Autorius: Rengėjų inf.
Rengėjų inf.
Jubiliejinis akordeono festivalis „Vilnius 2017“
Šiemet dvidešimtąjį kartą rudenišką Vilniaus muzikos padangę nuspalvins akordeono garsų pašvaistė. Jubiliejinis akordeono festivalis, Lietuvoje rengiamas nuo 1986 metų, savo sukaktį pažymės vienuolika išskirtinių lapkričio koncertų, pakvies į muzikinius susitikimus su legendiniais scenos meistrais ir su jaunaisiais talentais.
Festivalio pradžią lapkričio 10 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje paskelbs žavi akordeono fėja iš Suomijos Johanna Juhola. Kaip ir jos tėvynainis Kimmo Pohjonenas, prieš keletą metų surengęs vieną įsimintiniausių koncertų akordeono festivalio istorijoje, Johanna savo kūrybinius sumanymus išreiškia ne tik įvairiai apdorotais akordeono garsais, bet ir siurrealistiniais vaizdais, kuriuos vadina įsivaizduojamais draugais (Imaginary friends). Jos kūrybinė vaizduotė į organišką skambesį sulieja argentinietišką ir suomišką tango, popmuzikos estetiką, šiaurietišką graudulį ir užburiantį vaizdingumą. Šios atlikėjos charizmą spėjo įvertinti didžiulė Europos auditorija – 2007 metais su kūriniu „Fantasiatango“ jai buvo patikėta atidaryti Helsinkyje vykstantį Eurovizijos dainų konkursą. Johanna Juhola yra įkvepiantis pavyzdys, kaip drąsiai įgyvendinamos net nutrūktgalviškiausios idėjos gali pasiekti milžiniškas auditorijas.
Rengėjų inf.
10-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė
„ETNO / ETHNO“
LDS galerijoje ARKA, Aušros Vartų g. 7, Vilnius 2017 m. lapkričio 14 d. – gruodžio 9 d.
Parodos atidarymas lapkričio 14 d., antradienį, 18 val.
Rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba
Galerijoje „Arka“ Vilniuje atidaroma jubiliejinė 10-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Etno“, skirta artėjančiam Lietuvos valstybingumo 100-mečiui ir 2017-iesiems – tautinio kostiumo metams pažymėti. Joje dalyvauja 110 menininkų iš 24-ių pasaulio šalių, neabejingų etninio išskirtinumo problematikai, įsitikinusių, kad tautinio tapatumo manifestacijos tampa dar aktualesnės globalizacijos, kosmopolitizmo ir meno formų supanašėjimo sąlygomis. Jiems rūpi pabrėžti savo kūrybos etninį savitumą, įvilkti jį į tokį modernybės rūbą, kuris būtų atpažįstamas ir intriguotų kitų šalių žiūrovus. Parodos kuratorė – Žydrė Ridulytė.
Įvairių valstybių atstovai suteikia tapatybės tematikai etninį, istorinį ir socialinį pjūvius. Savastį jie atskleidžia tiek tradicinėmis, tiek inovatyviomis formomis. Vieniems imponuoja archajinė technika, ornamentika, kitiems – tautiniai ir archetipiniai ženklai, atpažįstami urbanistiniai motyvai. Menininkai atveria jų atstovaujamų šalių meninį ir istorinį išskirtinumą, tradicijas, šių dienų aktualijas, taip žadindami susidomėjimą savo regionu ir stiprindami draugystę ir toleranciją, kas ypač svarbu pasaulį drebinačių karinių konfliktų ir terorizmo grėsmės akivaizdoje, sprendžiant Europą užplūdusių pabėgėlių integravimo ir tapatybės išsaugojimo problemas. Dinamiškai besikeičiantis pasaulis pateikia menininkams įvairių iššūkių, tačiau ir suteikia daug galimybių bendrauti, pažinti ir įsisavinti kitų šalių patirtį, gilintis į savo / svetimo santykį, atvirai kalbėti apie iš to kylančias socialines ir psichologines baimes.
„Arkos“ galerijoje kartu atidaroma ir bienalę papildanti Japonijos menininkų nedidelio formato pluoštinio meno kūrinių paroda iš Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos Kėdainiuose fondų. Per 40 kūrinių kolekcija, sukaupta kėdainiečių bendradarbiaujant su japonų menininkais, atskleidžia Japonijos tekstilės meno tradicijas, jų nepralenkiamą gebėjimą iškalbingai prabilti taupiomis meninėmis formomis. Atidaryme dalyvaus kolekcijos kuratorė menininkė Kakuko Ishii.
