Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Beatrice Leanza paskaita-pokalbis „Nutrūkusių ryšių architektūra: dizaino kultūra ir Kinija“

2017 m. vasario 15 dieną, trečiadienį, 19.00 val. Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

 

Vasario 15 d., trečiadienį, 19 val. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje svečiuosis ir į atvirą pokalbį pakvies tyrėja ir kuratorė Beatrice Leanza.

Remdamasi naujausia savo knyga „Įveiksmintos idėjos – kritinio dizaino praktikos Kinijoje“, Beatrice Leanza apžvelgs moksliniais tyrimais ir realia praktika grįstas iniciatyvas, kylančias iš Kinijos konteksto, ir jų įgyvendinimą lydinčius kritinius momentus. Nagrinėjami atvejai atskleidžia interesą atkurti dalyvavimo kultūrą miestuose ir per kultūrinį bei socialinį gyvenimą reabilituojančias metodikas kreipia dėmesį į nutrūkusius ar nebeveiksnius gamybinius, paveldo ir vietos santykius. Pristatymas koncentruotas į projektus, kurie remdamiesi bendradarbiavimo praktika, padeda suderinti iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų nukreiptus požiūrius ir skatina permąstyti šiandieninio situacinio žinojimo ir vietos identiteto sąvokas.

„Įveiksmintos idėjos – kritinio dizaino praktikos Kinijoje” – tai pirmas dvikalbis leidinys kinų ir anglų kalbomis, kuriame pristatomi Kinijos dizainerių inicijuoti projektai, kritiškai analizuojantys nuolat kintančius globalizacijos paliestus šalies miestus. Savo forma almanachą primenančioje knygoje aptariama net 115 projektų, kurie aprėpia platų spektrą įvairių disciplinų – nuo architektūros ir urbanizmo iki trumpalaikių intervencijų, avantiūristiškų produktų ir konceptualių leidinių. Šiuos projektus ryškiai vienija jų dinamiški bendradarbiavimo ir aktyvistinių veiksmų permąstymai bei skirtingų žinojimų suderinimai, kuriantys novatorišką savitarpiškumą ir bendrystę. Knygoje aptariamos mažiau žinomos iniciatyvos ir nuomonės, skatinančios specialistų įsitraukimą į painų urbanistinių, socialinių ir  ekonominių pokyčių Kinijoje fenomeną.

Apie pranešėją:
Beatrice Leanza – tyrėja ir kuratorė, nuo 2002 m. gyvenanti Pekine. Beatrice yra baigusi Azijos magistrantūros studijas Ca'Foscari universitete Venecijoje, kur daugiausiai dėmesio skyrė Azijos ir šiuolaikinio Kinijos meno istorijai. Kuratorės karjerą Beatrice pradėjo dirbdama kartu su menininku Ai Weiwei, jo dar 1990 m. įkurtoje alternatyvioje meno erdvėje “China Art Archives and Warehouse” (CAAW). Laikui bėgant Beatrice darbai fokusavosi į praktinius ir teorinius šiuolaikinių miestų tyrinėjimus, žvelgiant iš Kinijos perspektyvos. Nuo 2013 m. Beatrice dirbo Pekino dizaino savaitės kūrybos direktore. Šiuo metu ji yra tarptautinės šio festivalio programos vadovė. Beatrice yra ir viena iš kuratorių tarptautinėje tyrimų programoje „Tarp Kinijos miestų“ (Across Chinese Cities), kuri 2014 ir 2016 metais buvo pristatyta Venecijos architektūros bienalėje. Taip pat, Beatrice yra tarptautinės patariamosios tarybos „Design Trust” (Honkongas) narė. Jos tekstai bei kuruoti projektai publikuoti tokiuose leidiniuose kaip Artforum, Abitare, CNN Style, Domus, Dezeen, Disegno magazine, Frieze, Blueprint magazine, Metropolis magazine, The Guardian, The New York Times, IDEAT, Leberation/NEXT, The Good Life ir t.t.

Pokalbį organizuoja: VšĮ „Architektūros fondas”, Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Lietuvos kultūros institutas.

