Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Lapkričio 7 d. 17.30 Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks Gintauto Trimako fotografijų parodos „Išėjimai“ atidarymas. Atidaryme dalyvaus parodos autorius Gintautas Trimakas ir menotyrininkė Agnė Narušytė.

Gintauto Trimako kūryba iš Lietuvos fotografijos visumos išsiskiria meditatyvių būsenų atskleidimu, fenomenologine fotografijos suvokimo patirtimi, į kurią įeina menininko, kūrinio ir suvokėjo ryšiai bei suvokimo proceso tyrinėjimai.

Rengėjų inf.

Šiandien sostinėje prasideda kultūrinių renginių ciklas „Budos Vilniuje“, kviečiantis išsamiau susipažinti su budizmo kultūriniu paveldu, Tibeto budizmo mokymų pagrindais bei duris plačiajai visuomenei atvėrusiu Vilniaus Deimantinio kelio budizmo centru. Čia lapkričio mėnesį eksponuojama budistinių thankų ir statulų paroda „Budos Sodų g.“, vyks turai po parodą su gidais, lankytojai galės išbandyti budistinę meditaciją.

    Pirmieji „Budos Vilniuje“ renginiai – viešos paskaitos apie budizmą ir tai, kuo šie mokymai patrauklūs žmonėms visame pasaulyje. Spalio 30 d. lektoriaus iš Lenkijos Daniel Wysocki paskaitoje „Budistinė meditacija“ pristatomas Tibeto budizmo požiūris ir kaip šie praktiški metodai gali praturtinti nuolatinės kaitos kupiną šiuolaikišką gyvenimą. Kitas svečias – filosofijos dr. Artur Przybyslawski – paskaitoje Vilniaus universitete lapkričio 2 d. supažindins ir apžvelgs du požiūrius į tradicinę budizmo reiškinių tuštumos idėją.

    Lapkričio 4–5 d. kino teatre „Pasaka“ vyks budistinių filmų peržiūros, po kurių kino gurmanai ir besidomintieji budizmu kviečiami išsamiau aptarti filmus ir sudalyvauti klausimų-atsakymų sesijoje. Filmas „Hana: neapsakoma budizmo kelionė“ seka Hanos Nydahl ir jos vyro Olės pėdsakais į hedonistinį Katmandu, kur 1968 m. jiedu tapo pirmaisiais Jo Šventenybės XVI Karmapos, pirmojo sąmoningai atgimstančio Tibeto lamos, mokiniais vakariečiais. Antrasis filmas – „Senovės Tibeto beieškant“ – tai operatoriaus Thomo Schmidt ir tibetologės Marijos Przyjemskos kelionė po Rytų Tibetą. Vietos miesteliuose, kaimeliuose bei kalnų olose jie ieškojo garsiųjų jogų, perpratusių tikrąją visų reiškinių prigimtį. Dokumentinėje juostoje gausu nuostabių Himalajų vaizdų, vienuolynų, jogų meditacijos vietų, joje užfiksuotos ypatingos meditacijos praktikos.

    Atgyjančioje sostinės Sodų g. jau keletą metų įsikurusios traukos centrais tapusios įvairiausios vietos, nuo baro „Dėveti“ iki tarpdisciplininio meno kūrėjų galerijos „Sodų 4“. Čia įsikūręs ir Vilniaus Deimantinio kelio budizmo centras (Sodų g. 4–2), kuriame lapkričio 6–12 d. vyks budistinių thankų ir statulų paroda „Budos Sodų g.“. Parodą sudaro 30 eksponatų – statulėlių ir tapybos darbų – thankų – rinkinys. Senojoje Tibeto budizmo skulptūroje ir dailėje vaizduojami įvairūs tradicinio budizmo atvaizdai, tokie kaip Jidamai – Budos aspektai, istoriniai meistrai ir mokytojai. Filosofiniu požiūriu, šie objektai yra tam tikros meistro gairės mokiniui, kokia turėtų būti jo laikysena, apranga, požiūris, gestai ir t.t. Tai ypatingi, įvairiausios simbolikos turintys darbai, suteikiantys daug erdvės studijavimui ir atradimams. Su gidu parodą bus galima apžiūrėti kasdien, 14 val., 16 val. ir 18 val., o vakarais vyks įvadinės paskaitos apie budizmą ir budistinę meditaciją.