Į bendrą tekstilės meno šventę įsilies ir tekstilininkių dueto – Džinos Jasiūnienės ir Linos Zavadskės paroda „rAŠtas“, demonstruojanti dviejų autorių bendrą siekį individualizuoti tekstilės ornamentiką, skirtingos kilmės raštais reikšti savo estetizmo sampratą, santykį su istoriniu ir etniniu paveldu.
Nuo 1992 m. Vilniuje rengiamos tekstilės miniatiūrų bienalės padėjo lietuviams įsilieti į tarptautinę menininkų bendriją, užmegzti ryšius, surasti bendraminčių, patvirtino, koks svarbus politinių pokyčių akivaizdoje skirtingų tautų bendradarbiavimas.
Dailėtyrininkė Lijana Natalevičienė
Galerija ARKA
Aušros Vartų g. 7, LT-01304 Vilnius
tel. 8 5 2121319, e-mail: [email protected]
www.arkagalerija.lt; www.facebook.com/arkagalerija/
Rengėjų inf.
Džiazo spektaklis „Sonio Bliuzas“: ar egzistuoja teisingesnis gyvenimo būdas už kitų
Gruodžio 6, 13 d. Kultūros bare „Kablys“ įvyks unikalaus džiazo spektaklio pagal J. Baldwino novelę „Sonio Bliuzas“ premjera, kurio metu Lietuvoje bei užsienyje koncertuojantys džiazo muzikantai kartu su teatro artistais kvies peržvelgti savo asmeninius prisiminimus bei iškelti klausimą: ar vieno žmogaus gyvenimo pasirinkimai gali būti ,,teisingesni“ už kito? Naują spektaklį, kuriame džiazo koncertas virs prisiminimų bei vaizduotės koliažu kuria „Baltijos Kamerinis operos teatras“.
Rengėjų inf.
Ypatingas Neringos savivaldybės dėmesys Kuršių nerijos kultūros vertybėm
Lapkričio 13 d. 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje (Pamario g. 53, Neringa) pristatomos kultūros ir istorinio paveldo vertybės, dalį kurių šiais metais įstaigai Neringos muziejai padėjo įsigyti Neringos savivaldybė. Pristatyme išvysime unikalų garsiosios XIX a. pab. – XX a. pr. Nidos dailininkų kolonijos menininko Ernsto Mollenhauerio paveikslą, tapytą Nidoje 1924 metais, vokiečių istoriko Valterio Hubačo (Walther Hubatsch) studijų laikų Karaliaučiaus universitete atributiką, indą su įspaudu „Herm. Blode”, menantį iki Antrojo pasaulinio karo gyvavusio žymaus Hermanno Blode’s viešbučio laikus, retus leidinius, reikšmingus Lietuvos istorijos, mokslo, literatūros tyrimams, ikonografinius rinkinius. Šiomis vertybėmis Neringos muziejai papildė savo eksponatų klodus per pastaruosius pusantrų metų.
2016 m. balandžio 1 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu prie Rašytojo Thomo Manno memorialinio muziejaus buvo prijungtos dar dvi įstaigos: Neringos istorijos muziejus ir Žvejo etnografinė sodyba, virtę į didesnį ir profesionalesnį darinį – įstaigą Neringos muziejai.
„Apžiūrėję visų trijų muziejų eksponatų fondus, supratome, kad vienu iš pagrindinių muziejaus prioritetų turi būti telkiamas dėmesys į muziejaus eksponatų kaupimą ir jų įsigijimą. Turtinga Kuršių nerijos istorija, aprėpianti istorinį laikotarpį nuo Rytų Prūsijos, Nepriklausomos Lietuvos Respublikos iki šių dienų privalo gausiau atsispindėti ir Neringos muziejai archyviniuose kloduose. Mūsų tikslas yra kaip įmanoma daugiau surinkti vertingas ir prasmingas prarastos istorijos vertybes” – teigė Neringos muziejai direktorė dr. Lina Motuzienė. Realizuodami šiuos tikslus, Neringos muziejai siekia geriau supažindinti visuomenę su Kuršių nerija kaip savitą istorinę raidą turinčiu kraštu, pozityviu požiūriu į praeitį, įveikiant įsigalėjusius stereotipus ir tokio požiūrio perdavimą tiek bendruomenės nariams, tiek muziejų lankytojams.