Partneris: Lietuvos dizaino forumas
Pokalbis vyks anglų kalba. Renginys bus filmuojamas, o vaizdo įrašas patalpintas „Architektūros fondo“ internetiniame puslapyje www.archfondas.lt. Renginys nemokamas.

Rengėjų inf.

Vargonų muzikos koncertas „Unum“

Šį šeštadienį, vasario 11 d. 18 val. koncertų ciklas “Muzikos valanda Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje” vargonų muzikos mylėtojus kviečia į vargonininko Aleksandro Isakovo koncertą „Unum“.

 

Koncerto programoje skambės Johanno Pachelbelio (1653–1706) Preliudas, fuga ir čiakona d-moll, Johanno Sebastiano Bacho (1685–1750) Koncertas G-Dur, BWV 592, Cesaro Francko (1822–1890) Choralas Nr. 3 a-moll, Felixo Borovskio (1872–1956) Sonata Nr. 1 a-moll, Andreaso Kettmanno (g. 1961) Andante iš siuitos „Unum“, Olego Jančenko (1939-2002) ''Meditacija" ir Louiso Vierno (1870–1937) Finalas iš Simfonijos Nr. 1, Op. 14.

Rengėjų inf.

Rūtos Staliliūnaitės knyga „Nejaugi tai buvo“

Nacionaliniame M.K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaune) vasario 11 d., šeštadienį, 14 val. bus pristatoma aktorės, buvusios M.K. Čiurlionio draugijos Tarybos narės Rūtos Staliliūnaitės knyga „Nejaugi tai buvo“.

 

„Nepasigendu savo žodžių apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį. Juolab nedrįstu jų siūlyti kitiems. Tobuliau jaučiu nei moku pasakyti. Galiu tik pakviesti, ir nuolat tai darau, priartėti prie tos giluminės versmės, atrasti Ją, nenutolti nuo Jos, nes Mikalojus Konstantinas Čiurlionis – mūsų Tėvynė. Tai Lietuva“, – rašė R. Staliliūnaitė.

Rengėjų inf.

Fotografas Antanas Sutkus Ukmergėje atidarė savo parodą

Ketvirtadienį Ukmergės kultūros centro galerijoje buvo atidaryta vieno iškiliausių Lietuvos fotomenininkų, Lietuvos fotografijos meno draugijos iniciatoriaus ir ilgamečio vadovo Antano Sutkaus fotografijų paroda „Lietuvos žmonės“. Tuo pat metu Prancūzų kultūros centre Maskvoje atidaroma ir kita menininko paroda – „J. P. Sartre ir Simone de Beauvoir Lietuvoje, 1965“. A. Sutkus, istorinių Jeano-Paulo Sartreʼo ir Simone de Beauvoir fotografijų autorius, šiandieną daugiausia dėmesio skiria savo šimtatūkstantinio archyvo peržiūrai ir pakartotiniam fotografijų įvertinimui. Užsienyje menininkas kiekvienais metais surengia net po kelias asmenines parodas, o Lietuvos galerijose jo darbai kabinami daug rečiau. Paroda Ukmergėje veiks iki kovo 12 dienos.

Pasak jau dešimtmetį parodas Ukmergės kultūros centro galerijoje organizuojančio Egidijaus Darulio, čia savo kūrybą pristatė ne vienas itin vertinamas ir jau į istoriją įėjęs menininkas, tačiau A. Sutkaus paroda – vienas rimčiausių galerijos pareiškimų. „Antanas Sutkus savo kūriniais visąlaik mums rodė humanišką, jautrų, mylintį žvilgsnį į Lietuvos žmogų. Tokia šiluma šiandieną, kaip ir visiems laikams, – labai reikalingas ir vertingas dvasinis maistas. Visad liks svarbu, kad mus suptų tas grožis, kuris gelbėja pasaulį – ne išorinis, o vidinis, širdimi juntamas grožis. Tokia ir yra Antano Sutkaus kūryba – pilna gilios meilės ir tikros empatijos paprastam žmogui“, – teigia E. Darulis.

