Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Kauniečiai ir miesto svečiai Putvinskio g. 32 esančiame name jau gali pamatyti unikalias, tarsi iš Pirmosios Respublikos nužengusias lauko duris. Jos atkurtos žymaus Pirmosios Respublikos architekto Broniaus Elsbergo projektuotame karininko ir verslininko Algirdo Sliesoraičio keturių aukštų name.
Durų atkūrimą inicijavo Kauno organizacija „Gražinkime Kauną“, mieste subūrusi Kauno durų koaliciją ir raginanti atkurti autentiškus mažosios architektūros elementus  ar bent nekeisti Pirmosios Respublikos durų metaliniais,  plastmasiniais pakaitalais.
Originalias duris suprojektavo Bronius Elsbergas
Namą, kurio dabartinis adresas - Putvinskio g. 32 Bronius Elsbergas (1901 – 1998) suprojektavo 1938 metais. Tais metais jis kartu su S. Kudoko šeimos vila buvo apdovanotas premija už žymiausius metų architektūros darbus.

Charakteringiausia durų detalė -  originalios formos langas – atkartoja modernistinio pastato balkonų linijas ir formą, kurdamas bei atspindėdamas vieningą pastato formą.
Pastatą išskirtinai puošią ir granito lentelė, praeiviui primenanti, kad pastatą projektavo archiktektas Bronius (kituose šaltiniuose – Bronys) Elsbergas.

Įdomu tai, kad Elsbergas  savo projektuotų durų fotografijas eksponavo  Lietuvos dailininkų sąjungos III-ojoje Rudens dailės parodoje, atidarytoje Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje Kaune 1937 m. gruodį.

Duris atkūrė pirmaujantys medžio meistrai
Duris restauravo UAB „Mokmedis“ vadovo Kęstučio Cikano vadovaujama medžio meistrų komanda.
Pasak meistrų, buvo paneigtas mitas, kad tarpukario meto durys privalėjo būti visiškai juodos – nuvalius sovietmečiu užteptus dažus, atsivėrė šviesaus ąžuolo faneruotė.
Durų apkaustymui naudotas dabar nedažnai pasitaikantis „naujasidabris“ – sidabro spalvos vario, nikelio ir cinko lydinys.

Durų Putvinskio g. atkūrimą finansavo ir namo gyventojai, ir Kauno durų koalicijos rėmėjai, ir "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022" rengiama programa "Modernizmas ateičiai".

Daugiau informacijos - +370 670 17040, [email protected], www.grazinkimekauna.lt

Rengėjų inf.

Kultūros antropologas Victoras Turneris tekste „Are there universals of performance in myth, ritual, and drama?“ („Ar mitą, ritualą ir dramą veikia universalūs spektaklio dėsniai?“) atskleidė neišvengiamą ir nuolatinį socialinių bei estetinių dramų ryšį. Ir iliustravo amžiną to, kas yra kuriama kaip menas, ir to, kas vyksta visuomenėje, santykį Richardo Schechnerio pieštu ant šono paguldytu aštuonetu – begalybės simboliu. Toks begalinis meno ir visuomenės ryšys, regis, yra pats teatro pagrindas. Tad greitai pasirodysiančiame naujame „Teatro žurnalo“ numeryje tekstai apie dramas, dramaturgus, dramaturgiją. Ir tikros dramos, keičiančios teatrą.

Rengėjų inf.

Birželio 25 d. Gintarui Karosui – skulptoriui, visuomenės, kultūros ir politikos veikėjui, Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjui, pirmųjų Lietuvoje kraštovaizdžio dailės ir architektūros kūrinių, Europos parko meninio kraštovaizdžio, knygų ir straipsnių autoriui, kultūros paveldo tyrinėtojui, Nacionalinės pažangos premijos laureatui – sukanka 50 metų.

Menininkas gimė 1968 m. birželio 25 d. Vilniaus rajone, Kryžiokuose. Vaikystėje jis daug piešė, daugiausia – plunksna, tušu, kūrė raižinius, rengė parodas.

