Tornau personalinė paroda „Netvarios būsenos“. Šioje parodoje eksponuojami pastarojo dešimtmečio tapybos darbai, kelios instaliacijos ir mediniai skulptūriniai objektai, sukurti apie devyniasdešimtuosius metus.

Dailininkei itin svarbus asmeniškas emocinis jos kaip moters kūrėjos žvilgsnis. Savo kūriniuose ji permąsto mirties kaip gamtos ciklo, kaitos, transformacijos, nykimo temą. Asmeniniai išgyvenimai sustiprina emocinį šių temų suvokimą, priverčia abstrahuoti esmines egzistencijos tiesas–- laiko, amžinybės klausimus, vienos materijos virsmo kita, pradžios - pabaigos sąvokas.

Pastarųjų metų didžiaformatėse A. Tornau drobėse temos išsigrynino, apsivalė nuo nereikalingų smulkmenų, koloritas tapo santūresnis, spalvos prislopintos. Tos pačios dailininkei svarbios nesibaigiančio gyvenimo temos (blukimas, irimas, trūnijimas, destrukcija) ėmė rezonuoti su visai kitomis, „apokaliptinėmis“ nuojautomis, išėjo į platesnį šiuolaikinio meno kontekstą, reaguojantį į globalias dabarties politines, ekologines, ekonomines krizes. Ramus, sutelktas vaizdas jos kūryboje priešpastatomas intensyviam šiuolaikinės informacijos srautui. Ši tema atrodo aktuali ir savo egzistencine poetika: gamtos ir žmogaus būties trapumo temos susisieja su aktualia sociologine modernybės epochos griūties jausena.

Ieškodama įvairesnės meninės išraiškos, dailininkė grįžta prie objektų kūrimo - tapybą papildydama erdvinėmis instaliacijomis. Jungdama ir abstrahuodama biografines akimirkas, paverčia jas meniniais artefaktais. Tapybos ir objektų jungtis kuria papildomą naują meninę kokybę ir stiprią emocinę atmosferą.

 

Arūnės Tornau paroda VDA „Titaniko“ galerijoje veiks rugpjūčio 1-24 dienomis.
Parodos atidarymas rugpjūčio 1 d. 18 val.
Darbo laikas: II-VI 12-18 val.

 

VDA inf.

Paskutines dvi liepos savaites kviečiame užsukti į VDA tekstilės galerijos Artifex POP-UP mugę

Nors tokio pobūdžio renginiai ir nėra naujiena, tačiau VDA tekstilės galerijos Artifex erdvėse POP-UP organizuojamas pirmą kartą. Tai renginys, kuriame Jūs galėsite ne tik pasigrožėti jaunųjų menininkų ir dizainerių kūryba, pabendrauti su pačiais kūrėjais, bet ir už prieinamą kainą įsigyti originalų patikusį aksesuarą, interjero detalę ar drabužį.  

Galerijoje bus pristatomi tiek jau atpažįstami, tiek nauji vardai: Lukas Tomaševičius // Anu, Greta Gritėnaitė // gretism, Aleksandra Glušinaitė // MUTO, Marija Rinkevičiūtė, Gintarė Kuznecovaitė, Indrė Milašiūtė, Deva Bartinkaitė, Kazimieras Inčirauskas // Pančiakos.  

Visi autoriai išskirtinai daug dėmesio skiria gamtai, aplinkai draugiškų objektų gamybos technologijoms, tvarumui, natūralioms žaliavoms, archajiškoms technologijoms, minimalizmui, humorui ir urbanistinei miesto kultūrai – visus dalyvius sujungia tekstilės dizainas.

Renginio metu bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus galima patiems ką nors pasigaminti, pavyzdžiui, susikurti originalius savo rankomis dekoruotus marškinėlius, puoštus natūraliais medžio žievės raštais. Taip pat siūlysime prisiliesti prie senųjų Azijos tradicijų, išmėginti shibori – audinio daigstymą/raišiojimą bei marginimą indigu. Kūrybinių dirbtuvių laiką skelbsime mūsų Facebook paskyroje „Tekstilės galerija „Artifex“ – sekite mūsų naujienas.

ARTIFEX POP-UP pradeda veikti liepos 16 d. (antradienį) 18 val. (18 – 21 val.) ir veiks iki liepos 31 dienos galerijos darbo metu ( II-V 12 – 18 val., VI 12 – 16 val.) Gaono g. 1,  Vilnius.

 

VDA inf.