A. Sutkaus nuotraukose įamžinti menininkai, kaimiečiai ir miestiečiai, vaikai, politikai, Holokaustą išgyvenę Kauno geto kankiniai ir kiti. Fotografui būdingas intuityvumas, gebėjimas lengvai rasti emocinį ryšį su fotografuojamais žmonėmis, subtilus kasdienybės akimirkos pajautimas ir jos perteikimas. A. Sutkui svarbu Lietuvos žmones įamžinti jų autentiškoje ir pačiam menininkui artimoje aplinkoje, per akis įsiskverbti į individualų žmogaus ir laikotarpio charakterį.

Toks ypatingas santykis su žmonėmis ir jo išraiška fotografijoje jungia visą A. Sutkaus kūrybą, įamžintą „Kasdienybės archyvų“, „Žmogaus dienoraščių“, „Basų kojų nostalgijos“ ir kituose fotografijų cikluose. Svarbiausią savo darbų temą ir kartu fotografijų ciklo pavadinimą – „Lietuvos žmonės“ – A. Sutkus apibrėžė pačioje kūrybinio kelio pradžioje, o žmogiškumo, kaip neabejotinos vertybės, išaukštinimas liko visos menininko kūrybos esmė.

Nenuostabu, kad gausų autoriaus kūrybos archyvą vis iš naujo atranda ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kuratoriai, leidėjai, jo darbai saugomi garsiausiuose pasaulio muziejuose, o prancūzai A. Sutkui dėkingi už nepaprastą rašytojo J.-P. Sartreʼo kelionės po Nidos kopas fotografijų kolekciją, padariusią įtaką ir prancūzų skulptūrai – pagal vieną A. Sutkaus darytų J.-P. Sartreʼo fotografijų rašytojui buvo sukurtas paminklas, šiuo metu stovintis Paryžiuje šalia Nacionalinės bibliotekos.

Fotografo indėlis į Lietuvos kultūrą neliko nepastebėtas ir kino kūrėjų. Didžiąją gyvenimo dalį kitoje objektyvo pusėje praleidusį menininką jau kurį laiką seka operatoriaus akis, fiksuojanti įvairias jo gyvenimo akimirkas. Dokumentinis filmas, kurio gamybos darbai jau pradėti, nėra pirmasis, kuriame bandoma įamžinti A. Sutkų. 1969 metais filme „Akimirkos“ žymaus kūrėjo portretą sukūrė kino meistrai Zacharijus Putilovas ir Vytenis Imbrasas.

„A. Sutkaus indėlis į Lietuvos ir pasaulio fotografiją – milžiniškas, todėl šiame dokumentiniame filme po beveik 50-ies metų norime dar kartą pažvelgti į šį iškilų menininką“, – teigia prodiuseris Kęstutis Drazdauskas. Tikimasi, kad naująjį filmą žiūrovai galės išvysti jau 2018 metais.

 
Apie fotografą:

A. Sutkus surengė daugiau nei 100 asmeninių ir per 40 grupinių parodų, parengė nemažai publikacijų. Buvo įvertintas už nuopelnus kultūrai ir gavo ne vieną apdovanojimą, iš jų – Lietuvos valstybinę premiją (1983), Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordiną (1997), Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premiją (1998), Lietuvos Respublikos kultūros ir meno nacionalinę premiją (2003). Lenkijos Respublikos prezidento Auksinį kryžių (2006), „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždės“ garbės ženklą (2009) „Nešk savo šviesą ir tikėk“ garbės ženklą ir medalį „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2014), Prancūzijos Respublikos meno ir literatūros ordiną (2015) ir kt.

Menininko fotografijų kolekcijas yra įsigiję didieji fotografijos centrai: Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinė biblioteka (Paryžius), Tarptautinis fotografijos centras (Niujorkas), Viktorijos ir Alberto muziejus (Londonas), Oscaro Niemeyero muziejus (Kuritiba, Brazilija) ir daugelis kitų. Taip pat jo darbus galima rasti ne vienoje privačioje kolekcijoje Lietuvoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, JAV.

Rengėjų inf.

Gražinos Eimanavičiūtės personalinė paroda „Minčių raštai“.

Atidarymas 2017 m. vasario mėn. 9 d., ketvirtadienį, 17.30 val. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 6, Klaipėda)

Vasario 9 – kovo 16 dienomis „Klaipėdos galerijoje“ vyks Gražinos Eimanavičiūtės personalinė grafikos darbų paroda „Minčių raštai“.

