Autorius: LNOBT inf.

LNOBT inf.

Antradienį, kovo 13-ąją, garsiajame „Colon“ teatre Buenos Airėse įvyko šiuolaikinio vengrų kompozitoriaus Péterio Eötvöso operos „Trys seserys“ premjera. Joje Argentinos sostinės žiūrovai pirmą kartą išgirdo dainuojančią operos solistę iš Lietuvos Jovitą Vaškevičiūtę.

„Įtampa buvo didelė, bet pasisekimas – milžiniškas! Publika priėmė puikiai! Į Buenos Aires buvo atvykęs pats kompozitorius P. Eötvösas, jis liko mumis patenkintas. Žadėjo kitą operą parašyti specialiai man, kad galėčiau joje savo žemąsias natas pademonstruoti“, – po premjeros su draugais Lietuvoje pirmaisiais įspūdžiais pasidalino J. Vaškevičiūtė.

LNOBT inf.

Choreografui Borisui Eifmanui Lietuvoje reklamos nebereikia: šalies baleto gerbėjai puikiai atsimena čia jo statytus spektaklius „Raudonoji Žizel“ ir „Rusiškasis Hamletas“. Tad nenuostabu, kad visos vietos vieninteliame „Čaikovskis. Pro et Contra“ spektaklyje, kuris kovo 22 dieną bus rodomas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, seniai parduotos. Tiesa, ryžtingiausi šokio gerbėjai dar gali įsigyti 7 eurus kainuojančių stovimų bilietų.

„Visada troškau suprasti, kodėl kompozitorius, sulaukęs didžiulės šlovės ir visiškai atskleidęs savo talentą, kūrė tokią tragišką muziką. Neabejotinai pagrindinis jo skaudinančių sielą kančių šaltinis buvo žlugdantis kitoniškumo suvokimas, kurį Piotras Čaikovskis traktavo kaip prakeiksmą. Bet ne vien lemtingas vidinis susidvejinimas pasmerkė kompozitorių begalinėms kančioms. Fatumo neišvengiamumas ir visagalybė, supančio pasaulio priešiškumas, amžina virpančios sielos vienatvė – visa tai nesuteikė nė menkiausios vilties patirti ramybę ir laimę“, – įsitikinęs B. Eifmanas.  

Per intensyvią karjerą šis choreografas yra pastatęs daugiau nei 40 spektaklių. Jie sunešė kūrėjui solidų apdovanojimų kraitį: B. Eifmano spektakliai Rusijoje pelnė „Triumfo“ ir „Auksinės kaukės“premijas, taip pat Sankt Peterburgo teatro menininkų apdovanojimą „Auksinis sofitas“. Prieš du dešimtmečius B. Eifmanui skirta Rusijos Federacijos valstybinė literatūros ir meno premija. Tačiau choreografas sulaukė pripažinimo ne tik tėvynėje: Prancūzijos vyriausybė jam skyrė Menų kavalieriaus ordiną, o Niujorko meras R. Giuliani kaip dėkingumo ir naujo susitikimo vilties ženklą padovanojo B. Eifmanui šio miesto simbolį „Krištolinį obuolį“.

LNOBT inf.

Kovo 12 d. paskelbti šių metų „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų nominantai. Jų sąrašuose atsidūrė net septyni LNOBT spektaklių kūrėjai bei artistai. Daugiausiai – net keturias nominacijas – surinko šiuolaikinio baleto spektaklis „Procesas“, po dvi – operos „Penki Merės stebuklai“ ir „Kapulečiai ir Montekiai“.

Nominacijas pelnė:

Marijus Jacovskis už scenografiją baletui „Procesas“;

Raminta Šerkšnytė už muziką operai vaikams „Penki Merės stebuklai“;

Mindaugas Urbaitis už muziką baletui „Procesas“;

Liudas Mikalauskas už Kapelijaus vaidmenį operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ ir pono Beno vaidmenį operoje „Penki Merės stebuklai“;

Viktorija Miškūnaitė už Džuljetos vaidmenį operoje „Kapulečiai ir Montekiai“;

Martynas Rimeikis už baleto „Procesas“ choreografiją;

Jeronimas Krivickas už Jozefo K. vaidmenį balete „Procesas“.

„Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai kovo 27 d. bus įteikiami Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Pretendentus vertino kultūros ministro įsakymu sudaryta komisija – Goda Dapšytė, Helmutas Šabasevičius, Ingrida Ragelskienė, Jūratė Račinskatė, Lina Klusaitė, Martynas Petrikas, Ramunė Balevičiūtė, Rasa Murauskaitė ir Remigijus Vilkaitis.
 