Būdamas 19-os metų, 1987-aisiais, surado apleistą miško plotą netoli Vilniaus ir pradėjo kurti Europos parką – muziejų po atviru dangumi. Ir kartu pradėjo populiarinti iki tol mažai kam girdėtą Lietuvos, kaip Europos centro valstybės, idėją.

1988–1998 m. G. Karosas studijavo Vilniaus dailės akademijoje skulptūros specialybę. Iš akademijos buvo pašalintas, nes nepakluso raginimui nerengti tarptautinio skulptūros simpoziumo Lietuvoje. Mokslus tęsti galėjo pasikeitus akademijos vadovybei, – išlaikė egzaminus ir gavo diplomą.

1991 m. pastatė pirmąją skulptūrą – Europos parko simbolį. Po dvejų metų surengė pirmąjį Lietuvoje tarptautinį skulptūros simpoziumą „Europos parkas“. Vėliau, kasmet, – dar vienuolika renginių, kuriuose dalyvavo menininkai iš viso pasaulio. Tuo laikotarpiu pradėjo kurti ir 55 ha užimančio Europos parko meninį kraštovaizdį.

1995 m. dienraščio „The Wall Street Journal“ priedas „Central Europe Ekonomic Review“ 27-erių metų menininką išrinko tarp 20-ies žymiausių Rytų ir Vidurio Europoje reformas vykdančių ir aktyviai pasikeitimuose dalyvaujančių jaunų žmonių. G. Karosas studijavo muziejininkystę Japonijoje ir JAV. Jo bendradarbiavimo su garsiausiais pasaulio skulptoriais D. Openheimu, S. Levitu, M. Abakanovič ir kitais menininkais dėka Europos parke pradėti statyti šių menininkų didelio mastelio darbai. Parko įkūrėjo 2000 m. iš daugiau kaip 3000 senų televizorių sukurtą sovietinės ideologijos absurdą vaizduojantį meno kūrinį Gineso rekordų agentūra įregistravo kaip pasaulio rekordą – didžiausią pasaulyje skulptūrą iš televizorių. Po metų menininkas pradėjo statyti Edukacijos centrą, – per penkerius metus iškilo skulptūrinės architektūros statinys su į kalną panašiu žole apželdintu stogu.

Būdamas 38-erių, G. Karosas tapo pirmuoju Nacionalinės pažangos premijos, vadinamos lietuviškuoju nobeliu, laureatu. 2009 m. jis sukūrė meno kūrinį „Ženklas“, skirtą Lietuvos valstybės tūkstantmečiui paminėti. Po 5-erių metų Europos parke menininko rankomis atsirado skulptūra Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti.

2008 m. G. Karosas pradėjo kurti krašto istorijos, kultūros ir technikos paveldo muziejų Liubavo dvare. Tyrė šio sodybos ansamblį, rengė pastatų restauravimo, atkūrimo ir pritaikymo muziejui projektus. 2009–2011 m. vadovavo Liubavo dvaro sodybos vandens malūno restauravimui ir pritaikymui muziejui, o 2014–2017 m. XVIII a. baroko architektūros oficinos ir oranžerijos sutvarkymui. Už kokybiškai restauruotą vandens malūną-muziejų apdovanotas kultūros paveldo aukščiausiu ES kultūros paveldo prizu ir apdovanojimu „Europa Nostra“.

G. Karosas, be jau minėtų kūrinių, yra daugelio Europos parke esančių kraštovaizdžio meno ir skulptūros darbų, tarp jų – „Jūsų patogumui“ (1997–1999 m.), „Vieta“ (2001 m.), „Besikeičiantys“ (2005 m.), „Pamatai / langas“ (2006 m.), „Nuo svajonės iki dabar“ (2009 m.), „Siena“ (2009 m.), „Kultūra“ (2009–2011 m.) ir kitų – autorius.

