Kas yra grafika? Kas yra dizaineriai? Kaip veikia kūrybinė logika?
Italų kultūros institute vyks studijos „Grafikaurea“ rengiamas susitikimas, skirtas vienam iškiliausių XX amžiaus italų menininkui, dizaineriui ir grafikui Bruno Munari.
Balandžio 12 d., antradienį, 18 val., Nacionalinėje dailės galerijoje atidaromos dvi parodos, žvelgiančios į Lietuvos šiuolaikinio meno lauką. Tai naujausio Artūro Railos kūrinio premjera Lietuvoje ir punktyrinė šiuolaikinio meno retrospektyva, pristatanti per du paskutinius dešimtmečius Lietuvos dailės muziejaus įsigytus kūrinius.
Spaudos konferencija rengiama NDG auditorijoje balandžio 12 d., 11 val. Joje dalyvaus menininkas Artūras Raila, parodų kuratoriai Lolita Jablonskienė, Vytenis Burokas, Giedrius Gulbinas.
Lietuvos dailės muziejus balandžio 8 d., penktadienį, 16 val. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24) atidaro dailininko 90-ųjų gimimo metinių jubiliejuiskirtą parodą „JONAS ČEPONIS: SPALVINGAS ŽVILGSNIS Į PASAULĮ“ (veiks iki gegužės 22 d.). Retrospektyvinėje parodoje lankytojams pristatoma per 100 darbų iš dailininko šeimos archyvo,Lietuvos dailės muziejaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Lietuvos išeivijos dailės fondo, advokatų kontoros „ValiunasEllex“ bei Modernaus meno centro.
Parodą atidarys Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, parodos kuratorė Nijole Nevčesauskiene.
15 val. – žiniasklaidos atstovams susitikimassu parodos kuratore Nijole Nevčesauskienebei dailininko sūnumi Ramūnu Čeponiu.
Š. m. balandžio 14 d. 18 val. (AV17) galerijoje (Aušros Vartų g. 17, Vilnius) atidaroma architektoVlado Balsio „Nematoma paroda“.
Vladas Balsys kūryboje apmąsto architektūros ir meno procesų galimybių ribas. Ieškodamas naujų ir praplėsdamas esamų procesų erdves dažnai naudoja nebūties idėją. Nematomumo, tuštumos, redukcijos, absurdo, minimumo ir nyksmo sąvokų pagalba, tyrinėjamų objektų savybės tampa nulinės formos, mastelio, laiko ir funkcijos. Naujos kūrinių nematomumo būsenos žiūrovams atskleidžia kritines vizualinių galimybių pažinimo ribas, o darbai dažniausiai balansuoja tarp būties ir nebūties pasirinkimo būsenos. Dauguma autoriaus kūrinių sąmoningai neeksponuojami parodų salėse, dėl dažnai slepiamos autorystės yra nežinomi, neretai atsiduria ties išnykimo riba.
Per šeštadienio vakarą vykusią Tarptautinės teatro dienos šventę „Teatro pamokos su...“ Valstybiniame Šiaulių dramos teatre įteiktos premijos, prizai ir paskelbtos nominacijos. Metų aktoriais pripažinti Jūratė Budriūnaitė-Kamrazer ir Juozas Bindokas. Šiemet teatralų trupė parengė tokią programą, kad joje dalyvauti teko net patiems žiūrovams: mokytis šokio, improvizacijos, dalyvauti masuotėje, tapti dubleriais dramatiškuose vaidmenyse.
Pagrindinius apdovanojimus – Geriausio moters ir vyro aktoriaus vardus už sezono vaidmenis bei premijas po 600 eurų – tradiciškai įsteigė Šiaulių miesto savivaldybė. Šiemet geriausiais pripažinti ir apdovanoti aktorė Jūratė Budriūnaitė už Abės vaidmenį Judžino OʼNilo spektaklyje „Meilė po guobomis“ (rež. Paulius Ignatavičius) ir aktorius Juozas Bindokas už Ifreimo Keboto vaidmenį tame pat spektaklyje „Meilė po guobomis“. Prizus įteikė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir kultūros sk. vedėja Daina Kinčinaitienė. Beje, abu aktoriai šios premijos laureatais tampa jau antrąjį kartą.
