Autorius: LNOBT inf.

LNOBT inf.

Ekskursija po Vilnių istoriniais operos keliais, susitikimai su solistais, būsimų premjerų ir gastrolių pristatymai – visa tai gegužės 4–13 dienomis vilniečių lauks Europos operos dienų nemokamų renginių programoje. 

Prie Europos operos dienų programos, kurią jau dvyliktą kartą koordinuoja tarptautinė organizacija „Opera Europa“, šįmet prisijungė beveik aštuonios dešimtys Europos operos teatrų. Europos Komisija 2018-uosius yra paskelbusi Europos kultūros paveldo metais. Tai atliepia ir lietuviškųjų renginių programos devizas: „Kur praeitis sutinka ateitį“.

LNOBT inf.

Gegužės 3 d. Georges Bizet operoje „Karmen“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre debiutuos nauja Mikaela – šių metų operos solistų stažuotojų programos dalyvė Simona Liamo.

„Karmen“ – opera, kuri man, kaip ir daugeliui, labai patinka. O Mikaela – didžiausios apimties vokalinė partija iš tų, kurias iki šiol yra tekę dainuoti operos scenoje“, – teigia būsimoji „Karmen“ naujokė.

S. Liamo LNOBT debiutavo 2012 m. vos įpusėjusi LMTA bakalauro studijas, kai po perklausos jaunam sopranui buvo patikėtas Ksenijos vaidmuo Modesto Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“. „Vaidmenukas mažas, bet kadangi sceninės patirties neturėjau jokios, labai jaudinausi ir buvo sunku susikaupti“, – pirmuosius savo žingsnius profesionalioje operoje šiandien prisimena mergina. Po debiuto apsisprendė, jog operai dar reikia subręsti, ir sąmoningai daugiau dėmesio skyrė kamerinei bei šiuolaikinei muzikai. S. Liamo tapo nuolatine kamerinės muzikos ansamblio „Musica humana“ parengtų programų soliste.

LNOBT inf.

Svečiai iš Talino lietuvius nutarė pradžiuginti Richardo Wagnerio opera „Tanhoizeris“, žymiausiu estų nacionaliniu baletu „Goblinas“ ir šiuolaikinio šokio pastatymu „Geismų tramvajus“. Estijos nacionalinės operos spektakliai gegužės 15–17 dienomis bus rodomi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Minėdami Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo 100-mečių sukaktis, Estijos, Latvijos ir Lietuvos nacionaliniai operos ir baleto teatrai sutarė apsikeisti gastroliniais spektakliais. Kiekvienas iš jų kaimynams parodys po vieną operos, vieną baleto pastatymą ir vieną nacionalinį veikalą iš savo repertuaro.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras šių metų birželio 7–9 dienomis Taline rodys operą Giuseppe’s Verdi operą „Don Karlas“, Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“ bei Sergejaus Prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta“, o spalio 3–5 dienomis Rygoje – „Don Karlą“, „Čiurlionį“ ir choreografo Mauro Bigonzetti baletą „Piaf“.

LNOBT inf.

Balandžio 27, 28 ir gegužės 18 dienomis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje šeimininkaus jūrų piratai: žiūrovų teismui atiduodamas klasikinis Adolphe’o Adamo baletas „Korsaras“.

Dar devyniolikto amžiaus pradžioje atokiose kolonijose vergų prekeiviai jiems patikusias gražuoles grobdavo tiesiog gatvėse, o vėliau siūlydavo įsigyti turtingiems vyrams. Jei pardavėjas pamatydavo, kad mergina geba įžiebti geidulingas ugneles piniguočiaus akyse – kaina kaip mat pakildavo, tačiau gražuolės dalia nuo to netapdavo lengvesnė: kaip greitai nusibostanti prekė netrukus ji būdavo perparduodama kitam turtuoliui.

Vienintelis išsigelbėjimas iš užburto rato – būrį stipriai apsiginklavusių draugų turintis aistringas meilužis. Pavyzdžiui, korsaras, arba kitaip – jūros piratų vadas. Tačiau sutikite: korsaras skamba romantiškiau...

LNOBT inf.

Balandžio 12 d. operos spektaklyje „Eugenijus Oneginas“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre Lenskio partiją atliks solistas iš Sankt Peterburgo Surenas Maksutovas.