Nuo 2009 m. iki dabar – nepartinis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys, o 2015 m. dalyvavo mero rinkimuose, surinko 17,26 proc. balsų ir liko antroje vietoje. G. Karosas yra viešosios įstaigos „Europos parkas“ prezidentas, Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas, piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto tarybos narys. Taip pat – knygų apie Europos parką ir Liubavo dvarą autorius ir sudarytojas, aktyviai dalyvauja Lietuvos visuomeniniame gyvenime, rašo straipsnius meno, kultūros, politikos ir kitomis temomis.

G. Karosas kviečia norinčiuosius dalyvauti savo 50-ojo gimtadienio šventėje. Jis sako: „Man tikrai pasisekė, kad mano gyvenimo kelias apima daug įvairių sričių: skulptūros, architektūros, kraštovaizdžio kūrimą Europos parke,  istorijos, kultūros paveldo tyrinėjimą Liubavo kaime, politinę patirtį Vilniaus rajono savivaldybės taryboje, visuomeninę veiklą lietuvių kalba ir kultūros paveldo išsaugojimu besirūpinančiose organizacijose. Teko sutikti daug puikių žmonių ir patirti nemažai išbandymų, tad išties bus malonu, jei galėsite atvykti ir pabendrauti.“

Renginys vyks š. m. birželio 25 d., pirmadienį, nuo 15 val. Europos parke (Europos Parko g. 302, Vilniaus r. sav.). Programoje numatoma žymaus dokumentininko A. Tarvydo filmo „Europos parkas. Pradžia“, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtemčiui ir apimančio daugiau kaip ketvirtį amžiaus Lietuvos kūrimo laikotarpį, peržiūra, ekskursija po Europos parką.

Įėjimas laisvas, registracija: [email protected] Daugiau informacijos, Gintaras Karosas, tel. +370 698 30925

Rengėjų inf.

„Virtuvės princas“ – taip pasivadino olandų komikas ir muzikantas Bram Graafland su neįprastu įrenginiu atvykstantis į gatvės teatro festivalį SPOT. „Menų spaustuvės“ organizuojamame festivalyje „Virtuvės princas“ pasirodys liepos 13 ir 14 dienomis humoro, muzikos ir netikėtų kulinarinių triukų pilną spektaklį. Pasirodymą stebėti nemokamai organizatoriai kviečia „Menų spaustuvės“ kieme. Apie tai, kaip atsirado muzikinė virtuvė ir kaip vienu metu galima groti ir kepti blynus pasakoja pats Bram Graafland.

Rengėjų inf.

Vilniaus aukciono galerija „Kunstkamera“ pristato XX a. 7–9 d. lietuvių fotografijos retrospektyvą. Parodoje eksponuojami Romualdo Kęstučio Augūno, Irenos Giedraitienės, Romo Juškelio, Aleksandro Macijausko, Romualdo Požerskio, Romualdo Rakausko, Vaclovo Strauko, Antano Sutkaus, Virgilijaus Šontos darbai, kuriuose fiksuojami sovietinės kasdienybės fragmentai.

Rengėjų inf.

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ skelbia programą

Penkioliktąjį jubiliejų rudenį švęsiantis ir šiemet rugsėjo 27–spalio 30 d. vyksiantis festivalis „Sirenos“ skelbia užsienio spektaklių programą ir pristato šių metų šūkį – „emocijos iš arti“. „Pastaruoju metu, – pasakoja festivalio meno vadovė Audra Žukaitytė, – kreipėme žvilgsnį į žiūrovus: kvietėme juos kurti žinias ar „išjungti“ išankstines nuostatas. Šiemet nutarėme atsigręžti į sceną, į tuos, kurie joje veikia, į tai, kokias emocijas jie mums perduoda, leidžia patirti, išsinešti su savimi.“ Kur arčiau, jei ne „Sirenose“ galėsite pamatyti vietnamiečių ir prancūzų emocijų skirtumus bei panašumus? Kur arčiau, jei ne Vilniuje skambės aštrios ukrainiečių emocijos, dainuojant apie taiką? Kur arčiau, jei ne priešais scenoje, rasis visa pažįstamų ir netikėtų emocijų paletė, akis į akį klausantis nepažįstamųjų istorijų, visų – vienaip ar kitaip susijusių?

