Autorius: LNOBT inf.
LNOBT inf.
Opera „Idomenėjas“ bylos apie pasaulio permainas
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną tradiciškai baigia premjera. Šįmet tai – Wolfgango Amadeus Mozarto opera „Idomenėjas“, Lietuvoje statoma pirmą kartą. Premjeriniai „Idomenėjo“ spektakliai bus rodomi gegužės 31 ir birželio 2 dienomis.
„Šios operos šerdis – klasikinė istorija apie naujo amžiaus aušrą. Mūsų kultūroje būta daugybės šios istorijos variantų: Vandenio eros pradžia, Jėzaus Kristaus gimimas, kiti etapiniai žingsniai, giliai įsirėžę žmonių sąmonėje. Tai regime ir „Idomenėjuje“: antikinį Elektros, Idomenėjo ir senųjų dievų pasaulį keičia nauja santvarka, kurioje vyrauja viltis. Operos librete, ypač Arbačės tekstuose, nuolat kalbama apie viltį ir tai, kad dievų būtis nebūtinai yra negailestinga ir žiauri. Lygiai taip pat ir Idamantė teigia, kad įmanoma būti kitokiu karaliumi, nei buvo jo tėvas“, – teigia garsus režisierius, britų trupės „Birmingham Opera Company“ įkūrėjas ir meno vadovas Grahamas Vickas, per savo ilgametę karjerą sukūręs jau tris skirtingus šios W.A. Mozarto operos pastatymus.
LNOBT inf.
Operos rytojus: apie dainuojančius galva žemyn ir „saldainių dėžutės“ repertuarą
Gegužės 21 d. LNOBT surengtas pirmasis tarptautinis forumas „Opera rytoj: tarp estetinės tradicijos ir aktualiosios raiškos“. Jame dalyvavo LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas, solistė Viktorija Miškūnaitė, muzikologės Veronika Janatjeva ir Živilė Ramoškaitė, režisieriai Gintaras Varnas ir šiuo metu W.A. Mozarto „Idomenėją“ Vilniuje statantis Grahamas Vickas (Jungtinė Karalystė). Pokalbį moderavo kultūros žurnalistė Gerūta Griniūtė.
Pusantros valandos trukusio forumo įrašą galima nuosekliai peržiūrėti LNOBT „Facebook“ paskyroje. Čia – tik trumputės forumo prelegentų pasisakymų citatos, galbūt paskatinsiančios tai padaryti.
LNOBT inf.
„Idomenėjo“ režisierius Grahamas Vickas: „Operą suvokiu kaip saviraiškos kosmosą“
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną užbaigs Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Idomenėjas“ premjera, kurią žiūrovai galės išvysti gegužės 31 ir birželio 2 dienomis. Iš Jungtinės Karalystės atvykęs šio pastatymo režisierius Grahamas Vickas – itin spalvinga ir neeilinio pripažinimo pasaulyje sulaukusi kūrybinė asmenybė.
G. Vickas 1953 m. gimė Berkenhedo mieste, kurį nuo priešingame krante įsikūrusio „The Beatles“ gerbėjams puikiai žinomo Liverpulio teskiria Mersio upės žiotys. Būsimasis režisierius studijavo Šiaurės Karališkajame muzikos koledže Mančesteryje. Pirmąją operą profesionalioje scenoje pastatė būdamas 24-erių: tai buvo britų kompozitoriaus Gustavo Theodore’o Holsto kamerinė opera „Savitri“ Škotijos operos teatre. 1984–1987 m. G. Vickas buvo šio Glazge reziduojančio teatro, o 1994–2000 m. – Glaindborno operos festivalio pastatymų vadovas. 1987 m. režisierius įkūrė Birmingamo operos trupę ir iki šiol jai vadovauja. Būtent ši trupė pirmoji Anglijoje 2009 m. pastatė Giuseppe’s Verdi „Otelą“ su juodaodžiu tenoru pagrindiniame vaidmenyje, o 2012 m. pirmoji pasaulyje įveikė vokiečių kompozitoriaus Karlheinzo Stockhauseno „Trečiadienį“ iš didingo ir ypač sudėtingai atliekamo jo operų ciklo „Šviesa“.
LNOBT inf.