Parodoje eksponuojami darbai tęsia pradėtą abstrakčių darbų ciklą „Minčių raštai“. Šio ciklo darbuose pateikiami raštų paieškos minčių audinyje rezultatai. Pirmuose šio ciklo darbuose atradimai fiksuojami ranka, grafito technika. Naujuose darbuose – skirtingomis technikomis. Skaitmeninės grafikos serijoje – geometrinių linijų sutapimų atradimai. Kinetinių iliuzijų serijoje tyrinėjami besisukančių ir kiekvienu momentu vis skirtingai sutampančių sluoksnių kuriami ritmai. Baltiškų raštų įkvėptose kompozicijose – istorijos sąskambiai skaitmeniniame audinyje. „Manau, [lietuvių identiteto] galima ieškoti praeityje“, – sako autorė. – „Tuose senoviniuose dirbiniuose galima atrasti kai ką unikalaus, kas lietuviams buvo sava ir savita, kas tinka tik mums“. Naujausiuose ciklo darbuose pateikiami kompiuteriu sugeneruoti raštų paieškose surinktų sąskambių analizės rezultatai. Ir dar daugiau sutapimų, ezoterinių ieškojimų ir skaičiavimų kūriniuose apjungia juos priežastinio ryšio ieškojime.

Gražina Eimanavičiūtė gimė 1987 m. Palangoje. Mokėsi Palangos Baltijos vidurinėje mokykloje. 2010 m. Vilniaus Dailės  akademijos Klaipėdos fakultete įgijo dailės bakalauro specialybę, o 2015 m. Vilniaus fakultete baigė grafinio dizaino magistrantūros studijas. Jau dešimtmetį dirba laisvai samdoma grafikos dizainere. Nuo 2011 m. menininkė jau surengė penkias personalines parodas Palangoje ir Klaipėdoje, aktyviai dalyvauja grupinėse parodose, projektuose, dirbtuvėse ir pleneruose. 2015 m. grafikė gavo apdovanojimą už inovatyvią ekspoziciją parodoje „Vilnius Craft 2015".

Paroda vyks iki kovo 16 d.

Rengėjų inf.

„Hommage à Heifetz“ – Jaschai Heifetzui ir litvakų kultūrai prisiminti

Vilniuje 1901 m. gimęs Jascha Heifetzas – legendinis pasaulinio garso smuikininkas. Menininkas Lietuvoje praleido pirmąjį savo gyvenimo dešimtmetį, palikdamas svarbų pėdsaką šalies kultūros istorijoje. Tai prisimenant, vasario mėnesį įvairiose sostinės erdvėse šurmuliuos projekto „Hommage à Heifetz“ renginiai, sieksiantys visuomenę geriau supažindinti tiek su J. Heifetzu, tiek su turtinga litvakų kultūra.

 

Projektą vasario 2 d., J. Heifetzo gimimo dieną, pradėjo Europos jaunimo muzikos konkursų laureatų koncertas Valdovų rūmuose „Jaschą Heifetzą prisimenant“. Čia jie griežė kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, kuriam vadovavo Modestas Barkauskas. Vasario 6–8 d. visą mėnesį „Natų knygyne“ veiksiančiame „Heifetzo laundže“ vyks diskusijos kultūros, tarptautiškumo, tautinių mažumų, Europos Sąjungos politikos temomis. Vasario 9 d. Lietuvos žydų bendruomenė kvies į J. Heifetzo salę, čia bus diskutuojama apie XIX–XX a. litvakų kultūrą.

Rengėjų inf.

Vilniuje duris atvėrė namų teatras „Arbatvakariai“

 

Vilniuje duris atvėrė nauja nepriklausoma kultūrinė erdvė. Šimtamečiame name už Aušros Vartų (Liepkalnio g. 12-5a) atgimsta lietuviškųjų arbatvakarių tradicijos. XX a. pradžioje, Vilniaus šviesuomenės iniciatyva, privačiose erdvėse imti rengti lietuviški vakarai – spektakliai-arbatvakariai, kurių metu buvo telkiama Vilniaus bendruomenė, puoselėjama lietuvybė. 