Rengėjų inf.

Ketvirtadienio vakarą kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vyko geriausių Baltijos šalių architektų apdovanojimai „Sausa statyba architektūroje“.  

Dvidešimtmetį mininčio renginio metu buvo paskelbti 2016-2017 m. labiausiai pasižymėję projektai ir jų autoriai, iš viso užregistruotos 66 dalyvių paraiškos.   

„Džiaugiamės sulaukę didelio susidomėjimo ne tik lietuvių, bet ir Latvijos bei Estijos kūrėjų tarpe. Komisijai buvo tikrai sunku išsirinkti iš tokių kūrybiškų ir nestandartinių darbų, todėl įsteigėme papildomas nominacijas. Tikime, kad tai paskatins autorius kuriant naudoti ne tik kokybiškas medžiagas, bet ir toliau ieškoti naujų, nematytų sprendimų, nors atrodytų, kad visi jie jau daug kartų išbandyti“, – džiaugėsi „Knauf" rinkodaros vadovė ir konkurso rengėja Vilda Bojarūnė.

Geriausių projektų autorius rinko kompetetinga komisija, kurią sudarė Lietuvos ir užsienio architektai: Audrys Karalius, Dalia Adomonienė, Rytis Mikulionis, Juris Pogas, Rachid Abu-Hassan. Pagrindinis vertinimo kriterijus buvo sausosios statybos pritaikymas architektūroje, atsižvelgta į sprendimų originalumą, įdomumą, techninį išpildymą ir komponavimą interjere. Apdovanojimus vainikavo grupės OKATA pasirodymas.

Sausoji statyba architektūroje“ nugalėtojai:

Pirmąją vietą laimėjo Rolandas Palekas ir jo komanda su projektu „Centrinių „LITEXPO“ rūmų rekonstrukcija“.

Antrąją vietą laimėjo Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis ir Rokas Kontvainis su projektu „The Greywall“.

Trečiąją vietą užėmė Estijos architektų Lina Ghotmeh, Dan Dorell, Tsuyoski Tane komanda su Estijos nacionalinio muziejaus projektu.

Įsteigtos ir papildomos nominacijomis

Konkursui tradiciškai įsteigta ir speciali nominacija, šiemet dedikuota akustinių gipskartonio sprendimų panaudojimui architektūroje, kuri atiteko akustikos specialistų komandai: Gintarei Privedienei, Viktorui Mekui, Evelinai Zaveckienei už Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos koservatorijos mokamojo korpuso rekonstravimo projektą.

Specialų akustikos apdovanojimą šiemet įsteigė ir „Knauf Vokietija“, už akustikos sprendimus apdovanojusi Edimtą Šimeliūną, Gintautą Šveikauską bei Ricardo Paternina bei jų projektą „Green Hall 2 vestibiulis“.

Už „Knauf verbalizaciją“ buvo apdovanoti Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė, Luka Galinytė ir jų projektas „Trečiasis „wix.com“ biuras“.

Nominacija „Už psichologinį klimatą“ buvo įteikta Janis Norde, Visvaldis Sarma ir Gunta Grikmane komandai iš Latvijos ir jų projektui „Paula Stradina klinikinė universitetinė ligoninė“.

Rengėjų inf.

Birželio 22 d. 17 val. „Ramybės“ galerijoje Palangoje atidaroma Adelės Liepos Kaunaitės ir Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės tapybos paroda.

Pirmą kartą dvi skirtingų kartų menininkės kartu pasirodė šių metų meno mugėje „Art Vilnius“. Palangos „Ramybės“ galerijoje tapytojos pristato 2012–2018 m. sukurtus paveikslus.