Nors Lietuvos teatre S. Maksutovas dainuos pirmą kartą, ilgų repeticijų prieš pasirodymą jam greičiausiai neprireiks. Mat Vilniuje rodomas rusų režisieriaus Vasilijaus Barchatovo 2012 m. sukurtas Piotro Čaikovskio operos pastatymas, o 2014 m. tas pats režisierius pristatė panašų, tik šiek tiek modifikuotos scenografijos „Eugenijų Oneginą“ Sankt Peterburgo Michailovo operos teatre.

Būtent šio teatro, dar vadinamo „antrąja Peterburgo opera“, trupės narys jau šešerius metus yra S. Maksutovas. Ten jis yra vienas iš Lenskio partijos atlikėjų, Tatjaną premjeriniuose spektakliuose Sankt Peterburge dainavo tada dar būsimoji režisieriaus V. Barchatovo žmona Asmik Grigorian, o komiškųjų Trikė kupletų atlikti buvo pakviestas LNOBT solistas Rafailas Karpis, kuris kartu su S. Maksutovu dainuos ir artėjančiame „Eugenijaus Onegino“ spektaklyje Vilniuje.

LNOBT inf.

Balandžio 7 d. spektaklyje „Bolero+“ paskutinį kartą LNOBT scenoje šoks Eligijus Butkus, dvidešimt sezonų buvęs šio teatro baleto trupės nariu.

Datą savo atsisveikinimui šokėjas pasirinko pats. Paskutiniuoju E. Butkaus pasirodymu taps jo draugo nuo mokyklos laikų Martyno Rimeikio, dabar tapusio tituluotu choreografu, sukurtas vienaveiksmis baletas „Visur kur mes nebuvom“.

„Šis kūrinys man labai brangus. Jis – apie pokyčių troškimą ir baimę, apie naujas erdves, kurių trokštame, bet nedrįstame joms atsiverti. Spektaklio pabaigoje visi žengsime už kitą erdvę žyminčių kolonų – tai ir bus simbolinis mano atsisveikinimas“, – tikisi jokių kitų oficialių ceremonijų neplanuojantis šokėjas.  

E. Butkus teigia, kad palikti sceną jam nebus sunku, mat jau antrus metus dirba direktoriaus pavaduotoju baleto ugdymui Nacionalinėje M.K. Čiurlionio menų mokykloje. Ir jau spėjo pajusti, kad naująsias pareigas derinti su artisto karjera sunkiai įmanoma, nes nei mokykloje, nei scenoje negali būti „tik puse kojos“.

LNOBT inf.

Kovo 27-osios vakarą Nacionaliniame Kauno dramos teatre geriausi menininkai buvo apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“. Tarp laimingųjų – ir trys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatymų kūrėjai.

Už Džuljetos vaidmenį Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ geriausias operos soliste buvo pripažinta Viktorija Miškūnaitė. Metų choreografu tapo Martynas Rimeikis už baletą „Procesas“, už muziką tam pačiam baletui geriausiu kompozitoriumi operos/baleto kategorijoje paskelbtas Mindaugas Urbaitis.

V. Miškūnaitė apdovanojimų ceremonijos metu kaip kviestinė solistė dainavo spektaklyje Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Teatro atstovų ji prašė padėkoti visai kūrybinei komandai, o ypatingai – prancūzų režisieriui Vincentui Boussard’ui, kurio režisuotos operos (iš pradžių „Manon“, o dabar – „Kapulečiai ir Montekiai“) pagrindines partijas jose dainavusiai solistei pelnė jau antrąjį „Auksinį scenos kryžių“. „Reiktų šį puikų režisierių kuo dažniau kviesti į mūsų teatrą“, – po aplodismentų atskubėjusi į pobūvį ir pasidabinusi jai skirtu apdovanojimu, su šypsena linkėjo V. Miškūnaitė.

LNOBT inf.

Buvusiai balerinai Genovaitei Sabaliauskaitei balandžio 2-ąją sukaks 95-eri. Balandžio 4 d. rodomą „Barboros Radvilaitės“ spektaklį LNOBT skirs lietuvių baleto primadonos jubiliejui pažymėti.