„Budos Vilniuje“ programa:

Spalio 30 d. 19 val.
Daniel Wysocki (Lenkija) paskaita „Budistinė meditacija“
Comfort hotel LT viešbutis, Kauno g. 14, Vilnius
Lapkričio 2 d. 17.30 val.
dr. A. Przybyslawski paskaita „Perteklius ir trūkumas – du tuštumos suvokimo būdai Tibeto budizme“
Vilniaus Universiteto Orientalistikos centras, J. Kovalevskio aud., Universiteto g. 3, Vilnius

Lapkričio 4 d. 16 val.
Filmas „Hana: neapsakoma budizmo kelionė“ (Hannah: Buddhism's Untold Journey)
Kino teatras „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius

Žanras: biografinis, dokumentika, trukmė: 90 min. 2014 m.
Originalo kalba: anglų, subtitrai: lietuvių k.
Rež. Marta György-Kessler, Adam Penny
Prasidedantis idealistinėmis Kopenhagos hipės vertybėmis, filmas seka Hanos Nydahl ir jos vyro Olės pėdsakais į hedonistinį Katmandu, kur 1968 m. jiedu tapo pirmaisiais Jo Šventenybės XVI Karmapos, pirmojo sąmoningai atgimstančio Tibeto lamos, mokiniais vakariečiais. Dokumentinis pasakojimas – tai unikali ir įkvepianti Hanos ir Olės meilės istorija. Kartu tai ir didingos moters portretas audringo ir nuolat besikeičiančio pasaulio fone, padedantis atskleisti, kad ne visa, kas iš Tibeto, yra šventa.

Lapkričio 5 d. 16.15 val.
„Senovės Tibeto beieškant“ (Looking for Ancient Tibet)
Kino teatras „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius

Žanras: dokumentika, trukmė: 76 min. 2007 m.
Originalo kalba: anglų, subtitrai: lietuvių k.
Rež: Thomas Schmidt
Operatorius Thomas Schmidt ir tibetologė Marija Przyjemska, keliaudami po į Rytų Tibetą, ieškojo miesteliuose, kaimeliuose bei kalnų olose gyvenančių garsiųjų jogų, perpratusių tikrąją visų reiškinių prigimtį. Jiems pavyko pasiekti vietas, dabar neprieinamas nei turistams, nei žurnalistams. Dokumentinėje juostoje gausu nuostabių Himalajų vaizdų, vienuolynų, jogų meditacijos vietų, joje užfiksuotos ypatingos meditacijos praktikos.

Lapkričio 6–12 d.
Budistinių thankų ir statulų paroda „Budos Sodų g.“
Vilniaus Deimantinio kelio budizmo centras, Sodų g. 4–2, Vilnius

Parodą sudaro 30 eksponatų – statulėlių ir thankų – rinkinys. Thanka – tai sudėtingas objektas, susidedantis iš tapyto ar siuvinėto piešinio, tekstilės rėmo bei vieno iš papildomų elementų: šilkinio uždangalo, odinių kampų ar medinių kraštų. Thankos tapomos guašu, tempera bei akrilu ant šilko ar medvilnės, tradiciškai visuomet naudojamas aukso pigmentas.
Su gidu parodą galima apžiūrėti kasdien, lapkričio 6–12 d., 14 val., 16 val. ir 18 val.
Įvadinės paskaitos apie budizmą ir bendra meditacija parodos metu vyks kasdien nuo 19 val.

Išankstinė registracija nebūtina. Įėjimas nemokamas.

Rengėjų inf.

Sulaukę nuoširdaus Kuršių nerijos bendruomenės palaikymo, Neringos muziejai jau antrą kartą organizuoja gyvosios istorijos parodą „Muziejų kuriame kartu“, kurios kūrėjais kviečia tapti visus, kurių širdys priklauso Kuršių nerijai!