Adelė Liepa Kaunaitė (g. 1990 m.) ir Sigita Maslauskaitė-Mažylienė (g. 1970 m.) nebodamos standartizuotų susitarimų apie tapybos madų kryptis, neatsiprašinėdamos dėl tapybos „laidotuvių“ tiesiog tapo ir rodo tai, ką yra sukūrusios. Menininkes vienija savita mitologija ir figūratyvinis mąstymas, dideli paveikslų formatai, tapybos ekspresyvumas, storas atvaizdų paviršius, tapymo proceso netikėtumai, nepaaiškinama aliejinės tapybos trauka. A. L. Kaunaitės paveikslai ryškūs, drąsūs, iš tolo atpažįstami, jų pavadinimai poetiški: „Kaukučio virsmas mišku, kad neklaidint žmonių“, „Stebintis iš mėnulio“, „Visuma ir tavo tu“. S. Maslauskaitės-Mažylienės ikonografijos šaltiniai – biblinės temos ir ikonografija: „Abraomo auka“, „Jokūbo kova“, „Šv. Marija Magdalietė“, pranašai ir atgailautojai. Pastaruoju metu tapytoja gilinasi į tremtinių ir pabėgėlių temą: šių paveikslų pirmavaizdžiai – nuotraukos ir internetiniai vaizdai.

Kalbėdamos apie paveikslų turinį ir tapybos pobūdį abi menininkės teigia, kad neatsižvelgiant į vaizduojamą objektą ieško savo tapyboje santykio: santykio su pasauliu, Dievu, žmonėmis, savimi išraiškos. Kartais tapytojos trokšta savo paveikslais pranešti žinią ir sujaudinti žiūrovą. „Ramybės“ galerijoje rodomi figūriniai atvaizdai, tapybai perteikti svarbus ir galerijoje jaučiamas aliejinių dažų kvapas.

Adelė Liepa Kaunaitė Vilniaus dailės akademijoje baigė freskos-mozaikos (2013) ir vitražo (2015) studijos. Dar studijuodama Vilniaus dailės akademijoje sukūrė keletą didelės apimties tapybos darbų ciklų ir buvo pastebėta bei entuziastingai pripažinta dailės kritikų, kuratorių, kolegų. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė baigė tapybą Vilniaus dailės akademijoje (1996), 1997–2000 m. studijavo bažnytinį paveldą Romos Grigaliaus universitete, vėliau krikščioniškosios ikonografijos studijas tęsė Vilniaus dailės akademijos doktorantūroje ir 2006 m. apgynė daktaro disertaciją tema „Šv. Kazimiero kultas ir ikonografija XVI a.–XIX a. pradžioje“. Abi tapytojos dalyvauja parodose Lietuvoje, Adelė Liepa Kaunaitė – dažnai pristato savo kūrybą užsienyje.

Paroda veiks iki liepos 5 d.

„Ramybės“ galerijos darbo laikas:

11–23 val.,  pietų pertrauka 13–16 val.

Adresas: Vytauto g. 35, Palanga

Rengėjų inf.

Birželio 21 dieną, ketvirtadienį,  19 val. startuoja menininkų kuruojama meno laboratorija „Maršrutizatoriai/Routers“. Buvusiame policijos komisariato pastate Kosciuškos g. 8 bus pristatyta 4 jaunų Lietuvos ir Estijos tapytojų  paroda „Reikalas toks“. Pati meno laboratorijos koncepcija neapsiriboja galerine veikla. Po Vilnių kursuoja kitas „Maršrutizatorių/Routers“ projektas „Tapybos maršrutizatoriai“ – 5 sostinės troleibusai, apipavidalinti naujosios kartos tapytojų darbų vaizdiniais. Kaip veikia meno kūriniai skirtinguose aktualios (užčiuopiamos) ir virtualios (fiziškai nerealizuotos)  tikrovės registruose, išvengdami tiesioginių sąsajų su istoriniu laiku, yra vienas svarbiausių klausimų, neraminančių nūdienos tapytojus ir menotyrininkus, tiriančius šiuolaikinę tapybą.