VDA „Meno celės“

2019 06 14 – 07 20
Atidarymas birželio 14 d. 18 val.
VDA Parodų salės „Titanikas“ II a.

„Meno celės“ – tai kasmetinis, jau ilgametes tradicijas turintis Vilniaus dailės akademijos renginys, pristatomas menų festivalio „Kultūros naktis“ metu. Centrine ašimi tampa parodų salėse „Titanikas“ rengiama paroda, išsitęsianti po visą Vilniaus dailės akademiją bei jos padalinius ir galerijas. Instaliacijos, performansai, koncertai ir kūrybinės dirbtuvės užtvindo Vilniaus dailės akademijos erdves ir kiemus. Tačiau, visų svarbiausia, kad tai viena iš retų progų pamatyti šviežiausius kūrinius, susipažinti su temomis ir procesais, kuriais gyvena jauniausia šalies kūrėjų karta. Parodos dalyviai – bakalauro ir magistrantūros studijų pakopų absolventai.

Vilniaus dailės akademijos erdvės suburia kūrėjus, kurių siekiai ir energija netelpa į jokius kontūrus. Tuo tarpu įkvėpimas – tarsi mikroorganizmai, kurių vystymuisi reikalingos tam tikros sąlygos: drėgmė, maisto medžiagos, šiluma, rūgštinis pH ir deguonis. Įgyvendinus šiuos poreikius gamtinės organizmų kultūros plečiasi, skverbiasi į paviršius ir giliausius plyšius.

Menininko Vlado Suncovo kurta parodos architektūra – terpė vešėti įvairaus pavidalo formoms, idėjoms ir medžiagoms, bei jų tarpusavio ryšiams kurti. Laipsniškai kintanti platforma ant savo paviršių kaupia matomus, užuodžiamus ar tik nujaučiamus pasakojimus.
„Meno celės ‘19“ kviečia pasinerti į daugiasluoksnius tarpsmo procesus.

facebook event / renginys

Parodos atidarymas vyks birželio 14 d., 18:00, ją aplankyti galėsite iki liepos 20 d.
Paroda vyks ne tik ekspozicinėse erdvėse „Titanikas“, bet ir kituose VDA pastatuose. bei teritorijose.

Parodos kuratorė: Milda Dainovskytė
Ekspozicijos architektas: Vladas Suncovas
Grafinis dizainas: Gailė Pranckūnaitė, Marek Voida

 

 

VDA inf.

VDA baigiamųjų BA darbų gynimai VDA tekstilės galerijoje Artifex | 2019 05 28 - 06 06

(LT) Indrė Milašiūtė | (Ne)gyvoji miško paklotė
VDA, Vilniaus Tekstilės meno ir dizaino katedra, BA. Vadovė: doc. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė
Gynimas: gegužės 29 d. (trečiadienį) 10 val.  Paroda: gegužės 29 – birželio 6 d.

(Ne)gyvoji miško paklotė
Kur yra apibrėžtis tarp gyvo ir negyvo? Natūralaus ir dirbtinio? „Negyvosios gamtos“ sąvoka atskleidžia konfliktišką žmogaus santykį su mišku, tampa daugiaprasme nuoroda, pabrėžiančia miško cikliškumą, bei žmogaus veiksmų daromą žąlą – suardytą, pažeistą gamtos ritmą. Miško paklotė veikia kaip svarbi šios ekosistemos dalis, palaikanti savireguliacijos procesą bei atliekanti apsauginę funkciją. Pušies žievės kuriamas kamufliažas sustiprina žmogaus ir miško akistatą, savavališkų siekių, veiksmų dangstymą miško sąskaita, liudijančių žmogaus egocentriškumą.  Miško veikimo modelis, pagrįstas bendruomeniškumo bei gerbūvio kūrimo pricipu – vienas koreliacijos, tarpusavio sugyvenimo pavyzdžių.

[LT]  Kamilė Krasauskaitė | ATHANOR
VDA, Grafikos katedra, Vilniaus fakultetas. BA  Vadovė - lekt. Agnė Dautartaitė-Krutulė GYNIMAS: Gegužės 28 d. (antradienį) 11 val.  Erdvės instaliacija bus aktyvi 2019 gegužės 28 dieną nuo 10 iki 15 valandos.
 Athanor
(alcheminė krosnis naudojama sukurti fizines, mistines ir moralines transformacijas)
Kamilė Krasauskaitė paraleliai tyrinėja teritorijas tarp duonos – kūno, raugo – informacijos/sėklos, krosnies – įsčių (erdvės kurioje kūnas įgija informacijos patyrimą, fermentacijos procesas sustoja, tampa fiksuotu). Performatyvi erdvės instaliacija yra aliuzija į krosnį, o konceptualiai – erdvę kurioje įvyksta transmutacija (Athanor alchemikų krosnys, įsčios).