Neringos muziejai ragina iki šių metų lapkričio 21 d. į Kuršių nerijos istorijos muziejų (Pamario g. 53, Nida) atgabenti savo gyvenimo „relikviją“ – daiktą, kuris yra svarbi asmeninės ar šeimos istorijos dalis, menanti daugiasluoksnį, skausmingą, bet neišvengiamai reikšmingą sovietmečio periodą.
Kiekvieno žmogaus atneštos „relikvijos“ ir taps parodos „Muziejų kuriame kartu“ eksponatais, demonstruojamais drauge su trumpomis daiktų istorijomis: ką ir kodėl jie reiškia savo šeimininkui. Juk kartais ir neveikiantis vaikystės laikrodis ar apsitrynusi jaunystės nuotrauka mums tampa „muziejinėmis vertybėmis“. Prisiminkime, kad visi muziejai yra pripildyti ne ko kito, o kadaise žmogaus kasdienybėje naudotų, tam laikmečiui įprastų daiktų, kurie tik per laiko distanciją tapo beasmeniais, bet istoriją atskleidžiančiais objektai. Juk mes taip pat tapsime Istorija, tad Neringos muziejai kviečia nieko nelaukti ir jau dabar KURTI MUZIEJŲ KARTU, leidžiant susipažinti su kiekvieno mūsų „muziejinėmis vertybėmis“. Visi sunešti daiktai bus grąžinti savininkams parodai pasibaigus.

Kaip teigia Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė, „tai puiki bendruomenę jungianti iniciatyva, kurios prasmę paliudijo praėjusiais metais įgyvendintos parodos dalyviai bei lankytojai. Projektas „Muziejų kuriame kartu“ leidžia kelti svarius klausimus: kas ir kaip kuria Istoriją? Kas yra „vertybė“? Tai itin opi bei skausminga dilema, ypač kalbant apie neseną mūsų visų istoriją – sovietmetį, kuris skausmingai, bet svariai formavo mūsų gyvenimus bei sąmonę. Tad šiais metais skatiname Neringos bendruomenę pasidalinti sovietinio periodo atmintimi ir tai liudijančiais daiktais, kuriuos saugojame dėl įvairių jautrių priežasčių“.

2016 metais pirmą sykį Neringos muziejų surengta eksperimentinė paroda „Muziejų kuriame kartu“ leido iš arti prisiliesti prie šiandienos Kuršių nerijos žmonių gyvenimo istorijų, pažinti draugų, kaimynų ar tiesiog šalia esančiųjų gyvenimo fragmentus. Parodoje buvo eksponuojami daugiau nei 150 skirtingų objektų, pateiktų 22 dalyvių. Tai buvo itin įvairūs asmeniniai daiktai, tarp kurių ir XIX a. pabaigos maldaknygės, ir tris kartas supęs medinis arkliukas, ir nuotraukos, menančios pirmąją meilę Nidoje, ir tarpukario knygos, ir unikalūs marių „lobiai“, rasti ilgų pasivaikščiojimų metu bei daugybė kitų savaip svarbių ir įdomių daiktų, „pasakojančių“ savo šeimininkų istorijas.

Parodos „Muziejų kuriame kartu 2017“ atidarymas vyks šių metų lapkričio 24 d. 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje. Susipažinti su gyvosios istorijos „relikvijomis“ galėsite iki 2018 m. sausio 9 d.
Daugiau informacijos rasite www.neringosmuziejai.lt

Rengėjų inf.

Dar spalio viduryje praūžus pirmajai sezono premjerai – Ainio Storpirščio režisuotam spektakliui „O Viešpatie, Vilnius!” – Vilniaus teatras „Lėlė“ kviečia savo žiūrovus į dar vieną kelionę. Spalio 27 d. 18:30 val. su suaugusiais ir jaunimu klaidžiosim ne po miesto, o po paties gyvenimo, taigi labiau laiko nei erdvės diktuojamus, labirintus.

Spektaklį be žodžių Didžiojoje teatro salėje pastatė garsios Šarlevilio-Mezjero nacionalinės lėlių teatro mokyklos Prancūzijoje auklėtinė, buvusi „Lėlės“ teatro aktorė – Jūratė Trimakaitė. Menininkė šiuo metu intensyviai kuria Prancūzijoje bei dėsto lėlių teatro praktiką Žiulio Verno universitete. Tad nieko keisto, kad kūrybinę spektaklio grupę sudaro tarptautinė jaunų menininkų komanda. Dailininkė - Cerice Guyon ir kompozitorius Thomas Demay šiam pastatymui atvyko iš Prancūzijos. Spektaklio choreografė – Sigita Mikalauskaitė, aktoriai: Sigita Mikalauskaitė, Lijana Muštašvili, Asta Stankūnaitė ir Deivis Sarapinas.