Buvusi komisariato erdvė pasirinkta neatsitiktinai. Kosciuškos gatvė visą sovietinį ir atkurtos nepriklausomybės laikotarpį egzistavo kaip jėgos struktūrų supančiota miesto dalis, kuri buvo ir išliko beveik atskirta nuo miesto socialinio gyvenimo. Visai neseniai pastatytas paminklas broliams Vileišiams veikia tarsi pirmasis šios lokacijos humanizavimo gestas. Anot kuratorių  Achimo Hochdörferio, Davido Joselito ir Manuaelos Ammer,  surengusių vieną svarbiausių šio amžiaus tapybos parodų Vienos modernaus meno muziejuje Mumoke, tapyba palaiko dialogą su sparčiai besivystančiomis technologijomis ir humanizuoja „spektaklio visuomenę“ bei grąžina virtualųjį skaitmeninės komunikacijos persmelktą pasaulį į žmogaus kūno sferą. Veikiau pati tapyba įtraukia šiuolaikinę ikonografiją, socialinių tinklų turinį, visus mus supančius vaizdinius ir tų vaizdinių konstruojamas reikšmes, reikšmių sukeltus afektus  į savo pačios materijos tankį. Tai šiek tiek primena juodosios skylės veikimą, kuri ryja laiką erdvę ir kurią suvokiame kaip tankiausią egzistuojančią materiją, singuliarų tašką.

Toks reikalas perfrazavus reiškia asmeninį reikalą, tam tikrą autoriaus tapybos singuliarų tašką, kuris suryja šios parodos menininkus siejantį animacinių sitkomų, reklamos ikonografijos, šaržų ir klutūrinių klišių, socialinių tinklų sienų iliustratyvumą, naratyvumą, reprezentaciją.  Šioje parodoje svarbus tapybos ir ironijos  santykis. Parodos autorius galima būtų įvardinti creepy (nejaukumą sukeliančiais? angl.) figūratyvistais, kurie be skrupulų, akiplėšiškai, agresyviai  ir drąsiai aproprijuoja animacinių filmų bendravaizdžius, įvaizdina kultūrinius memus, socialines  realijas, arba neva paverčia savąsias patirtis komiksų pasakojimais. Kita vertus, šių tapybos darbų komiksų, animacinių filmų iliustracijomis ar reklamomis nepavadinsi. Ekspresyvi ir brutali tapyba į save sugeria reprezentatyvųjį matmenį ir talkininkauja ironijai, kuri ardo paveiksluose fiksuotą vaizduojamų figūrų tapatybę ir reikšmę.

Parodos autoriai: Alexei Gordin (Estija), Kazimieras Brazdžiūnas, Raminta Blazevičiūtė, Polyrabbit. Duplicate (Ina Šilina ir Darius Jaruševičius)
Parodos kuratoriai: Darius Jaruševičius, Kazimieras Brazdžiūnas, Kristina Alsytė
Parodos atidarymas birželio 21 dieną, ketvirtadienį Kosciuškos g. 8, Vilnius
Paroda veiks iki birželio 25 d.
Parodos mecentas: Mulberry trade
Parodos rėmėjas MB Bepavadinimo

Rengėjų inf.

Sostinės „Menų spaustuvė“ ir į gatvės teatro festivalį „SPOT“ vasarą atvykstanti belgų trupė „Studio Eclipse“ kviečia vilniečius valandai pabėgti iš miesto centro ir šokio spektaklį „Du skęsta, trys plaukia“ stebėti nuo Markučių tvenkinio kranto. Liepos 14 ir 15 dienomis, iš viso tris kartus rodomas spektaklis – choreografės ir šokėjos Satya Roosens darbas, anot jos, įkvėptas vandens, drėgmės, povandeninės nesvarumo būsenos, sausos žemės ir neišvengiamo kvėpavimo poreikio. Su Satya kalbamės apie kūrybos vandenyje iššūkius.