Tarptautinis forumas „Opera rytoj: tarp estetinės tradicijos ir aktualiosios raiškos“
Prisiminkime, kokių skirtingų įspūdžių galime išgirsti po vienos ir tos pačios operos premjeros. Tai, kas vienam žiūrovui atrodo aktualu ir novatoriška, kitam tėra egoistinis statytojų ambicijų demonstravimas. Tai, kas vienam kelia nuoširdų estetinį pasigėrėjimą, kitas vertina kaip idėjiškai nublukusį operos žanro muziejų...
Tad ar esame pasirengę Lietuvoje priimti naujausias operos meno tendencijas? Ko tikimės iš operos šiandien ir ko iš jos reikalausime rytoj? Kur slypi esminė, permainoms nepavaldi šimtmečius gyvuojančio žanro savastis, kurią pažeidus opera nebegalėtų vadintis opera? Ar operoje, kaip ir nūdienos dramos teatre, aktualijas nagrinėjantys šiuolaikiniai veikalai vis stipriau klibins tvirtas klasikos pozicijas? Ar gyvas operos atlikimas pajėgus sudominti technologijomis laisvai žongliruojantį dvidešimt pirmojo amžiaus jaunimą?..
Visa tai ir kitus su operos ateitimi susijusius klausimus žadame aptarti pirmadienį, gegužės 21 dieną, nuo 11 iki 13 val. LNOBT Raudonojoje fojė rengiamame tarptautiniame forume „Opera rytoj: tarp estetinės tradicijos ir aktualiosios raiškos“.
LNOBT inf.
Ko du Eugenijai pasiteirautų trečiojo
Ketvirtadienį, gegužės 10-ąją, Vilniuje bus pratęsta nemokamų Europos operos dienų programa. Sostinės knygyne-kavinėje „Draugystė“ (Gedimino pr. 2) 18 val. rengiamas susitikimas su dviem žymiais baritonais – Eugenijumi Chrebtovu ir Eugenijumi Vasilevskiu, kuriems skirtingais laikais Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“ yra tekę dainuoti pagrindinio veikėjo partiją. Pasidomėjome, ko abu Eugenijai, gavę tokią galimybę, norėtų paklausti savojo personažo...
Dabartinis Eugenijaus Onegino partijos atlikėjas Eugenijus Chrebtovas ją dainuos ir artimiausiame šios operos spektaklyje, kurį LNOBT žiūrovai scenoje išvys gegužės 19-ąją. „Aš norėčiau Onegino paklausti, kodėl jis nesugebėjo laiku pastebėti Tatjanos grožio. Juk taip būtų išgelbėjęs nuo pražūties mažiausiai du gyvenimus: geriausio draugo Lenskio ir savo paties. Ar Oneginui pritrūko ryžto, ar tiesiog jam pagailo savo vyriškos laisvės?“ – svarsto E. Chrebtovas.
LNOBT inf.
Estų baletas „Goblinas“ – apie sąžinę, karmą ir kredito kortelę
Gegužės 16 dieną Vilniuje Estijos nacionalinės operos trupė pristatys pirmąjį estų nacionalinį baletą „Goblinas“. Liaudies muzikos ir pasakų motyvais sukurtą veikalą apie antgamtiško įnamio Goblino nešamus pinigus estų choreografė Marina Kesler pritaikė nūdienos verslo aplinkai.
Ūkininkas iš pasakos, parduodantis sielą Velniui, šiame spektaklyje virsta smulkios bankrutuojančios verslo įmonės savininku. Jo Samdinys, įsimylintis Ūkininko dukterį, žinoma, yra tos pačios įmonės samdomas darbuotojas, netyčia sužinantis apie šefo kartu su Velnio pasiuntiniu Goblinu sukamas finansines machinacijas. O bendras verslas su mafijos vadeivą primenančiu Velniu pelningas pasirodo tik iš pradžių...
LNOBT inf.
Europos operos dienų renginius pradės jaunųjų dainininkų koncertas
Šiandien Vilniuje prasideda Europos operos dienos. Nemokamų operos žanrą populiarinančių renginių programa sostinėje numatyta iki gegužės 13 dienos.
Jau šį vakarą 16.30 val. LNOBT operos solistų stažuotojų programos diplomantai Simona Liamo (sopranas), Edgaras Davidovičius (tenoras) ir Kšištof Bondarenko (bosas) Vytauto Kasiulio dailės muziejuje pakvies į nemokamą koncertą „Neklausk meilės vardo“, kuriame skambės P. Čaikovskio, J.F. Halévy, J. Massenet, W.A. Mozarto, G. Verdi operų arijos, taip pat įvairių pasaulio tautų dainos ir romansai. Teatralizuotą koncerto programą stažuotojams parengti padėjo režisierė Jūratė Sodytė ir pianistė Monika Laukaitytė-Miklovienė. Po koncerto jauniesiems solistams bus įteikti LNOBT operos solistų programos baigimo diplomai.