Rengėjų inf.

Jubiliejaus proga – virtuali paroda apie aktorių R. Adomaitį

Sausio 31 d. žymiam lietuvių kino ir teatro aktoriui Regimantui Adomaičiui sukanka 80 metų. Ta proga Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė virtualią parodą „Regimantas Adomaitis. Visą laiką mane traukė teatras“.

Parodoje apžvelgiama R. Adomaičio biografija, jo kūrybinė veikla teatre ir kine: supažindinama su aktoriaus vaidmenimis spektakliuose, kino ir televizijos filmuose, pateikiamas išsamus filmografijos ir vaidmenų teatre sąrašas. Čia gausu fotografijų galerijų, leidinių, straipsnių, kolegų aktorių, režisierių, kino ir teatro kritikų atsiliepimų bei prisiminimų.

 Nuoširdžiai dėkojame visiems, geranoriškai prisidėjusiems prie parodos gimimo:
 teatrologams Daivai Šabasevičienei ir Markui Petuchauskui, parašiusiems apžvalginius straipsnius apie aktorių; aktorei ir žurnalistei Gražinai Baikštytei, parengusiai interviu su aktoriumi; aktoriaus kolegoms Vaivai Mainelytei, Eglei Gabrėnaitei, Gražinai Balandytei, Jūratei Onaitytei, Nelei Savičenko ir Juozui Budraičiui, parašiusiems atsiminimus ir gražius žodžius, skirtus R. Adomaičiui.

Taip pat dėkojame Lietuvos literatūros ir meno archyvui, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui, Valstybiniam Vilniaus mažajam teatrui ir Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui už suteiktą prieigą prie fotografijų ir kitos vertingos archyvinės medžiagos.

Sveikiname gerbiamąjį aktorių gražaus jubiliejaus proga! Parodą parengė Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento kultūrinės veiklos vadybininkas-vyriausiasis bibliotekininkas Darius Gudelis.

Kviečiame aplankyti virtualios parodos svetainę adresu: http://parodos.lnb.lt/exhibits/show/regimantas-adomaitis

Rengėjų inf.

Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“

Vasario 1 d. (trečiadienį) nuo 17.00 iki 19.00 val. „Prospekto“ fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) atidaroma Lietuvos nacionalinės  kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Lietuva – praskleidus debesų apklotą“. Dalyvaus autorius.

Algimantas Aleksandravičius yra vienas žinomiausių Lietuvos portretistų, bet šioje parodoje eksponuojamos išraiškingos Lietuvos peizažo fotografijos, nukeliančios žiūrovą toli nuo sostinės į Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją. Visos jos publikuotos keturiose autoriaus knygose apie šiuos regionus. 2013-aisiais buvo pristatytas pirmasis tomas – „Žemaitėjė – mona meilė“. Antras „Aukštaitėj – aukšts dongs ė čysts vondva“ bei trečias „Dzūkija – išskaicyta iš Dzievulio drabnų raštų...“ tomai ant knygynų prekystalių atsidūrė 2014 ir 2015 metais. Pernai gruodį, prieš pat Kalėdas, A. Aleksandravičius su knyga „Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota“ pasiekė tarpinį kūrybinio sumanymo finišą.

Algimantas Aleksandravičius, pasak Aurimo Švedo, rado savo metodą ir unikalų stilių kurdamas fotoportretus. Vėliau – darbų ciklai, skirti istorinės Lietuvos atminties vietoms. Ką nauja apie Lietuvos istoriją ir svarbiausias mūsų tautai bei valstybei atminties vietas geba pasakyti fotomenininkas? Ieškant atsakymo į šį klausimą galima pasiremti Virginijaus Kinčinaičio suformuluotomis įžvalgomis, skirtomis pirmam Aleksandravičiaus tomui „Žemaitėjė...“: „Algimantas sugeba išjudinti nuo vartojimo ritualų apspangusios šiuolaikinės Lietuvos atminties vyrius. Jis perrašo istoriją, ją vizualiai reaktualizuodamas.“ Šią dailės teoretiko ir kritiko mintį galima išplėtoti: tai, ką daro fotomenininkas, derėtų vertinti ne tik kaip istorijos perrašymą, bet ir kaip Lietuvos istorinės kultūros kontekste visiškai naujo kokybine prasme naratyvo apie istorijos ir atminties sandūras kūrimą.

