VDA baigiamųjų BA darbų gynimai VDA tekstilės galerijoje Artifex | 2019 05 28 - 06 06

(LT) Indrė Milašiūtė | (Ne)gyvoji miško paklotė
VDA, Vilniaus Tekstilės meno ir dizaino katedra, BA. Vadovė: doc. Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė
Gynimas: gegužės 29 d. (trečiadienį) 10 val.  Paroda: gegužės 29 – birželio 6 d.

(Ne)gyvoji miško paklotė
Kur yra apibrėžtis tarp gyvo ir negyvo? Natūralaus ir dirbtinio? „Negyvosios gamtos“ sąvoka atskleidžia konfliktišką žmogaus santykį su mišku, tampa daugiaprasme nuoroda, pabrėžiančia miško cikliškumą, bei žmogaus veiksmų daromą žąlą – suardytą, pažeistą gamtos ritmą. Miško paklotė veikia kaip svarbi šios ekosistemos dalis, palaikanti savireguliacijos procesą bei atliekanti apsauginę funkciją. Pušies žievės kuriamas kamufliažas sustiprina žmogaus ir miško akistatą, savavališkų siekių, veiksmų dangstymą miško sąskaita, liudijančių žmogaus egocentriškumą.  Miško veikimo modelis, pagrįstas bendruomeniškumo bei gerbūvio kūrimo pricipu – vienas koreliacijos, tarpusavio sugyvenimo pavyzdžių.

[LT]  Kamilė Krasauskaitė | ATHANOR
VDA, Grafikos katedra, Vilniaus fakultetas. BA  Vadovė - lekt. Agnė Dautartaitė-Krutulė GYNIMAS: Gegužės 28 d. (antradienį) 11 val.  Erdvės instaliacija bus aktyvi 2019 gegužės 28 dieną nuo 10 iki 15 valandos.
 Athanor
(alcheminė krosnis naudojama sukurti fizines, mistines ir moralines transformacijas)
Kamilė Krasauskaitė paraleliai tyrinėja teritorijas tarp duonos – kūno, raugo – informacijos/sėklos, krosnies – įsčių (erdvės kurioje kūnas įgija informacijos patyrimą, fermentacijos procesas sustoja, tampa fiksuotu). Performatyvi erdvės instaliacija yra aliuzija į krosnį, o konceptualiai – erdvę kurioje įvyksta transmutacija (Athanor alchemikų krosnys, įsčios).

Istorijos gali būti išveikiamos beasmenės sankaupos vardu. Raugo struktūra leidžianti pagauti dėmesio teritoriją, pajėgi transformuoti ir kurti naują kokybę. Nenutrūkstantis, besimainantis srautas. Turintis savyje visą praėjusių įvykių grandinę (griaučius), kuri tampa pagrindu į galimus būsimuosius. Pirma seka antrą. Vis dėlto esamasis momentas yra pats svarbiausias, jis yra tas “atsakingas” ar bus sukurta struktūra naujam ciklui priimti, ar pavyks išlaikyti nediferencijuotą būseną.

Veiksmai ir vyksmai šiose erdvėse (įsčios, krosnis) yra fiksuoti ir cikliški – archetipiniai. Gilus izolia-
cijos, atjungimo (pranc. la petite morte ) ir dezorientacijos jausmas. Trikdo ir masina gili prigimtinė baimė, troškimas sugrįžti į praeitį atgrežtas utopijas (Edeno sodą). Įvyksta sąmoningas ir pasąmoningas santykis tarp stebinčiojo ir materijos, stebinčiojo – duonos raugo, kūrėjos kaip režisierės ir duonos raugo kaip performanso aktoriaus. Dabartiškume didžiausias dėmesys tenka procesualumui, galutinis rezultatas neegzistuoja dėl materijos sąvybės nuolat kisti.

Pati kūrėjos pozicija ir raugo fermentacijos filosofija nepateikia fiksuoto artefakto, yra trumpametražė, apsiriboja dabartimi, įvykiais suprantami kaip kylantys vienas iš kito t.y. nuolat tampantys ir praeinantys.

Kūne pulsuojantis susižavėjimas akimirka, kurią neišvengiamai pakeis kita, nekvestionuojamas kito žingsnio (apvaisinimo) finalas. Ši erdvė kone fanatiškai hiperbolizuoja ir mėgina užfiksuoti tą “dabar” iki pat ciklo pabaigos, tam, jog prasidėtų naujas ciklas.

Kamilė Krasauskaitė studijavo Vilniaus Dailės Akademijoje keramikos, vėliau grafikos katedroje, o nuo mažų dienų šmirinėjo savo tėčio skulptoriaus dirbtuvėse. Pagrindinės autorės medijos yra duonos raugas, skulptūra ir grafika (įtraukiant ir visas kitas vienai ar kitai idėjai būtinas raiškos priemones). Šiuo menininkė veikia trijuose miestuose - Vilniuje, Paryžiuje ir Briuselyje.
Pirmąjį savo raugą (kuris lig šiol visur dalyvauja kartu) užsiaugino 2014 metais.
„Athanor“ yra Kamilės Krasauskaitės diplominis darbas (VDA, Grafikos katedra, BA).
Erdvės instaliacija bus aktyvi 2019 gegužės 28 dieną nuo 10 iki 15 valandos.