Šiemet simboliškai sutapus dviem didelėms šventėms – šv. Velykoms ir Tarptautinei teatro dienai, – Valstybinis jaunimo teatras pastarąją paminėjo balandžio 1 dieną, surengdamas net du didelio susidomėjimo sulaukusius renginius. Teatro pirmojo aukšto fojė penktadienio popietę atidaryta grimo dailininkės Rūtos Miglinaitės ir fotografės Rasos Kuzmauskaitės paroda „Aktoriai“. Na o vakarop Valstybinio jaunimo teatro Didžiojoje salėje susirinkusiuosius sveikino ir savo pasirodymą dovanojo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmo kurso aktorinio meistriškumo specialybės studentai (kurso vadovas – Algirdas Latėnas, pedagogai – Vidas Bareikis ir Elzė Gudavičiūtė).
Gegužės 3–19 d. į Vilnių atkeliauja jubiliejinis tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Dvidešimtojo gimtadienio proga festivalyje viešės pasaulinės šiuolaikinio šokio žvaigždės iš Kanados, Islandijos, Belgijos, Norvegijos, kylantys jaunieji Prancūzijos, Ispanijos, Kipro ir Estijos šokio kūrėjai, mūsų kaimynių – Latvijos, Baltarusijos, ir, žinoma, Lietuvos choreografai. Žiūrovų laukia ne tik naujausi trupių spektakliai, bet ir pora anksčiau matytų sėkmingų darbų bei daugybę šalių apkeliavę, kvapą gniaužiantys tolimųjų svečių pasirodymai. Jubiliejinį festivalį globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
2016 m. kovo 31 d. (ketvirtadienį) 17.30 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje kviečiame į Alvydo Lukio fotografijų knygos „Kolekcininko užrašai“ pristatymą.
Renginyje dalyvaus menotyrininkės ir knygos tekstų autorės Agnė Narušytė ir Milda Žvirblytė, knygos dailininkas Gytis Skudžinskas, vertėjas Jurijus Dobriakovas bei fotografijų autorius – Alvydas Lukys.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune balandžio 1 d., penktadienį, 17 val.įvyks vilniečio tapytojo Vytenio Lingio didžiausios iki šiol Lietuvoje rengtos personalinės parodos „Šešėlio šviesa“ atidarymas.
Joje atsiskleis 40 metų nuolat kintantis autoriaus kūrybinis kelias. Nors daugiausiai dėmesio skiriama tapybai, šalia bus eksponuojami ir piešiniai, scenografijų bei instaliacijų dokumentacija, filmas pagal Romo Lileikio ir Kipro Mašanausko „Rekviem“.
4-osios „Fotofobijos“ projekto parodos „Baimės valdymo teorija“ tikslas – nagrinėti antropologinį mirties ir fotografijos medijos ryšį. Baimės valdymo teorijos teigimu, žmogus trokšta gyventi, tačiau suvokia savo mirties neišvengiamumą ir iš to kyla psichologinis konfliktas. Viena iš priemonių valdyti mirties baimę – kultūra, kuri išaukština žmogų ir išskiria jį iš kitų būtybių. Simbolių sistemos įvairiose pasaulio kultūrose būtinos žmogaus gyvenimo prasmės klausimui spręsti ir leidžia kontroliuoti mirties baimę. Religija ir tikėjimas dažnai siūlo tiesioginį nemirtingumą, kitos kultūros apraiškos – simbolinius: giminės pratęsimas, visuomeninė veikla, buvimas tautos dalimi – nacionalinis identitetas ir pan. Remdamasis jomis, žmogus jaučiasi esantis kažko didesnio ir tauresnio dalimi, kažko, kas egzistuos ir po jo mirties.