LNOBT inf.
Estų „Tanhoizeris“ – apie sensualumo paieškas dorovės gniaužtuose
Gegužės 15 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – išskirtinė galimybė pamatyti Richardo Wagnerio operą „Tanhoizeris“, kurią atliks svečiai iš Estijos nacionalinės operos. Šis pastatymas Estijoje buvo pripažintas geriausia metų premjera.
Richardas Wagneris (1813–1883) nepasižymėjo ypatingu kuklumu, tačiau sau pačiam taipogi būdavo itin reiklus. 1845 m. sukurtą operą „Tanhoizeris“ didysis vokiečių kompozitorius perdarinėjo net tris kartus, visgi prieš mirtį prasitarė žmonai Kozimai, jog lieka skolingas pasauliui „Tanhoizerį“.
Tad nuo pat 1845 m. Drezdene įvykusios premjeros „Tanhoizeris“ netgi jo autoriui atrodė problemiškas, pernelyg daug neatsakytų klausimų iškeliantis kūrinys. Gal todėl, kad pagrindinį jo veikėją scenoje matome silpną, besiblaškantį, dvejojantį, o tai nėra itin būdinga R. Wagnerio kūrybai. O gal todėl, kad Tanhoizeris priverstas rinktis tarp jausmingumo (Veneros rūmų) ir dvasingumo (Vartburgo pilies), ir pasirinkimas tarp šių pilnavertei žmogiškajai laimei būtinų dedamųjų niekada nebūna paprastas.
LNOBT inf.
Atkuriamas LNOBT veteranų klubas
„Kartais nutinka: žmonės pašvenčia teatrui savo gyvenimų dešimtmečius, tačiau palikę jį atsiduria tarsi už borto. O juk besirūpindami jaunaisiais atlikėjais, negalime prarasti ryšio tarp kartų. Jam palaikyti daugelyje žymiųjų pasaulio teatrų būna steigiami teatro veteranų klubai. Jo nariai artistai, neseniai palikę sceną, rengia savo koncertus, susitikimus, vakarus, skirtus teatro legendoms. Profesionaliojo scenos meno įstatyme taipogi užsimenama apie emeritų statusą ir jų veiklos programas. Toks statusas gali suteikti ir tam tikrų privilegijų. Susibūrę draugėn, teatro veteranai ateityje galėtų steigti ir atskirą organizaciją, kuri turėtų teisę teikti savo projektus ir pretenduoti į jų valstybinį finansavimą“, – atidarydamas steigiamąjį LNOBT veteranų klubo susirinkimą, dėstė teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Susirinkimo dalyviai nutarė ateityje organizuoti teatro veteranų susitikimus, koncertus teatro Kamerinėje salėje, dalyvauti bendroje Teatro dienos šventėje, kurios tradicijas LNOBT numato atgaivinti. Taip pat inicijuoti publikacijų ciklą, kuris žiūrovams atskleistų bent nedidelę dalelę teatro senbuvių išsaugotų prisiminimų.
LNOBT inf.
Pasiilgę klasikinio baleto žiūrovai iššlavė bilietus į „Korsaro“ spektaklius
Balandžio 27, 28 ir gegužės 18 dienomis Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – Adolphe’o Adamo baleto „Korsaras“ premjera. Publika neabejinga klasikinio baleto pastatymams, tad visuose trijuose spektakliuose laisvų vietų jau nebelikę: pavėlavusieji tegali įsigyti po 10 Eur kainuojančius bilietus stovėti.
Tai, kad lietuviai išsiilgę „Korsaro“, premjerai skirtoje spaudos konferencijoje akcentavo ir LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras. Šis kompozitoriaus A. Adamo sukurtas baletas visas Lietuvoje vienintelį kartą iki šiol buvo pastatytas 1964-aisiais – tais pačiais metais, kai toli nuo Vilniaus, Paryžiuje, gimė būsimasis šokėjas ir choreografas Manuelis Legris. Būtent jam ir buvo lemta atvesti „Korsarą“ į Lietuvos baleto sceną antrąsyk.