Istorijos gali būti išveikiamos beasmenės sankaupos vardu. Raugo struktūra leidžianti pagauti dėmesio teritoriją, pajėgi transformuoti ir kurti naują kokybę. Nenutrūkstantis, besimainantis srautas. Turintis savyje visą praėjusių įvykių grandinę (griaučius), kuri tampa pagrindu į galimus būsimuosius. Pirma seka antrą. Vis dėlto esamasis momentas yra pats svarbiausias, jis yra tas “atsakingas” ar bus sukurta struktūra naujam ciklui priimti, ar pavyks išlaikyti nediferencijuotą būseną.

Veiksmai ir vyksmai šiose erdvėse (įsčios, krosnis) yra fiksuoti ir cikliški – archetipiniai. Gilus izolia-
cijos, atjungimo (pranc. la petite morte ) ir dezorientacijos jausmas. Trikdo ir masina gili prigimtinė baimė, troškimas sugrįžti į praeitį atgrežtas utopijas (Edeno sodą). Įvyksta sąmoningas ir pasąmoningas santykis tarp stebinčiojo ir materijos, stebinčiojo – duonos raugo, kūrėjos kaip režisierės ir duonos raugo kaip performanso aktoriaus. Dabartiškume didžiausias dėmesys tenka procesualumui, galutinis rezultatas neegzistuoja dėl materijos sąvybės nuolat kisti.

Pati kūrėjos pozicija ir raugo fermentacijos filosofija nepateikia fiksuoto artefakto, yra trumpametražė, apsiriboja dabartimi, įvykiais suprantami kaip kylantys vienas iš kito t.y. nuolat tampantys ir praeinantys.

Kūne pulsuojantis susižavėjimas akimirka, kurią neišvengiamai pakeis kita, nekvestionuojamas kito žingsnio (apvaisinimo) finalas. Ši erdvė kone fanatiškai hiperbolizuoja ir mėgina užfiksuoti tą “dabar” iki pat ciklo pabaigos, tam, jog prasidėtų naujas ciklas.

Kamilė Krasauskaitė studijavo Vilniaus Dailės Akademijoje keramikos, vėliau grafikos katedroje, o nuo mažų dienų šmirinėjo savo tėčio skulptoriaus dirbtuvėse. Pagrindinės autorės medijos yra duonos raugas, skulptūra ir grafika (įtraukiant ir visas kitas vienai ar kitai idėjai būtinas raiškos priemones). Šiuo menininkė veikia trijuose miestuose - Vilniuje, Paryžiuje ir Briuselyje.
Pirmąjį savo raugą (kuris lig šiol visur dalyvauja kartu) užsiaugino 2014 metais.
„Athanor“ yra Kamilės Krasauskaitės diplominis darbas (VDA, Grafikos katedra, BA).
Erdvės instaliacija bus aktyvi 2019 gegužės 28 dieną nuo 10 iki 15 valandos.

 

 

VDA inf.

Laima Oržekauskienė-Ore, Monika Žaltauskaitė Grašienė, Lina Jonikė: PHO-TEX Vol. 3

Paroda PHO-TEX Vol. 3 – trijų menininkų, kolegių, Vilniaus dailės akademijos, Kauno fakulteto, Tekstilės katedros dėstytojų bendras projektas. Projekto idėja gimė prieš dvejus metus, kelionės į Kiotą (Japonija), Kioto fotografijos festivalį (KYOTOGRAPHY | KG+) metu. Viešnagės metu autorės sulaukė galerijos „GALLERYGALLERY“ (JPN) savininkės bei kuratorės Keiko Kawashima kvietimo dalyvauti parodoje PHO-TEX Vol.2., o šiemet, balandžio 20–gegužės 4 dienomis, minėtoje galerijoje ir įvyko šio bendro projekto premjera. Iškart po debiuto Japonijoje projektas pristatomas ir Lietuvoje, VDA tekstilės galerijoje „Artifex“.

Pagrindinė PHO-TEX idėja yra santykis tarp tekstilės ir foto-medijos sričių. Anot kuratorės Keiko Kawashima būtent tai šias tris žymias lietuvių tekstilės menininkes ir sieja – ne tik technikų bei priemonių (nuo tradicinių iki šiuolaikinių) naudojimas, bet ir jų kombinacija su foto-media. Neretai autores vienija ne vien raiškos priemonės, bet ir temos. Šios parodos-projekto tema – kelionė, kuri autorių darbuose persipina tiek fizine, tiek mentaline, tiek dvasine prasmėmis. Nepaisant to, kiekviena autorių turi individualų suvokimą apie šią temą, tekstilę ir jos būtį.

