7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: LNOBT inf.

LNOBT inf.

2021 m. Vilniuje išvysime Franco Zeffirelli režisuotą „Rigoletą“

LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas sugrįžo iš Romos, kur muziejų primenančiuose garsaus italų režisieriaus Franco Zeffirelli namuose buvo surengta būsimosios tarptautinės premjeros – Giuseppe’s Verdi operos „Rigoletas“ pastatymo spaudos konferencija.

 

Sunkiai sergantis ir neįgaliojo vežimėlyje sėdintis režisierius F. Zeffirelli, kuriam dabar jau 95-eri, šį „Rigoleto“ pastatymą buvo apmastęs ir siūlęs Italijos teatrams įgyvendinti prieš keliolika metų, tačiau dėl įvairių priežasčių projektas spektakliu visgi netapo. Dabar F. Zeffirelli „Rigoletu“ susidomėjo Omano sultonato įkūrimo 50-metį 2020-aisiais besirengiantis minėti šios šalies sostinės Maskato Karališkasis operos teatras. Būtent jame 2020 m. rugsėjį ir turėtų įvykti pasaulinė naujojo „Rigoleto“ premjera.

Spaudos konferencija Franco Zeffirelli rezidencijoje
Spaudos konferencija Franco Zeffirelli rezidencijoje
LNOBT inf.

Lietuvos jaunieji muzikantai gros kartu su Karališkuoju Concertgebouw orkestru

Lapkričio 7 d. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre viešės pasaulio simfoninių orkestrų elitui priklausantis Karališkasis Concertgebouw orkestras (Royal Concertgebouw Orchestra – RCO). Koncertą pradės Carlo Maria Weberio romantinės operos „Oberonas“ uvertiūra, kurią kartu su svečiais iš Amsterdamo scenoje atliks LMTA simfoninio orkestro jaunieji muzikantai.

 

130 metų sukaktį šįmet minintis Karališkasis Concertgebouw orkestras baigia įgyvendinti jubiliejinį gastrolių projektą „RCO pasitinka Europą“, kuriuo buvo užsibrėžęs per pustrečių metų su koncertais aplankyti visas 28 Europos Sąjungos valstybes. Paskutinio jubiliejinio gastrolinio turo metu RCO kartu su pianistu Yefimu Bronfmanu aplankys ir Vilnių.

 

Projektas „RCO pasitinka Europą“, kurio patronas yra Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude‘as Junckeris, turi ir edukacinės misijos punktą, vadinamą „Side by Side“. Kiekvienoje ES valstybėje RCO vieną koncerto kūrinį atlieka drauge su orkestrą priimančios šalies jaunimo orkestru. Prieš pasirodymus dalyvaudami bendrose repeticijose, jaunieji muzikantai turi progą gauti neįkainojamas pamokas iš RCO virtuozų. Prieš dešimtmetį britų klasikinės muzikos žurnalo „Gramophone“ suburti įvairių šalių kritikai būtent RCO pripažino geriausiu pasaulio simfoniniu orkestru.

Karališkasis Concertgebouw orkestras. LNOBT nuotr.
Karališkasis Concertgebouw orkestras. LNOBT nuotr.
Karališkasis Concertgebouw orkestras. LNOBT nuotr.
Karališkasis Concertgebouw orkestras. LNOBT nuotr.
LMTA simfoninis orkestras. LNOBT nuotr.
LMTA simfoninis orkestras. LNOBT nuotr.
LNOBT inf.

5 nuostabiausios operos pagal Sesto Quatrini

LNOBT operos meno vadovas pateikė savo sudarytą geriausių pasaulio operų penketuką.

 

„Mano siūlomas geriausių operų penketukas būtų toks: 1 vietoje – Giacomo Puccini „Bohema“, 2 vietoje – kartu paimta Richardo Wagnerio operų tetralogija „Nibelungo žiedas“, 3 vietoje – dar niekada Lietuvoje nestatyta Benjamino Britteno opera „Peteris Grimesas“, 4 vietoje – Vincenzo Bellini „Norma“, o 5 vietoje – Giuseppe‘s Verdi „Don Karlas““, – vardija Sesto Quatrini.

Sesto Quatrini. M. Aleksos nuotr.
Sesto Quatrini. M. Aleksos nuotr.
LNOBT inf.

Pianistas Yefimas Bronfmanas Vilniuje skambins koncertą, kurį prieš 45 metus atlikti jam siūlė Leonardas Bernsteinas

Lapkričio 7 d. LNOBT vyksiančiame Karališkojo Concertgebouw orkestro koncerte kaip solistas pasirodys žymus JAV pianistas Yefimas Bronfmanas. Vilniuje jis skambins Ketvirtąjį Ludwigo van Beethoveno koncertą fortepijonui G-dur, op. 58. Su šiuo kūriniu pianistą sieja ypatinga 45-erių metų senumo istorija...