LNOBT inf.

LNOBT baleto trupė grįžo iš gastrolių Pekine, kur penkias scenas jungiančiame scenos menų komplekse NCPA (National Centre for the Performing Arts) praėjusį savaitgalį rodė tris „Miegančiosios gražuolės“ spektaklius.

Kinijos žiūrovai itin vertina klasikinį baletą. Tad, nors žymias trupes iš Europos ir Amerikos jie mato gan dažnai, lietuvių spektakliuose 2,5 tūkst. žiūrovų talpinanti didžiausioji NCPA salė visus tris vakarus buvo pilnutėlė. Tam, kad didžiulė baleto gerbėjų minia spėtų užimti savo vietas, šeimininkai netgi buvo priversti keliomis minutėmis nukelti spektaklio pradžią, o tai Kinijoje absoliučiai neįprasta: visus kultūros renginius ten, priešingai nei Lietuvoje, stengiamasi pradėti sekundinės laikrodžio rodyklės tikslumu.

LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė džiaugiasi, kad tolimoms gastrolėms pavyko sėkmingai  prikelti jau trejus metus Vilniaus scenoje nerodytą Piotro Čaikovskio baletą. Ir negaili gerų žodžių kartu su mūsų trupės solistais spektakliuose dalyvavusioms kelioms dešimtims Pekino baleto akademijos auklėtinių, kurie „Miegančiosios gražuolės“ choreografiją išmoko puikiai. 

LNOBT inf.

Pasitinkant 2007-uosius Vilniuje premjerai parengta šio baleto versija teatro repertuare išsilaikė aštuonerius metus: paskutinysis „Miegančiosios gražuolės“ spektaklis LNOBT buvo suvaidintas 2015 m. vasarį. Tolimoms gastrolėms prikeliant trejus metus „miegojusį“ pastatymą, trupei kartu su repetitoriais teko intensyviai padirbėti repeticijų salėse.

„Paskaičiavome, kad per tiek laiko spėjo pasikeisti net du trečdaliai spektaklyje šokusių solistų“, – teigia „Miegančiosios gražuolės“ repeticijas akylai stebėjusi LNOBT baleto direktorė Rūta Butvilienė.

NCPA salėje, talpinančioje 2,4 tūkst. žiūrovų, pagrindinę Auroros partiją šoks trupės primabalerinos Anastasija Čumakova ir Olesia Šaitanova, jas pažadinančio princo Dezyrės – Genadijus Žukovskis ir Romas Ceizaris. Alyvų fėjos vaidmenį pasikeisdamos atliks dar dvi primabalerinos – Olga Konošenko ir Haruka Ohno.

LNOBT inf.

Iki intriguojančios nacionalinės operos „Post futurum“ premjeros teliko keletas savaičių: jau kovo 2, 3 dienomis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje prasidės Dievo ir Šėtono žaidimai su mūsų valstybės istorija.

Pagrindinis naujosios operos iniciatorius Gintaras Sodeika, bendram darbui sutelkęs senų draugų „ansamblį“ – režisierių Oskarą Koršunovą, rašytoją Sigitą Parulskį ir scenografą Gintarą Makarevičių, teigia „Post futurum“ partitūroje panaudojęs vieną vienintelę muzikinę citatą. Pamėginkite atspėti, kokią... 

LNOBT inf.

Trečiadienį, vasario 7 dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre skambės Richardo Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“. Šį kartą spektaklio „įgula“ subūrė įvairių Baltijos šalių dainininkus: Zentos partiją atliks suomė Miina Liisa Värelä, Eriko – latvis Andris Ludvigs, Dalando – Estijos nacionalinės operos solistas Pavlo Balakin, o pagrindinę Olando – Vokietijoje gyvenantis lietuvis Almas Švilpa.

„Per dešimtmetį man yra tekę dainuoti jau septyniuose „Skrajojančio olando“ pastatymuose Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje. Bet nepataikaudamas sakau, kad pats gražiausias, skoningiausias ir estetiškiausias iš jų – tai amerikiečių režisierės Francescos Zambello „Skrajojantis olandas“, rodomas Vilniuje“, – neslepia A.Švilpa.  

Skandalingiausiu savo „Skrajojančiu olandu“ solistas vadintų australų režisieriaus Barrie Kosky kurtą pastatymą Eseno miesto Aalto teatre. Jo trupėje lietuvis dainuoja jau du dešimtmečius.

LNOBT inf.