Rengėjų inf.

Vilniaus žydų viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, spalio 27 d. 17 val. maloniai kviečia į Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiantį daugialypį renginį, kūrybiškai apjungsiantį konferencijos, koncerto, paskaitų ir parodos formas – įvykį, kuriame kviesime diskutuoti apie Lietuvos žydų kultūrą, galintis į folklorą, domėtis žydiškuoju raštijos istoriniu palikimu ir mėgautis unikalia žydų muzika.

Rengėjų inf.

„Nematyti nei pradžios, nei pabaigos. Visur giluma, atkaklūs, net dugną pasiekiantys saulės spinduliai ir žuvys, lyg žmonės, juda iš vienos vietos į kitą“, – taip poetiškai savo gyvenimo jauseną apibūdina vienas garsiausias lietuvių teatro ir kino aktorius Vytautas Paukštė.

Lapkričio 4 d. 19 val. Klaipėdos dramos teatre įvyks vakaras, skirtas legendiniam aktoriui Vytautui Paukštei – „Homage aktoriui“ (Nusilenkimas aktoriui“. Renginio režisierius – Gintaras Varnas, dailininkas – Gintaras Makarevičius. Vakare dalyvaus Klaipėdos kamerinis orkestras (vadovas Mindaugas Bačkus), Klaipėdos dramos teatro aktoriai, vakaro vedėjai – Nelė Savičenko ir Mikalojus Urbonas.

Rengėjų inf.

Arturo Valiaugos fotografijų parodos kontekstas – vokiečių rašytojo ir poeto Johaneso Bobrosvkio biografija ir kūrybinis palikimas. Fiksuodamas J. Bobrovskio literatūroje aprašytą topografiją, šiandieninę socialinę aplinką vietų, kuriose rašytojas gyveno bei kūrė, A. Valiauga kuria konceptualią dokumentiką, atspindinčią J. Bobrovskio gyvenimo pažymėtas Lietuvos, Kaliningrado apskrities ir Vokietijos vietoves.

Menotyrininko dr. Tomo Pabedinsko teigimu, keliaudamas po vietas, kuriose gyveno ir kūrė J. Bobrovskis, A. Valiauga jas įamžino kaip prieblandoje ar migloje skendinčius peizažus, taip jas atitolindamas nuo šiandienos ir palikdamas erdvės praeities įvykių ar subjektyvių išgyvenimų prisiminimams. Net ir tose fotografijose, kuriose į peizažą įsiterpia žmogaus veiklos pėdsakai, akcentai susikeičia vietomis. Ideologiniai ženklai, dramatiškos XX a. istorijos atšvaitai ar tiesiog kasdienio gyvenimo detalės, menančios praėjusius dešimtmečius, yra tik savotiški inkliuzai neapibrėžtoje „poetinio peizažo“ erdvėje. Jie kontrastuodami dar labiau išryškina svarbiausią fotografijų turinį – pasakojimą apie vieno kūrėjo biografijoje įsikūnijusią XX a. Europos istoriją, pasakojimą, kuriame svarbiausi ne patys praeities įvykiai, bet šiandieninis mūsų gebėjimas atrasti asmenišką santykį su dar nesena istorija.

Vienoje iš savo kalbų J. Bobrovskis sakė: „ Mano tema yra vokiečiai ir Europos Rytai, nes aš užaugau šalia Nemuno upės, kur lenkai, rusai ir lietuviai gyveno kartu (...). Aš norėjau aprašyti tą kraštovaizdį ir ten gyvenusius, papasakoti savo kraštiečiams tai, ko jie nežino. Jie nieko nežino apie savo Rytų kaimynus. Jie vis dar nežino šiandien“. Kaip puikus Rytprūsių istorijos, literatūros žinovas, J. Bobrovskis įženklino baltišką pasaulėjautą, pagrįstą jo paties biografija, skaudžia karo patirtimi, tremtimi Sovietų Sąjungos lageryje, kaltės jausmu dėl karo padarinių, holokausto.  
Kad suprastum, kaip gera dešiniajame Nemuno krante, tereikia Luizos tiltu pereiti į kairįjį, pasivaikščioti Sovetsko gatvėmis, Nemane iš Pergalės gatvės duobėtu, Ragainės pilies plytų duženomis užpiltu taku nusileisti prie upės. Akivaizdu, kaip grėsmingai Nemunas vis dar brėžia ribą tarp skirtingų tikrovių, dalydamas jas į svetimą ir savą, ir kokia aktuali yra J. Bobrowskio gyvenimo patirtis bei kūryba dabar: „...šiandien su širdgėla metam pliauskas į svetimus ugniakurus“ („Sarmatijos metas“) – sako parodos autorius.