Per pastaruosius pusantrų metų Neringos muziejai įsigijo ne vieną originalią šio krašto istorijai ir kultūrai muziejinę relikviją, alsuojančią vietos dvasia, kuriomis bus pildomos atnaujinamos muziejų ekspozicijos, siekiant sukurti modernius ir patrauklius muziejus šių dienų lankytojams, atvykstantiems ne tik iš Lietuvos, bet ir iš viso pasaulio. Šių vertybių įsigijimui šiais metais nemenką lėšų dalį skyrė Neringos savivaldybė ir miesto taryba.
„Mes norime, jog Neringos miestas, Kuršių nerija būtų žymi ne tik gamta, gražiausiais paplūdimiais, bet ir prasminga kultūros įstaigų veikla. Ypatingą dėmesį norime atkreipti į unikalią Kuršių nerijos istoriją, turtingai papildančią visos Lietuvos praeitį, todėl remsime kultūros įstaigų iniciatyvas ir ateityje” – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.
Lapkričio 13 d. 17 val. Kuršių nerijos istorijos muziejuje Neringos miesto gimtadienio renginių ciklo metu pirmą kartą visuomenei pristatomi praeities ženklai: per pastaruosius pusantrų metų sukauptos kultūros, meno, istorijos vertybės. Renginyje dalyvaus Klaipėdos universiteto istorikė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, muziejaus mecenatas Gerardas Skrickis ir kiti garbingi svečiai.
Kontaktai:
Tel. +370 469 52260
El. p.: [email protected]
www.neringosmuziejai.lt
Rengėjų inf.
Tarptautinės šiuolaikinio metalo meno laboratorijos parodoa „Mazgas – jūra 2017“
2017 m. lapkričio 10 d. , penktadienį, 17.30 val. „Klaipėdos galerijoje“, Bažnyčių g. 6., vyks
Tarptautinės šiuolaikinio metalo meno laboratorijos, parodos „MAZGAS – JŪRA 2017“ atidarymas
Klaipėdos identiteto ženklai ir simboliai šiuolaikinio metalo meno parodoje „Mazgas-Jūra“.
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius jau antrą kartą įgyvendino projektą, kurio programoje buvo numatyta sukviesti profesionalius menininkus, kurie kurtų, pažintų ir skleistų Klaipėdos miesto jūrinę kultūrą šiuolaikiniais meno principais. Šių metų laboratorijos formatas suteikė galimybę menininkams lankytis Klaipėdoje pasirenkant individualiai sau tinkantį patinkantį metų laiką. Na, o darbų įgyvendinimui ir pristatymui parodoje, susiburti rudenį.
Šių metų projekto dalyviais pasirinkti menininkai neatsitiktinai turi sąsajų su Klaipėda. Kiekvienas savo patirtį ir pastebėjimus perkelia į kūrybinį procesą, stebėjimą, mąstymą, bendravimą.
Generuodami idėjas menininkai plušėjo savo dirbtuvėse, tam, kad atvežtų į Klaipėdą kūrinius, kuriuos lyg mozaiką projekto laboratorijoje nuo lapkričio 6 iki 9 dienos sudėliotų, sukonstruotų. Kiekvieno kūrinio istorija pasakojama gyvai per sąlytį su medžiaga, instrumentais, miesto atmosfera, prisiminimais. Projekto pavadinime įkoduotas kūrybinės medžiagos formatas - neatsitiktinai. Viena iš projekto esmių - menininkus provokuoti, paleisti, nevaržyti, bet ir vėl sugrąžinti prie metalo, o žiūrovą – šviesti, jog šiuolaikinis metalo menas, tai ne tik kalvystė, juvelyrika..., bet ir objekto kūrimas, instaliacija, skulptūra ir kt.
Siekėme kalbėti, pajusti, pastebėti, diskutuoti apie metalą ne tik kaip kūrybinę medžiagą, bet ir kaip inspiracijų šaltinį. Jūrine kultūra alsuojantis miestas, Klaipėda, labai tiesiogiai formuoja medžiagiškumo patirtis ir vizualųjį įtaigumą. Suvokdami šiuolaikinio meno principus menininkai provokacijoms pasidavė, jie jas priėmė taip natūraliai, kaip kartais net neįtikėtina. Rezultate įgyvendintos idėjos atskleidžia skirtingas projekte dalyvaujančių menininkų kūrybos strategijas. Turėdami vienokių ar kitokių sąsajų su metališkumu menininkai provokuoja žiūrovą. Kviečiame apsilankyti parodoje ir tai patirti.