 

Bet pradėkime nuo pradžių. Būsimasis Yefimo tėvas smuikininkas Naumas Bronfmanas gyveno Odesoje, kai 1939 m., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo paimtas kariuomenėn, bet pateko hitlerininkams į nagus ir tapo karo belaisviu. Kartą, kai kaliniai buvo pervedami iš vienos stovyklos į kitą, jam pavyko pasprukti – apsikasęs žemėmis griovyje praleido visą naktį, o po mėnesio kelionės pėsčiomis išsekęs pasiekė Maskvą. Tačiau tuomet jį įkalino rusai, palaikę vokiečių šnipu, ir paleido tik tuomet, kai atsiradęs būrio vadas patvirtino savo kareivio pasakojimus.

Yefim Bronfman. LNOBT archyvo nuotr.
Yefim Bronfman. LNOBT archyvo nuotr.
LNOBT inf.

„Miegančioji gražuolė“ iškeliavo į Kiniją

LNOBT baleto trupė išvyko gastrolių į tris Kinijos miestus: Džuhai, Guangdžou ir Šanchajų. Juose iki spalio pabaigos bus parodyti penki Piotro Čaikovskio baleto „Miegančioji gražuolė“ spektakliai.

 

Šios gastrolės taps puikia proga priminti kinams tiek Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, tiek viso pasaulio šįmet minimas choreografo Mariuso Petipa 200-ąsias gimimo metines.  

 

Pagrindinį Auroros vaidmenį „Miegančiosios gražuolės“ spektakliuose Kinijoje šoks LNOBT primabalerinos Kristina Gudžiūnaitė ir Olesia Šaitanova, jas pažadinančio Princo Dezyrės – Genadij Žukovskij ir Romas Ceizaris. Alyvų fėjos vaidmenį pasikeisdamos atliks dar dvi primabalerinos Olga Konošenko ir Haruka Ohno. Kaip Fėja Karabos šiose gastrolėse debiutuos kylanti trupės žvaigždė Mantas Daraškevičius.

Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Kristina Gudžiūnaitė ir Genadijus Žukovskis balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
„Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
„Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Romas Ceizaris balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
Olesia Šaitanova ir Romas Ceizaris balete „Miegančioji gražuolė“. M. Aleksos nuotr.
LNOBT inf.

Baritonas Modestas Sedlevičius: „Figarui nebūna padėties be išeities“

Spalio 18, 19 ir 20 d. Gioacchino Rossini „Sevilijos kirpėjo“ spektakliuose žiūrovai galės ištarti ir „labas“, ir „sudie“. „Labas“ tiks LNOBT scenoje debiutuojančiam Vokietijoje gyvenančiam baritonui Modestui Sedlevičiui, o „sudie“ – Emilio Sagi režisuotam šios operos pastatymui, kuris teatro repertuare išsilaikė ilgiau nei ketverius metus.  

 

Milano „Teatro alla Scala“ stažavęsis tarptautinio Virgilijaus Noreikos dainininkų konkurso laureatas M. Sedlevičius LNOBT spektaklyje pirmąkart pasirodys skambant Figaro kavatinai „Largo al factotum“ – sudėtingiausiai, bet kartu populiariausiai pagrindinio „Sevilijos kirpėjo“ personažo arijai.

 

„Kompozitorius G. Rossini mėgdavo dainininkams rengti panašius egzaminus. Kai man tenka dainuoti jo „Pelenėje“, irgi žengiu į sceną skambant vienintelei operoje Dandinio arijai. Tokiu atveju sukaupi visas jėgas ir „šauni“, nes jei nepavyks iš karto – atsikovoti spektaklio publikos pasitikėjimą šansų nebebus“, – žino ne tik Vokietijos, bet ir kitų Europos šalių teatruose dainuojantis solistas.

Modestas Sedlevičius tarptautiniame V. Noreikos dainininkų konkurse. M. Aleksos nuotr.
Modestas Sedlevičius tarptautiniame V. Noreikos dainininkų konkurse. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Sevilijos kirpėjas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Sevilijos kirpėjas“. M. Aleksos nuotr.
LNOBT inf.

Sveikas atvykęs, Sesto Quatrini

Spalio 25 dieną vyksiančiame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro koncerte „Dedikacija“ italų dirigentą Sesto Quatrini žiūrovai pirmą kartą sveikins kaip LNOBT operos meno vadovą.

 

„Išmaniojoje eroje, kai pasaulis pilnas robotų ir kitokios elektronikos, klasikinė muzika ir ypač opera man reiškia emocijas ir jausmus – universalius dalykus, kurie išlieka amžinai aktualūs“, – ateidamas deklaruoja naujasis teatro vadovų komandos narys.