Vasario 2 d. LNOBT baleto spektaklyje “Žizel” išvysime tituluotus svečius: pagrindinį Žizel vaidmenį atliks Anglijos ir Kanados nacionalinių baleto trupių primabalerina Jurgita Dronina, Alberto – Bavarijos valstybinio baleto trupės solistas Alejandro Virelles.   

„Pirmosios premjeros vakarą šokėjų ansamblyje žibėjo iš Rusijos kilusi balerina Jurgita Dronina, atlikusi pagrindinį Silfidės vaidmenį. Ji šoko delikačiai ir žavingai, demonstravo ypatingą lengvumą, kurdama gundančios, užburiančios ir valingos herojės paveikslą. Solistė itin paveikiai perteikė mirties sceną, kurioje jos rankos virpėjo, persmelktos skausmo ir nerimo“, – rašo žurnalo „Dancing Times“ apžvalgininkas Jonathanas Gray, recenzuodamas 2017 m. spalį rodytą Anglijos nacionalinio baleto trupės „Silfidės“ premjerą.

Daugeliui baleto artistų tokie nuo 1894 m. gyvuojančio šokio žurnalo reveransai būtų širdį glostantis pripažinimo balzamas, o štai J. Droninai kritikų komplimentai ir įvairūs apdovanojimai virtę nuolatiniais karjeros palydovais. 2008 m. jai buvo skirtas Rotary tarptautinis apdovanojimas; 2009 m. – Danijos Karalienės Margret II Švedijos-Danijos kultūros pagrindinis prizas; 2010, 2011 ir 2013 m. – Sankt Peterburgo tarptautinio baleto festivalio „Dance Open“ apdovanojimai. Šokio žurnalas „Dance Europe“ už 2009–2010, 2010–2011 ir 2011–2012 m. sezonais sukurtus baleto vaidmenis paskelbė ją Išskirtine šokėja. 2011 m. J. Droninai atiteko Danijos teatrų ir koncertų salių direkcijų asociacijos „Zwaan“ apdovanojimas (Danijos šokio prizas) už ryškiausią metų pasirodymą – Auroros vaidmenį balete „Miegančioji gražuolė“. 2014 m. balerina buvo apdovanota Alexandros Radius prizu ryškiausiam metų baleto solistui.

LNOBT inf.

LNOBT Metų solistais pripažinti operos dainininkė Viktorija Miškūnaitė ir baleto šokėjas Jeronimas Krivickas. Metų viltimis tapo dainininkė Dovilė Kazonaitė ir šokėja Neringa Česaitytė, o Metų įvykiu – baleto trupės darbas, kuriant baletą „Procesas“.

Rėmėjų įsteigtos piniginės premijos geriausiems teatro solistams įteiktos jau šešioliktą kartą. Laureatus išrinko vertinimo komisija, sudaryta iš LNOBT vadovų ir meno kolektyvų atstovų, teatro rėmėjų, operos ir baleto kritikų. Geriausiems metų solistams buvo įteiktos ir keramikės Violetos Ganusauskienės sukurtos skulptūrėlės.

2017 Metų operos soliste už įsimintiną Džuljetos vaidmenį Vincenzo Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ pripažinta Viktorija Miškūnaitė. Tai jau antras toks apdovanojimas soprano karjeroje – prieš dvejus metus dainininkė Metų solistės apdovanojimą pelnė už Manon vaidmenį to paties pavadinimo Jules Massenet operoje. Metų operos solisto premiją šįmet įsteigė koncernas „MG Baltic“.

LNOBT inf.

Kovo pradžioje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre laukiama premjeros – kompozitoriaus Gintaro Sodeikos operos „Post futurum“, dedikuotos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Tačiau istorija operoje nebus vaizduojama vien prakilniai ir didingai: libreto autorius Sigitas Parulskis sako, kad kartais į tokius dalykus kaip valstybė ar tauta sveika pažvelgti su humoru.

„Kai man pasiūlė rašyti operos libretą, vienas iš pageidavimų toks ir buvo – kad tai būtų mažorinės tonacijos kūrinys. Aš stengiausi“, – pripažįsta S.Parulskis.

Librete atspindėtų istorinių įvykių chronologija apima trumpą laiko atkarpą nuo 1917 m. gruodžio 11 d. iki 1918 m. vasario 16 d. Bet anaiptol ne visi jame vaizduojami įvykiai realūs.

„Opera prasideda Dievo ir Šėtono dialogu. Bet šie personažai operoje nebus abstraktūs gėrio ir blogio įsikūnijimai. Holivudas turi terminą drammedy, kuriuo vadinama drama su komiškais elementais. Mūsų kūrinys taipogi turės jei ne komiškų, tai bent jau linksmesnių spalvų“, – teigia „Post futurum“ libreto autorius.