Projekto parodos dalyviai: Neringa Poškutė (Lietuva), Albinas Jukumas (Lietuva), Andrius Janulis (Lietuva), Oksana Vronska (Latvija), Edgars Vronskis (Latvija).
Paroda vyks iki gruodžio 8 d.
Rengėjų inf.
Lapkričio tamsoje – trapi dviejų menininkų šviesa
Kas slypi kitoje tamsos pusėje? Tokį klausimą sau išsikėlė du menininkai – dailininkė, grafikė Diana Radavičiūtė ir tapytojas Vytenis Lingys. Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, bene tamsiausią metų mėnesį jiedu surengė šviesos instaliacijų parodą „Kita tamsos pusė“.
„Mūsų pasaulis iš tamsos kuriamas nuolat, – įsitikinusi menininkė D.Radavičiūtė. – Jis didelis, unikalus ir priklauso tik mums patiems su savo nuostabiais netikėtumais, liūdesiu ir šviesa“.
Rengėjų inf.
Pokalbis „Kaip mes statėme (ir griovėme) paminklus“
Pirmadienį lapkričio 6 d., 18 val. teatro fojė vyks diskusija POKALBIAI NE APIE TEATRĄ tema „Kaip mes statėme (ir griovėme) paminklus“.
Diskusijoje dalyvaus pripažinti menininkai ir šios srities mokslininkės:
Doc. dr. Marija Drėmaitė, architektūros istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentė
Dr. Skaidra Trilupaitytė, menotyrininkė, knygos „Kūrybiškumo galia? Neoliberalistinės kultūros politikos kritika“ autorė
Paulina Eglė Pukytė – Londone gyvenanti lietuvių menininkė, rašytoja, kuratorė, kultūros komentatorė
Nomeda ir Gediminas Urbonai – Bostone gyvenantis tarptautinį pripažinimą pasiekusių menininkų duetas, kuriantis video, instaliacijas, socialiai orientuotą meną.
Diskusiją moderuos filosofas Kristupas Sabolius.
Renginys nemokamas. Kviečiame dalyvauti!
Rengėjų inf.
„Vėros Šleivytės gyvenimo filma“
Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje lapkričio 2 d.– gruodžio 20 d. veikia paroda „Vėros Šleivytės gyvenimo filma“.
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia susipažinti su mažai tyrinėta menininkės Veronikos Šleivytės (1906–1998) kūrybinio palikimo dalimi – jos fotografijomis. V. Šleivytė geriau žinoma kaip grafikė ir tapytoja, tačiau tarpukariu aktyviai fotografavo, prisistatydavo kaip fotografė. Taip pat ji buvo moterų dailininkių bendrijos lyderė, išbandė jėgas kaip parodų kuratorė, buvo minima kaip puiki pedagogė. Parodoje eksponuojami darbai yra vertinga medžiaga, atspindinti tarpukario menininkės-moters identiteto paieškas, lyties, savistabos ženklus, atskleidžiamus per fotografiją, moters vaidmenį meno lauke ir meno institucijų veiklą 4–6 dešimtmetyje. Autorės kūrybinis palikimas saugomas Kupiškio etnografijos muziejuje.
Ši paroda Nacionalinėje bibliotekoje yra tarptautinę konferenciją „Fast Forward: Women in Photography“ lydintis renginys.
Trumpai apie parodą
Data: lapkričio 2 d. – gruodžio 20 d.
Vieta: atrijus, V a.
Įėjimas laisvas
Organizatoriai: Vito Luckaus fotografijos centras; Nacionalinė biblioteka
Partneriai: Kupiškio etnografijos muziejus
Rėmėjai: Lietuvos kultūros ministerija; Lietuvos kultūros taryba
Kuratorės: Ieva Meilutė-Svinkūnienė; Milda Dainovskytė
Rengėjų inf.
Tarptautinė konferencija „Fast Forward: Women in Photography“
2015 m. Tate Modern, Jungtinės Karalystės Kūrybinių menų universitetas (University for the Creative Arts (UCA) ir Londono menų universiteto Fotografijos archyvų tyrimų centras (Photography Archive Research Centre (PARC), University of the Arts London) surengė sėkmės sulaukusią konferenciją „Fast Forward“ Tate Modern galerijoje, Lietuvos fotomenininkų sąjunga ir Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras kartu su minėtomis užsienio institucijomis praneša apie šios konferencijos tęsinį Vilniuje.