Šiandien itin aktualaus J. Bobrovskio literatūrinio palikimo ir konceptualios dokumentinės fotografijos jungtis tampa atminties forma, aktualizuojančia visos Europos istoriją ir dabartį.
Projektą įgyvendino VšĮ „Kultūros meniu“, parėmė Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, projekto partneris – Lietuvos kultūros institutas.

Apie autorių:
Arturas Valiauga gimė 1967 m. sausio 22 d. Vilniuje. 1990 baigė Vilniaus technologijos technikumą, įgijo fotografo specialybę. 1990-1993 m. dirbo fotografu Vilniaus Gedimino Technikos universitete. 1993-1996 m. – nepriklausomas menininkas, dirbo reklamos ir leidybos srityse. 1996-2003 m. Vilniaus fotostudijos „Marijos Nostalgija“ fotografas. Nuo 2004 m. – reklamos fotografijos įmonės UAB „Fotoprojektai“ direktorius, nuo 2015 – kūrybos vadovas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1992 m. 2008 m. baigė bakalauro studijas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, 2010 m. įgijo fotografijos ir medijos meno magistro laipsnį Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2010 m. dėsto Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ir Vilniaus dizaino kolegijoje.
Nuo 1993 m. dalyvauja fotografijos meno parodose bei projektuose. Tarp jų – tokie tarptautiniai tiriamosios fotografijos projektai kaip Tarptautinio fotografijos ir tyrimų tinklo projektas „Darbas“ (2005-2006), 4-toji Ars Baltica fotografijos meno trienalė (2008), EU-Japan Fest projektas „Japonija Europos akimis“ Nr. 11 (2009) ir kt.
Parodos: surengė 28 personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų.

Apdovanojimai:
1995 m.    pagrindinis apdovanojimas (Silver Nugget) „Kodak European Panorama“ (Arlis/Prancūzija);
2002 m.    Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija už novatoriškumą ir fotografijos meno plėtotę;
2005 m.    IPRN organizuoto tarptautinio projekto „Kintantys veidai“ (Changing Faces) Lietuvos-Nyderlandų kultūros mainų konkurso laimėtojas.
2015 m.     LR Kultūros ministerijos Balio Buračo fotografijos premija.

Monografijos: Jėzusmarija, mama ir visa kita (2006); Tylusis identitetas (2008); Tarp krantų (2009); Apie Ilgesio žemę (2013),  J. Bobrovskio Lietuva: abipus Nemuno, tarp Rytų ir Vakarų (2017).

Rengėjų inf.

Šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius‘17“, vykusi „Litexpo“ parodų rūmuose buvo gausi ir įvairi ne tik dalyvių ir įdomių sprendimų skaičiumi, bet  ir netikėtais pasirodymais.
Vienas originaliausių – Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerijos projektas – Jūratės Stauskaitės paroda „ESU“, kurioje autorė pateikė siurprizą – išskirtinį, reprezentatyviausią stendo erdvės plotą paskirdama bendram savo ir mažųjų savo (Vilniaus vaikų ir jaunimo dailės mokyklos) mokyklos mokinių piešiniui PAUKŠTĖ – MOTINA.

Sumanymas gimė spontaniškai, beveik parodos išvakarėse, kai ir buvo nupieštas pirminis – didysis dailininkės piešinys tiesiai ant sienos. Parodos atidarymo dieną 10 mokinukų nuo 4 iki 7 metų amžiaus, suteikė piešiniui minėtą „Paukštės – Motinos“ vardą ir „apgyvendino“ jo erdvę savitomis interpretacijomis. Taip, autorės žodžiais tariant „buvo suartėta su kūrybingu vaikų pasauliu netausojant baltos sienos, dažų ir bendrystės“.