 

Sesto Quatrini 1984 m. gimė Romoje, pasiturinčioje šeimoje, kurioje niekas neabejojo, kad vaikus muzikos mokyti būtina. Nuo penkerių metų amžiaus Sesto mokėsi pūsti trimitą ir būdamas septyniolikos kaip trimitininkas baigė Akvilos muzikos konservatoriją. Tuomet pasirinko teisės studijas, bet kartu nepamiršo muzikos: paraleliai studijavo kompoziciją, o gavęs kompozitoriaus diplomą apsisprendė tapti dirigentu ir tuo tikslu baigė Milano Claudio Abbado muzikos mokyklą.

Sesto Quatrini. LNOBT nuotr.
Sesto Quatrini. LNOBT nuotr.
LNOBT inf.

„Bohema“ į Vilnių atveda italų tenorą Gabriele Mangione

Šeštadienį, spalio 13-ąją, Giacomo Puccini operoje „Bohema“ Rudolfo partiją atliks tenoras Gabriele Mangione iš Italijos. Spektaklį diriguos naujasis LNOBT operos meno vadovas Sesto Quatrini.

 

Cristinos Mazzavillani Muti režisuotas operos „Bohema“ pastatymas iš G. Puccini gimtosios Italijos į Vilnių buvo atviliojęs jau ne vieną tenorą: premjeroje Rudolfo partiją dainavo Alessandro Scotto di Luzio, vėlesniuose spektakliuose – Angelo Fiore ir Luciano Ganci.

 

Šįkart scenoje išvysime Lietuvoje dar negirdėtą Gabriele Mangione, gimusį Spoleto mieste Italijos Umbrijoje, Apeninų kalnų papėdėje. Operos solisto diplomą jis gavo netoliese esančios Perudžos konservatorijoje. Vėliau tobulino vokalinį meistriškumą pas žymius italų dainininkus Renata Scotto, Mietta Sighele, Veriano Luchetti, Simone Alaimo.

Gabriele Mangione. LNOBT archyvo nuotr.
Gabriele Mangione. LNOBT archyvo nuotr.
LNOBT inf.

Po trejų metų „Kornetas“ vėl joja užkariauti širdžių

Treji metai – tiek laiko prabėgo nuo paskutiniojo LNOBT scenoje parodyto Onutės Narbutaitės „Korneto“ spektaklio. Ir štai „Kornetas“ pergalingai grįžta: žiūrovų pasiilgta šiuolaikinė lietuviška opera po ilgos pertraukos suskambės teatre šį trečiadienį, spalio 10 dieną. 

 

Sugrįžimo data, kaip ir operos premjeros data, turi simbolinės logikos. „Korneto“ premjera pasirodė 2014 m., kai buvo plačiai minimos 100-osios Pirmojo pasaulinio karo pradžios metinės. O sugrįžta scenon ta pati opera 2018 m. rudenį, pasauliui pasitinkant Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. 

 

Atidesnis skaitytojas prisimintų, kad operos libreto literatūriniu pagrindu tapusi Rainerio Maria Rilke’s „Sakmė apie korneto Kristupo Rilkės meilę ir mirtį“ pasirodė 1906-aisiais, bet pats autorius savo „poemą proza“ liudijo parašęs per vieną 1899-ųjų naktį, taigi likus 15 metų iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios.

Scena iš operos „Kornetas“. M. Aleksos nuotr.
Scena iš operos „Kornetas“. M. Aleksos nuotr.
LNOBT inf.

Lietuvos ir Latvijos teatrai keičiasi spektakliais

Šiandien Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pradeda trijų dienų gastroles Rygoje. Latvijos publika turės galimybę išvysti Giuseppe’s Verdi operą „Don Karlas“, Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“ ir italų choreografo Mauro Bigonzetti statytą šiuolaikinio šokio spektaklį „Piaf“.

 

Gastroles trečiadienį pradedančiame „Don Karlo“ spektaklyje dainuos Viktorija Miškūnaitė, Eglė Šidlauskaitė, Eugenijus Chrebtovas, Liudas Mikalauskas, Simona Liamo ir du kviestiniai užsienio solistai: Vienoje gyvenantis bulgarų tenoras Kamenas Chanevas ir baškirų kilmės bosas Askaras Abdrazakovas iš Rusijos.

 

Pagrindinius „Čiurlionio“ vaidmenis Rygoje atliks šokėjai Genadijus Žukovskis, Marius Miliauskas ir Anastasija Čumakova, o „Piaf“ spektaklyje pasirodys Olga Konošenko, Mantas Daraškevičius, Daria Olefirenko, Greta Gylytė ir kiti LNOBT baleto trupės artistai.  

 Rygos opera. A. Alensko nuotr.
Rygos opera. A. Alensko nuotr.
LNOBT techninių tarnybų atstovai, skubantys iškrauti Rygon pribuvusį spektaklių rekvizitą. A. Alensko nuotr.
LNOBT techninių tarnybų atstovai, skubantys iškrauti Rygon pribuvusį spektaklių rekvizitą. A. Alensko nuotr.
  < PUSLAPIS IŠ 18  >>> Archyvas