„Istorikai paprastai neaprašinėja akimirkos laike.“ Šie istoriko ir kino filmų kūrėjo Danielio J. Walkowitzo žodžiai Aurimui Švedui tapo atspirties tašku sklaidant fotografo Algimanto Aleksandravičiaus knygas, kuriose įvaizdinamos istorijos akimirkos bei atminties vietos, ir mėginant sau paaiškinti, kuo šio fotomenininko darbai tokie aktualūs. O bandydamas analizuoti vieno iškiliausių lietuvių fotografų darbus jis remiasi kito istoriko Peterio Burke’o teze: „Labai svarbu, kad būtų palikta erdvės tam, ką būtų galima pavadinti „vaizdo įtaka istorinei vaizduotei“. Negana to, vaizdai leidžia mums akis į akį susidurti su istorija“ arba (priduria nuo savęs, interpretuodamas minėto praeities tyrinėtojo mintį) sukuria galimybes įsivaizduoti istoriją.

Anot V. Kinčinaičio „tai nesutramdyta geografija, tai Algimanto geopoetika. Jam rūpi talpūs vietos vaizdiniai, jis pats juos kuria, taip pratęsdamas bent fotografijose vietos dvasią. Tokie mentaliniai žemėlapiai netinka vadovėliams, bet tinka ugdant kraštovaizdžio audinio pažinimą – raibuliuojančio tvoros šešėlio, miško tankmės, sausažolės kvapo, debesies piešinio vienybės pojūtį. Tai dangaus judrumo ir žemės statikos sankirta, barokinė tezės ir antitezės drama, taip tinkanti juodai baltai fotografijai“.

Algimantas Aleksandravičius (gim. 1960 m.) – Lietuvos nacionalinės  kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės narys, Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografas menininkas (AFIAP). Surengė Lietuvoje ir užsienyje per šimtą  asmeninių parodų. Daugelio parodų, fotoalbumų ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos metraščių sudarytojas. Šešiolikos asmeninių fotoalbumų autorius. 2003 metais pripažintas geriausiu Europos portretistu, 2011 metais – Baltijos šalių geriausiu portretistu, „Lietuvos spaudos fotografija  Auksinio kadro“ keturiskart nugalėtojas, Tarptautinių fotografijų parodų keturiskart Grand Prix laimėtojas.

Paroda veiks iki 2016 m. vasario 25 d. Tą pačią dieną Algimanto Aleksandravičiaus albumas „Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota“ bus pristatytas Vilniaus knygų mugėje.

 

Rengėjų inf.

„Muzikos salė“ melomanams ruošia premjerų gausą

Vasario 23–26 dienomis „Muzikos salėje“ Vilniaus knygų mugėje naujausius darbus pristatys ryškiausi Lietuvos muzikos atlikėjai, leidėjai, festivalių organizatoriai, muzikinių įrašų pardavėjai. Trečius metus Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA organizuojamas renginys dovanos kelias dešimtis muzikinių premjerų ir išskirtinių susitikimų.

 

Tradiciniu renginiu tapusi „Muzikos salė“ kasmet į vieną erdvę suburia visą Lietuvos muzikos industriją ir pristato karščiausias muzikines naujienas. Dėl „Litexpo“ centrinių rūmų remonto šiemet „Muzikos salė“ įsikurs mažesnėje erdvėje, viename pastate su Knygų muge, tačiau išsiskirs jaukumu ir intriguojančiais muzikiniais pokalbiais su muzikantais. Juos moderuoti AGATA pakvietė dainininką, kompozitorių Domantą Razauską ir „Lietuvos ryto“ muzikos žurnalistą Ramūną Zilnį. Per keturias dienas nenutrūkstamų pašnekesių šie profesionalai padės „Muzikos salės“ lankytojams geriau pažinti Lietuvos muzikinio žemėlapio įvairovę.