Fotografija kone visada buvo ne tik meninės išraiškos priemonė, bet ir svarus politinis įrankis. Pavyzdžiui, moterų bendruomenės šį įrankį naudojo įžiebti diskusijoms apie savo teises, ekonominį ar socialinį saugumą, vaidmenį kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Studijuodami moterų fotografių biografijas arba tyrinėdami jų kūrybos laimėjimus ir tai, kokią įtaką jie daro daugelio šalių fotografijos istorijai, pastebėsime, kad globalūs politiniai procesai keičia ir įkvepia menininkes kurti, kartu pamatysime akivaizdžias kliūtis, su kuriomis joms tenka susidurti.
Vienas iš pagrindinių konferencijos tikslų – tarptautinei auditorijai pristatyti tyrimų apie moterų fotografių vaidmenį Baltijos ir buvusio Rytų bloko šalių kultūriniame, socialiniame ir politiniame kontekste rezultatus. Platų akademinį diskursą užtikrina gyvybingas, dinamiškas, gausus kultūrinis palikimas ir šiuolaikinė scena, susipinantys su unikaliais nacionaliniais veiksniais ir vakarietiškomis idėjomis. Temų spektras itin platus: nuo emancipacinio fotografijos vaidmens praeityje iki politinio aktyvizmo, nuo meninio vaizdų archyvų pritaikymo iki naujo lyčių reprezentavimo. Konferencijoje fotografijos tyrinėtojai ir menininkai taip pat aptars fotografių iš Indijos, Mianmaro, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės kūrybą.
Ši konferencija Vilniuje – tai puiki proga sutelkti regiono ir kitų šalių tyrinėtojus bendroms diskusijoms, pasidalyti aktualiomis įžvalgomis, idėjomis ir taip grįsti kelius naujoms bendradarbiavimo galimybėms, stiprinti pažinčių ir partnerių tinklą, skatinti tolesnę akademinio diskurso plėtrą ir padėti tvirtesnius pamatus ateities fotografijos studijoms ir praktikai.
Organizatoriai: Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras, University for the Creative Arts (UCA), Photography Archive Research Centre (PARC) at University of the Arts London
Renginio partnerė Nacionalinė dailės galerija
Rėmėjos: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba
KONFERENCIJOS PROGRAMA
Lapkričio 3 d. (penktadienis)
10:00–10:05 Nacionalinės dailės galerijos vadovės Lolitos Jablonskienės (Lietuva) sveikinimo žodis
10:05–10:15 Prof. Annos Fox (UCA, Farnhamas, Jungtinė Karalystė) įvadinis žodis apie projektą Fast Forward: Women in Photography
10:20–10:50 Daniela Mrázková (kuratorė, Čekija). Įžanginis pranešimas
Istorijos iš Rytų bloko
10:55–11:15 Dr. Ieva Burbaitė (Lietuvos dailės fondas, Vilnius). Lietuvos dailininkės ir jų fotografija XX a. 3-4 deš.
11:20–11:40 Sandra Križić Roban (Meno istorijos institutas, Zagrebas, Kroatija). Eksperimentas, koncepcija, ieškojimai – trys istorijos iš Pietryčių Europos
11:40–12:00 Kavos pertraukėlė
12:00–12:20 Dr. Adam Mazur (Menų universitetas, Poznanė, Lenkija). Komunizmas, feminizmas ir fotografija. Joannos Helander, Zofios Kulik ir Natalijos LL ikoninių darbų lyginamoji studija
12.25–12.45 Jana Kukaine (nepriklausoma meno kritikė ir kuratorė, Latvija). Išgarinant maskulinizmą: vyriškumo pėdsakai šiuolaikinėje Latvijos moterų fotografijoje
12:50–13:20 Diskusija. Moderuoja prof. Val Williams (UAL, Londonas, Jungtinė Karalystė)
13:20–14:20 Pietų pertrauka
Fotografija ir mokslinis tyrimas kaip aktyvizmas
14:20–14:25 Įžanginis žodis. Ieva Meilutė-Svinkūnienė (Vito Luckaus fotografijos centras, Vilnius, Lietuva)
14:30–14:50 Dr. Teza Soe (UCA, Farnhamas, Jungtinė Karalystė). Iš naujo apibrėžiant feminizmą Mianmare: ar fotografija gali būti naudinga priemonė skatinant moterų emancipaciją ir kaip fotografės suvokia lyčių klausimą?”
