Autorius: Rengėjų inf.
Rengėjų inf.
Paroda „Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais (1941–1944)“
2018 m. rugpjūčio 6–31 d. Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje eksponuojama Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus paroda „Lietuvos romų persekiojimas nacistinės okupacijos metais (1941–1944)“.
2017 m. parengta kilnojamoji paroda, skirta nacių okupacijos laikotarpiu nukentėjusių Lietuvos romų bendruomenės narių atminimui. Išraiškingose prieškario nuotraukose užfiksuotas romų gyvenimas Lietuvoje iki 1940-ųjų metų: kelionės vežimais iš vienos vietos į kitą arba į miestelių aikštėse vystančius turgus, taboro įsikūrimas pamiškėse ar prie ežerų, palapinių statymas, būrimas kortomis, susibūrimai aplink laužą, kūdikio maitinimas, laidotuvės. Apie Antrąjį pasaulinį karą ir nacių vykdytą terorą liudija išlikę dokumentai ir artimųjų išsaugotos nuotraukos. Pastarosiose – sušaudyti Pravieniškių priverčiamojo darbo stovykloje ar priverstiniams darbams į Vokietijos ir Prancūzijos koncentracijos stovyklas išvežti romai.
Eksponuojami dokumentai ir nuotraukos gauti iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vytauto Didžiojo karo, Utenos kraštotyros, Kauno IX forto, Šiaulių „Aušros“ muziejų rinkinių ir privačių asmenų kolekcijų. Įvadinio teksto autorius – dr. Arūnas Bubnys.
Aprašai lietuvių ir anglų kalbomis.
(Iš www.genocid.lt)
Rengėjų inf.
Dariaus Žiūros projektas „Gustoniai“
Liepos 27-28 dienomis Pasvalio rajone esančiame Gustonių kaime vyks meno dienos. Jose pirmąkart Lietuvoje bus pristatytas tęstinis Dariaus Žiūros projektas „Gustoniai“, kurį menininkas šiame kaime filmuoja nuo 2001-ųjų.
Gustoniai – tai ne tik kaimo šiaurės Lietuvoje, bet ir meninio projekto pavadinimas. Darius Žiūra jau aštuonioliktus metus filmuoja Gustonių kaimo žmones, o kas treji metai iš šios medžiagos sukuria po naują filmą. Su kiekvienu vizualiniu kūriniu projektas aprėpia vis ilgesnį laikotarpį, jame atsispindi fiksuojamų žmonių amžiaus pokyčiai, ryškėja paties kaimo, kaip socialinės struktūros kismas ir vaizdo atkūrimo formatų raida.
Pirmą kartą visi šeši projekto „Gustoniai“ filmai buvo pristatyti pernai Antverpeno šiuolaikinio meno muziejuje M HKA veikusioje parodoje „Laikinasis ateičių institutas“. Atskiri projekto filmai parodyti svarbiose šiuolaikinio meno parodose Lietuvoje („Savigarba“, „Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų“) ir užsienyje („Manifesta 5“, „Instant Europe“) bei personalinėse autoriaus parodose „Kolekcija“ (galerija „Antje Wachs", Berlynas), „Kiti balsai, kiti kambariai“ (galerija „Magazzino de Arte Moderna“, Roma).
Meno ir kultūros dienos Gustonių kaime – tai ne tik pirmoji proga Lietuvoje išvysti visus šešis Dariaus Žiūros projekto „Gustoniai“ filmus, bet ir pirmoji šiuolaikinio meno paroda bei pirmas viešas kultūrinis renginys šiame kaime. Festivalyje dalyvaus šiuolaikinio vizualaus meno ir muzikos pasaulio atstovai, tarptautinės patirties turintys kūrėjai, atlikėjai ir patys projekto „Gustoniai“ dalyviai. Dvi dienas po atviru dangumi truksiančiame festivalyje vyks folklorinės ir klasikinės muzikos koncertai, edukaciniai užsiėmimai, meninės akcijos.
Pirmoji festivalio diena, liepos 27-oji bus skirta projekto dalyviams, kuriems bus pristatytas Dariaus Žiūros vaizdo projektas „Gustoniai“. Čia šešiuose ekranuose rodomus filmus pirmą kartą išvys juose įamžinti kaimo gyventojai. Peržiūrą papildys Joniškėlio apylinkėse 1974 m. vykdytos etnografinės ekspedicijos įrašų perklausa, folkloro kolektyvo koncertas. Į liepos 28 dienos programą kviečiama kuo platesnė žiūrovų auditorija. Svečiai turės galimybę pamatyti įspūdingą „Gustonių“ videoinstaliaciją, o taip pat sudalyvauti improvizuotoje Juozo Laivio meninėje akcijoje bei gyvai stebėti klasikinės muzikos koncertą.
