Autorius: LNOBT inf.

LNOBT inf.

Spalio 6 d. LNOBT žiūrovai turės galimybę išvysti Latvijos nacionalinės operos ir baleto atvežamą šiuolaikinio baleto spektaklį „Peras Giuntas“ pagal garsiąją kompozitoriaus Edvardo Griego muziką. Tai – Slovėnijoje gyvenančio rumunų choreografo Edwardo Clugo kūrinys.

LNOBT inf.

„Stebuklingo mandarino“ premjeroje į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną po praleisto pernykščio sezono sugrįžta 2016 m. „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Greta Gylytė. Apie tai, kad prieš metus galėdavo atsistoti tik prilaikoma ramentų, dabar balerina prisimena nebent po alinančių repeticijų baleto salėje. Tačiau būtent jų, tų repeticijų, ir šokėjams įprastos aiškios dienotvarkės, sako, labiausiai pasiilgusi per priverstinio poilsio metus.

Ar nebuvo pagundos visam laikui pakeisti profesiją? Kokie užsiėmimai sudėtingą dešinės kojos lūžį patyrusiai balerinai padėjo nesusmukti ir išsaugoti tikėjimą, jog jau po metų pajėgs šokti ją itin vertinančio choreografo Krzysztofo Pastoro naujame spektaklyje? Apie tai ir kalbėjomės su “Stebuklingo mandarino” premjerai besirengiančia Greta Gylyte.  

LNOBT inf.

Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras sezoną pradeda du pavadinimus turinčia premjera: iki pertraukos žiūrovai stebės baletą „Stebuklingas mandarinas“, po pertraukos – operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“. Tad sezono atidarymą rugsėjo 28 ir 29 dienomis drauge galės švęsti ir baleto, ir operos mylėtojai.

Premjeros muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas spaudos konferencijoje pripažino, kad vengrų kompozitoriaus Bélos Bartóko veikalų pavadinimai apgaulingi: „Jie primena pasakas, tačiau spektakliai tikrai nebus skirti vaikams. Abu pristatomus kūrinius vienija meilės ir aistros tematinis pradas, tačiau balete ir operoje jis interpretuojamas skirtingai. „Hercogo Mėlynbarzdžio pilyje“ matome veikėją Juditą, kuri, pametusi galvą iš meilės Hercogui, palieka ją mylėjusią šeimą ir drąsiai keliauja į tamsiąją Mėlynbarzdžio pilį, vildamasi joje atrasti šviesos. Tačiau nepajunta, kaip pati tampa tamsos valdove... „Stebuklingame mandarine“ vyras, apimtas aistros moteriai, tampa nenugalimas. Galvažudžiai jį bando nudurti, pakarti ir kitaip sunaikinti, tačiau neišpildytos aistros troškimas kaskart prikelia Mandariną. Ir tik savo troškimą išpildęs, jis virsta paprastu mirtinguoju.“

LNOBT inf.

„Dabar man visiškai aišku, kad gyvas būdamas šios operos neišgirsiu. Prašei, kad Tau ją pagročiau, – bijau, kad nesugebėsiu. Bet pabandysiu, vien tam, kad galėtume drauge ją apraudoti“, – nusivylęs savo kūrinių lemtimi, 1915 m. kompozitorius B. Bartókas (1881-1945) laiške liejo širdį žmonai Mártai Ziegler.

Visgi apraudoti 1911 m. sukurtos „Hercogo Mėlynbarzdžio pilies“ jiedviem neteko: vos po kelerių metų, 1918 m. gegužę, opera „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ pirmą kartą nuskambėjo Budapešte, Vengrijos karališkajame operos teatre. Kompozitoriui tebesant gyvam, operos pastatymai taip pat pasirodė Frankfurte (1922), Berlyne (1929) ir Italijoje rengiamame festivalyje „Maggio Musicale Fiorentino“ (1938). Tačiau savo džiaugsmais kompozitorius dalijosi jau su kita moterimi: 1923 m. B. Bartókas išsiskyrė su Márta, kuriai buvo dedikavęs „Hercogo Mėlynbarzdžio pilį“,  ir vedė savo fortepijono klasės studentę Dittą Pasztory.

LNOBT inf.

Į 99-ojo LNOBT sezono atidarymo spaudos konferenciją trečiadienį gausus būrys žurnalistų rinkosi ratu aplenkdami statybininkų užtvaras. Šią vasarą pradėti didžiausio šalies teatro aplinkos atnaujinimo darbai turėtų tęstis iki pat kalendorinės žiemos pradžios, tačiau jau rugsėjo pabaigoje į pirmąją sezono premjerą keliausiantys žiūrovai tikrai pastebės malonius pokyčius.

Kol kas darbininkai tebetriūsia ir didžiojoje LNOBT scenoje, kuri šią vasarą buvo išardyta iki pamatų ir surinkta iš naujo. Jau po savaitės, kaip teigė teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas,  joje bus pradėtos montuoti pirmosios sezono premjeros – Bélos Bartóko vienaveiksmių kūrinių „Stebuklingas mandarinas“ ir „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ dekoracijos. O jos – nors lakoniškos, bet techniškai sudėtingos, taigi žiūrovų pirmuosiuose sezono spektakliuose lauks ne tik įspūdinga B. Bartóko muzika, bet ir nuostabus reginys. Originaliam skirtingus muzikinius teatro žanrus apjungiančiam pastatymui jėgas suvienijo pajėgi tarptautinė komanda: baletą „Stebuklingas mandarinas“ stato LNOBT baleto meno vadovas Krzysztofas Pastoras, operą „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ – režisierius iš Vengrijos Csaba Kaelis.