14:55–15:15 Rebeka Põldsam (nepriklausoma kuratorė, Estija). Postsovietinė lyčių prezentacija šiuolaikiniame Estijos mene. Anos Stinos Treumund atvejo studija
15:20–15:40 Nestan Nijaradze (Tbilisio fotografijos festivalis, Gruzija). Aktyvizmas ir moterų inicijuota socialinė fotografija
15:40–16:00 Kavos pertraukėlė
16:00–16:20 Laima Kreivytė (Vilniaus dailės akademija, Lietuva). Cooltūristės. Fotografinės mis(s)apropriacijos
16:25–16:45 Grace Lau (nepriklausoma menininkė, Londonas, Jungtinė Karalystė). XXI amžiaus tipai
16:50–17:20 Diskusija. Moderuoja dr. Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija, Lietuva)
Lapkričio 4 d. (šeštadienis)
10:00–10:05 Įžanginis žodis. Ieva Meilutė-Svinkūnienė (Vito Luckaus fotografijos centras, Vilnius, Lietuva)
10:10–10:50 Dr. Agnė Narušytė (Vilniaus dailės akademija, Lietuva). Kūrėja: „Moterų laikas“ Akvilės Anglickaitės ir Dalios Mikonytės fotografinėse instaliacijose
Paslėptos biografijos
10:55–11:00 Įžanginis žodis. Ieva Meilutė-Svinkūnienė (Vito Luckaus fotografijos centras, Vilnius)
11:05–11:25 Prof. Val Williams (UAL, Londonas, Jungtinė Karalystė). Radus naują istoriją: Janet Mendelson Birmingame 1967–1969
11:30–11:50 Dr. Alistair Scott (Edinburgo Neipyro universitetas, Jungtinė Karalystė), Jenny Brownrigg (Glazgo menų mokykla, Jungtinė Karalystė). Bestebint moteris darbe: Franki Raffles
11:50–12:10 Kavos pertraukėlė
12.15–12:35 Monika Krikštopaitytė (Tarptautinė meno kritikų asociacija / Lietuvos skyrius, Vilniaus dailės akademija, Lietuva). Atvirkštinė nuogybė: Violeta Bubelytė
12:40–13:00 Ella Murtha (Tishos Murthos archyvas, Niukaslas prie Taino, Jungtinė Karalystė). Tishos Murtha archyvas
13:05–13:25 Prof. Sigrid Lien (Bergeno universitetas, Norvegija). Su nervingai plakančia širdimi: estetika ir politika Norvegijos fotografijos pionierės Solveigos Lundos darbuose
13:30–14:00 Diskusija. Moderuoja prof. Anna Fox (UCA, Farnhamas, Jungtinė Karalystė)
14:00–15:00
Pietų pertrauka
Fotografiniai reliktai
15:00–15:05 Įžanginis žodis. Ieva Meilutė-Svinkūnienė (Vito Luckaus fotografijos centras, Vilnius)
15:10–15:30 Dr. Dragana Jurisic (Dublinas, Airija). Dubravka Ugrešić: besąlygiško pasidavimo muziejus
15:35–15:55 Mallika Leuzinger (UCL, Londonas, Jungtinė Karalystė). Buveinė fotografijoje: Haleamos Hashim praktika ir jos gyvenimas po gyvenimo
16:00–16:20 Aurelija Maknytė (Vilniaus dizaino kolegija, Lietuva). Surasti: seni gyvenimai, naujos istorijos
16:25–16:45 Amak Mahmoodian (nepriklausoma menininkė, Bristolis, Jungtinė Karalystė). Kitas susitikimas su ja. Venose
16:50–17:20 Diskusija. Moderuoja prof. Jean Wainwright (UCA, Farnhamas, Jungtinė Karalystė)
17:20–17:40 Baigiamasis žodis. Prof. Val Williams, prof. Jean Wainwright, prof. Anna Fox (Jungtinė Karalystė)
Rengėjų inf.
GintautoTrimako paroda „Išėjimai“
Lapkričio 7 d. 17.30 Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Prospekto fotografijos galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius) vyks Gintauto Trimako fotografijų parodos „Išėjimai“ atidarymas. Atidaryme dalyvaus parodos autorius Gintautas Trimakas ir menotyrininkė Agnė Narušytė.
Gintauto Trimako kūryba iš Lietuvos fotografijos visumos išsiskiria meditatyvių būsenų atskleidimu, fenomenologine fotografijos suvokimo patirtimi, į kurią įeina menininko, kūrinio ir suvokėjo ryšiai bei suvokimo proceso tyrinėjimai.