Nauja ir tai, kad piešinį sumanė savo erdvėse įkurdinti Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, kurioje pastoviai eksponuojami vaikų kūriniai.
„Anksčiau visi tą koridorių prabėgdavo“ – sakė jos vadovė prof. Alina Pūrienė – „dabar – sustoja ir diskutuoja. Gal ir dantys mažiau skaudės...“

Ši iniciatyva, galima tikėtis, paskatins kitas institucijas susidomėti originaliais interjerų puošimo būdais, įtraukiant nepakartojamą vaikų kūrybą, o tarptautinė meno mugė ArtVilnius, šiuo metu tęsianti populiarią edukacijų programą „Tarp kūrėjų“, gal įtrauks į savo ekspozicinius planus ir vaikiško pasaulio elementus.

Kolektyvinio piešinio „atidarymas“ vyks
Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje
Spalio 25 d. (trečiadienį) 16 val.

Rengėjų inf.

Spalio 26 dieną devintąjį kartą įvyks projekto „Jaunojo tapytojo prizas“ finalininkų parodos atidarymas, konkurso nugalėtojo paskelbimas bei apdovanojimai.

Šiemet konkurso paraiškų kriterijus atitiko ir į pagrindinį prizą pretendavo net 78 kūrėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Kompetentingos komisijos darbo dėka, buvo išrinkta penkiolika finalininkų: Alexei Gordin (EE), Alo Valge (EE), Auksė Miliukaitė (LT), Barbara Ābeltiņa (LV), Danel Kahar (EE), Grisli Soppe-Kahar (EE), Joskaudė Pakalkaitė aka Yoshi (LT), Jurgis Tarabilda (LT), Kristaps Priede (LV), Povilas Ramanauskas (LT), Robin Nõgisto (EE), Sandra Strēle (LV), Simonas Kuliešis (LT), Vita Opolskytė (LT).

Visi šie menininkai turi galimybę laimėti pagrindinį prizą – 2 000 eurų, dviejų mėnesių trukmės rezidenciją „SomoS“ rezidencijų centre Berlyne, Vokietijoje bei kitąmet savo darbus eksponuoti Vilniuje įsikūrusioje „Pamėnkalnio galerijoje“.

Šiais metais projekto vertinimo komisiją sudarė itin svarbūs šiuolaikinio meno ir tapybos žinovai: Latvijos Šiuolaikinio meno centro "kim?" direktorė Renāte Prancāne; Suomijos šiuolaikinio meno muziejaus KIASMA direktorius Leevi Haapala; Estijos šiuolaikinio meno galerijos KUMU kuratorė Triin Tulgiste; Didžiosios Britanijos Šiuolaikinio meno muziejaus TATE kuratorė Linsey Young; Galerijos "Meno parkas" galeristas ir menininkas Arvydas Žalpys; Projekto "Jaunojo tapytojo prizas" iniciatorius, tapytojas Vilmantas Marcinkevičius.

Atidarymas | Apdovanojimai: 2017-10-26, 19:00 val
Vieta: VDA parodų salė TITANIKAS, Maironio g. 3, Vilnius
Darbo laikas: III-VI 12.00-18.00 VII 12.00-16.00
Parodos trukmė: 2017-10-26 - 2017-11-19

Išsamesnė informacija: https://www.facebook.com/youngpainterprize/

Rengėjų inf.

Spalio 24 d. 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) vyks knygos „Post Ars partitūra“ pristatymas. Knygos autoriai: sudarytoja Agnė Narušytė, menininkai: Aleksas Andriuškevičius, Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas, Gintaras Zinkevičius; dailininkas Jurgis Griškevičius, leidėjai: „M puslapiai“ ir Šiuolaikinio meno centras, 2017 m.

Knygoje pristatomas avangardinio meno grupės „Post Ars“ trisdešimties metų veiklos laikotarpis: parodos, akcijos, hepeningai, performansai, instaliacijos, žemės meno projektai, leidiniai ir individuali keturių menininkų – Alekso Andriuškevičiaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Roberto Antinio, Česlovo Lukensko ir Gintaro Zinkevičiaus – kūryba. Knygai tekstus rašė grupės menininkai, taip pat Erika Grigoravičienė, Giedrius Gulbinas, Daiva Citvarienė, Linara Dovydaitytė, Rūta Lukenskienė, Agnė Narušytė, Miglė Survilaitė, Kęstutis Šapoka.