Lapkričio 7-ąją Vilniuje koncertą surengs Karališkasis „Concertgebouw“ orkestras iš Amsterdamo. Pasaulio orkestrų elitui priklausantis kolektyvas šįmet švenčia 130-ąsias savo įkūrimo metines. Ta proga dar prieš porą metų jis paskelbė apie didingą gastrolių turą, kurio metu su koncertinėmis programomis žadėjo aplankyti visas 28 Europos Sąjungos valstybes. Šį rudenį eilė atėjo Lietuvai, tad pirmą kartą Karališkojo „Concertgebouw“ orkestro skambesio galėsime gyvai klausytis mūsų šalyje.

LNOBT inf.

„Ji – ne žvaigždė. Ji – spinduliuojantis deimantas, kuriuo gali džiaugtis iš arti“, – šiuos žodžius po „Apleistosios Didonės“ premjeros duodamas interviu Astrijos televizijai ORF kartojo buvęs Zalcburgo festivalio meno vadovas ir buvęs Berlyno valstybinės operos direktorius, gyva Vokietijos teatro legenda vadinamas režisierius J. Flimmas. Po spektaklio jis, emocingai kartodamas "Mein schatz!", nepaliaudamas bučiavo lietuvės rankas... 

Prieš keletą savaičių Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistės V. Miškūnaitės balsą gyvai girdėjusių Europos miestų sąrašą papildė Austrijos Alpių sostinė Insbrukas. Čia rengiamame Ankstyvosios muzikos festivalyje lietuvių solistė atliko pagrindinį tragiškosios Kartaginos karalienės Didonės vaidmenį trijuose Giuseppe‘s Saverio Mercadante’s operos „Apleistoji Didonė“ spektakliuose.

LNOBT inf.

Baigiančio sezoną Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius Jonas Sakalauskas surengė spaudos konferenciją aukščiausiai iškilusioje teatro aikštelėje – po žydru dangumi ant skardinio stogo. Teatro vadovas detaliau išdėstė perspektyvinę penkerių metų veiklos programą ir ateityje planuojamus pastatymus.

Spaudos konferenciją J. Sakalauskas pradėjo mintimi, kad teatras yra žymiai daugiau nei jame rodomi spektakliai. Žiūrovus čia ateiti traukia ir didingos architektūros pastatas, ir įspūdingi jo interjerai. Ši trauka turėtų dar labiau sustiprėti, kai per vasarą bus sutvarkyta teatro aplinka.

Tarpusezoniu bus vykdomas ir naujas didžiosios scenos modernizavimo darbų etapas, mat LNOBT, priešingai nei daugelis kitų šalies teatrų, tiesiog negali sau leisti užsidaryti ilgalaikei rekonstrukcijai: nei Vilniuje, nei kitur Lietuvoje nėra antros panašių techninių parametrų scenos, kuri gebėtų laikinai priimti jo spektaklius. 

LNOBT inf.

Šeštadienį, birželio 16-ąją, 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre draugiška šalies šokio bendruomenė septintąjį kartą susiburs pasigrožėti „Kūrybinio impulso“ sceninėmis miniatiūromis. 

Tačiau kad susirinkusiems būtų kuo grožėtis, jaunieji kūrėjai gerą mėnesį savanoriškai aukojo laisvus vakarus artėjančiai šokio šventei. Mat viena iš projekto dalyviams teikiamų sąlygų – repetuoti teatre leidžiama tik po baleto trupės darbo valandų.

LNOBT inf.

Estams Vilniuje buvo erdvu, o štai lietuviams ankštoje „Estonia“ teatro scenoje teks pasispausti: perstatomos dekoracijos, koreguojama baletų choreografija.

Baltijos valstybėms švenčiant nepriklausomybės šimtmečius, Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniai operos ir baleto teatrai 2018 m. rengia tarpusavio gastrolių mainus. Gegužės viduryje vilniečiai turėjo galimybę pamatyti tris Estijos nacionalinės operos spektaklius, o šią savaitę (birželio 7–9 dienomis) vyksta atsakomosios lietuvių gastrolės Taline. Maždaug 160 LNOBT artistų bei jų pagalbininkų jau išvyko į Estijos sostinę.

LNOBT inf.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre artėja pirmąkart Lietuvoje statomos Wolfgango Amadeus Mozarto operos „Idomenėjas“ premjera.

„Šioje operoje W.A. Mozartas išsprogdino tiek tradicinę operos struktūrą, tiek klasikinės graikų tragedijos prasmes. Šiuo „Idomenėjo“ pastatymu siekiau pabrėžti būtent tai, kas kompozitoriui buvo svarbiausia: kalbu apie naują erą, naują pradžią, naują meną. Neabejoju, kad W.A. Mozartas būtų mirtinai įsižeidęs, jeigu kas nors jį būtų pavadinęs tradiciniu kompozitoriumi. Epitetai, kurie jam tiktų labiausiai, yra „išprotėjęs“, „pasiutęs“, pašėlęs“, „revoliucingas“ ir pan.  Noriu, kad jūs premjeros metu patirtumėte jo naujumą ir revoliucingumą. Jaučiuosi įrankiu, privalančiu perteikti kompozitoriaus siųstą žinutę šiandieninei operos auditorijai“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje pabrėžė premjeros režisierius, „Birmingham Opera Company“ meno vadovas  Grahamas Vickas.