Genovaitė Sabaliauskaitė 1923 m. pavasarį gimė laikinojoje sostinėje Kaune. Čia 1934–1938 m. lankė Valstybės teatro baleto studiją. Joje mokėsi pas žymius to meto baleto artistus – Verą Nemčinovą, Bronių Kelbauską. 1938-1940 m. buvo Valstybės teatro baleto solistė, tačiau norėjo tobulėti ir 1941 m. „išvyko tobulintis į Leningrado choreografijos mokyklą pas garsiąją pedagogę Agripiną Vaganovą. Prasidėjus karui, kartu su Leningrado S.Kirovo operos ir baleto teatru buvo pasitraukusi Permėn. 1944 m. sugrįžo į Lietuvą ir iki 1965 m. šoko Lietuvos operos ir baleto teatre. Čia sukūrė įsimintinus pagrindinius vaidmenis Piotro Čaikovskio baletuose „Miegančioji gražuolė“ (Princesė Florina, Aurora) ir „Gulbių ežeras“ (Odeta-Odilė), Boriso Asafjevo balete „Bachčisarajaus fontanas“ (Zarema, Marija), Reinholdo Gliero balete „Raudonoji aguona“ (Tao Choa), Aleksandro Glazunovo balete „Raimonda“ (Raimonda), Aramo Chačaturiano balete „Spartakas“ (Egina), Maurice‘o Ravelio „Bolero“ (Ispanė), taip pat lietuviškuose baletuose: Juliaus Juzeliūno „Ant marių kranto“ (Kastė), Juozo Indros „Audronė“ (Audronė), Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“ (Eglė) ir daugelyje kitų tuometinių spektaklių. Kartu su nuolatiniu scenos partneriu Henriku Baniu (1927-1986) gastroliavo Bulgarijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Indijoje, Birmoje, netgi Kambodžoje. Žinoma, pasirodydavo ir įvairiuose Sovietų Sąjungos teatruose.

LNOBT inf.

Po „Auksinių scenos kryžių“ nominacijų paskelbimo įsiliepsnojus viešoms diskusijoms apie tai, kas šių apdovanojimų vertas ir kas ne (panašūs svarstymai po nominantų paskelbimo jau tampa kasmetine šių apdovanojimų tradicija), viena iš pretendenčių į „Auksinius scenos kryžius“ Viktorija Miškūnaitė teigia jokiu būdu nenorėjusi supriešinti Lietuvoje ir užsienyje dainuojančių savo kolegų.

„Kalbėti apie dvi susipriešinusias dainininkų stovyklas negalima jau vien todėl, kad daug operos solistų dainuoja ir čia, ir ten. Ir, nors profesinė kasdienybė neretai verčia mus tarpusavyje konkuruoti, privalome išlaikyti pagarbą vieni kitiems. Operos meno pasaulis platus, jame užteks vietos po saule. O ir mums skirtas švytėjimo scenoje laikas būna toks trumpas… Tam, kad sugebėtum išsilaikyti stipriausiųjų gretose, reikia įdėti beprotiškai daug darbo. Tapti scenos žvaigžde gerokai lengviau, negu ja išlikti. Solistų pelnyti titulai tik padidina publikos lūkesčių kartelę ir kartu pačių solistų atsakomybę“, – neabejoja V. Miškūnaitė.

LNOBT inf.

Kas bendra tarp Giuseppe‘s Verdi operos „Don Karlas“ ir aukščio baimės? Išvydę režisieriaus Günterio Krämerio „Don Karlo“ pastatymą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre žiūrovai to nebeklausia. O kai kurie solistai su aukščio baime šiame spektaklyje grumiasi iki šiol.  

„Galiu prisipažinti: esu iš tų, kurie iš prigimties bijo aukščio. Todėl „Don Karlo“ antroji dalis, kurioje Rodrigui ir Don Karlui gerą pusvalandį tenka sėdėti pririštiems ant poros metrų aukštyje įtaisytų kėdučių,  iš pradžių man atrodė kaip egzekucija“, – neslepia Rodrigo partiją operoje atliekantis baritonas Eugenijus Chrebtovas.

Tiems, kam du metrai atrodo juokingas aukštis, solistas primena, jog šalia sienos su pritvirtintomis kėdėmis scenoje yra pora žemyn vedančių pakopų, o dar žemiau – poros metrų gylio orkestrinė, populiariai vadinama „orkestro duobe“. Taigi dviejų metrų aukštis ant sienos iškeltiems solistams vizualiai virsta mažiausiai penkių metrų aukščiu, o suvokimas, kad ten sėdint reikės ir dainuoti, stresą tik padvigubina.