Šioje parodoje Lina Ožerkauskienė-Ore instaliacijoje „Marytės. Ir kas gi tos Marytės?“ ieško naujų prasmių dvejus metus rinktuose, iš įvairių kelionių parsivežtuose religiniuose Šv. Mergelės Marijos atvaizduose. Monika Žaltauskaitė Grašienė kūrinyje „Ryšiai“ nagrinėja žmogaus ir medžio (gamtos) santykį ir narplioja eglės simboliką, o Lina Jonikė miniatiūrų kolekcijoje „Mylimukai“ apžvelgia kiekvienam iš mūsų mielų, iš kelionių parsivežtų niekučių reikšmę.

 

VDA inf.

Viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“ tęsiamas

Į pabaigą eina Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros rengiamas viešų paskaitų ciklas „Aktualioji dailėtyra“, kuriame katedros dėstytojai ir absolventai, VDA Dailėtyros instituto mokslininkai, kiti dailėtyros lauko profesionalai pristato naujausius tyrimus dailės istorijos, kolekcionavimo, naujausių šiuolaikinės dailės procesų srityje.

Paskaitos nemokamos, jos vyksta Vilniaus dailės akademijos „Titanike“ (Maironio 3), Felikso Daukanto auditorijoje (Nr. 112), pradžia – 18 val., trukmė – viena astronominė valanda. Norinčius dalyvauti paskaitose kviečiame registruotis el. paštu [email protected]

Artimiausios ciklo „Aktualioji dailėtyra“ paskaitos:

Gegužės 7
Ramutis Petniūnas, kolekcininkas.
Dvidešimties metų kolekcionavimo patirties per vieną valandą

Kolekcininkas Ramutis Petniūnas pasidalins savo per daugiau nei 20 metų sukaupta kolekcininko patirtimi: sėkmės istorijomis ir išmoktomis pamokomis. Daug dėmesio paskaitoje  bus skiriama praktiniams kolekcionavimo aspektams: objekto pasirinkimui, kūrinių paieškos ir įsigijimo būdams, klaidoms, kurias daro pradedantieji kolekcininkai ir kt.

 

Gegužės 14
Dr. Raminta Jurėnaitė, VDA Dailės istorijos ir teorijos katedros profesorė
Menotyrininko vaidmuo sudarant privačias muziejų kolekcijas. MO muziejaus pavyzdys

Menotyrininkė Raminta Jurėnaitė pasidalins dešimties metų patirtimi sudarant pirmąją privačią didelės apimties lietuvių šiuolaikinio meno muziejinę kolekciją. Kodėl ir kaip pasirinkta ši, o ne kita kolekcijos koncepcija? Kokie ypatumai dirbant su privačiais asmenimis? Ką atskleidė pati kūrinių kaupimo eiga? Ar įmanoma surinkti daugiau lygiaverčių laikotarpio nuo 1960 iki šių dienų lietuvių meno kolekcijų?

 

Gegužės 21
Ernestas Parulskis, Nacionalinės dailės galerijos kuratorius
Dailės rinka

Meno rinkos dalyviai puikiai žino, kad patikimas pasakojimas apie meno kūrinį yra svarbiausias kainos formavimo veiksnys. Menotyrininkas Ernestas Parulskis savo paskaitoje parodys, kad ši nuostata yra dar universalesnė, nes net ir nepatikimas pasakojimas taip pat tampa veiksmingu meno kainodaros instrumentu.

Papildoma paskaita!

Gegužės 28 d.
Dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė
Paskaita Vilniaus katedros požemiuose

Vilniaus katedros požemiai – nematoma pastato dalis – pristato šventovės, stovinčios vienoje seniausiai gyvenamų Vilniaus vietų, istoriją, architektūros kaitą, čia palaidotus Lietuvos valstybei ir Bažnyčiai nusipelniusius asmenis. Kriptose ir koridoriuose įrengta ekspozicija supažindina su laidojimo tradicijomis, archeologiniais radiniais, atveria Karališkąjį mauzoliejų.

Reikalinga atskira registracija, galėsime pakviesti ne daugiau 30 žmonių.

 

 

VDA inf.

Manto Kniubo Akademijos modelių portretai