Darius Žiūra (g. 1968 m.) – menininkas, filmų, instaliacijų, idėjų ir tekstų kūrėjas, be solo projektų dalyvavęs daugelyje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, tarp jų – 5-ojoje ir 7-ojoje Europos bienalėse Manifesta: 2004 m. San Sebastiane (Ispanija) ir 2008 m. Bolcane (Italija). 2017 m. Žiūra apsigynė meno daktaro laipsnį.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba
Rengėjų inf.
Nidoje pradėtas Thomo Manno menų festivalis
Šeštadienį Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje nuskambėjo pirmasis tradicinės, jau 22-ą kartą sugrįžusios į šį kurortą menų šventės – Thomo Manno festivalio – akordas. Šia proga sveikinimų ir palinkėjimų jos dalyviams bei šeimininkams atvežė renginio globėjas kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, atvykęs į Nidą su žmona Alma.
Garbingasis svečias džiaugėsi gražiu sutapimu: vos prieš kelias valandas Miunsterio miesto rotušėje Vokietijoje Baltijos valstybių prezidentams buvo įteikta Vestfalijos taikos premija, o Thomo Manno festivalis taip pat skleidžia humanistines idėjas kviesdamas į prasmingas parodas, paskaitas, diskusijas ir koncertus.
„Žmonėms reikia išmintingų žodžių, tikrųjų vertybių, tikrojo meno. Žmonėms reikia ir tikro gyvenimo, sąžiningo, nesumeluoto ir neišgalvoto. Tokio, kokį matė ir užrašė iškilus vokiečių rašytojas Thomas Mannas. Jo vardo festivalis primena tokio gyvenimo galimybę, liudija žmogaus, gamtos ir kultūros ryšį“, – sakė prezidentas sveikinimo kalboje.
Rengėjų inf.
Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio paroda „Vidurnakt ir giliau“
Liepos mėn. 13 d. (penktadienį) 18 val. Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1, Klaipėda) atidaroma Beno Šarkos ir Remigijaus Treigio keliaujanti paroda „Vidurnakt ir giliau“. Fotografijos parodoje bus pristatyti vaizdai iš internetinės erdvės, atrasti kūrėjų kiekvieną dieną vidurdienį ir vidurnaktį. Fotografijos parodos atidarymo metu bus pristatytos naujos, bei niekam nežinomos kasdienybės istorijos. Keliaujančio fotografijos projekto „Vidurnakt ir giliau“ atsiradimą lėmė kino režisieriaus Jimo Jarmucho filmas „Patersonas“ apie kasdienybės poeziją. Filmo režisierius žiūrovams nesiūlė daug – tiesiog pagyventi dvi valandas Patersono ritmu. Benas Šarka ir Remigijus Treigys fotografijos parodos lankytojams nesiūlo mažai – kviečia sustabdyti dešimt dienų tarp kasdienybės pašnekesių vidurnaktį ir vidurdienį. Kviečiame pabūti pasaulyje, kuriame daug kas vyksta kitaip, nors iš pirmo žvilgsnio tarp mūsų kasdienybės ritualų lyg ir nėra nieko naujo.
Rengėjų inf.
V. Kasiulio dailės muziejuje atidaroma paroda „(Ne)Matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“
Liepos 12 d., ketvirtadienį, 16 val. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (A. Goštauto g. 1, Vilnius) atidaroma paroda „(Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai“. Parodos organizatorius – Vilniaus dailės akademija. Parodos partneriai: Lietuvos dailės muziejus, Vilniaus dailės akademijos muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Kultūros paveldo centro Paveldosaugos biblioteka, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vilniaus regioninis valstybės archyvas, Vilniaus arkivyskupija. Parodą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos mokslo taryba. Paroda veiks iki 2018 m. rugsėjo 16 dienos.
Rengėjų inf.
„JCDecaux“ premija 2018: pristatomi artėjančios parodos dalyviai
Šiuolaikinio meno centras kartu su „JCDecaux“ džiaugiasi skelbdami 2018 m. atviro jaunųjų menininkų šaukimo rezultatus ir pristato artėjančios ekspozicijos dalyvius – kandidatus gauti „JCDecaux“ premiją.
Apie parodą
„JCDecaux premija“ – tai Šiuolaikinio meno centro ir „JCDecaux“ 2016 metais įsteigtas kasmetinių parodų ciklas, siekiantis skatinti jaunųjų Lietuvos menininkų kūrybą, jos sklaidą Lietuvoje ir užsienyje bei visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu. Vienkartinė 3000-ų eurų dydžio premija, įsteigta „JCDecaux“, tarptautinės komisijos sprendimu skiriama vienam parodoje dalyvaujančiam menininkui ar kolektyvui už pristatomo kūrinio meninės raiškos originalumą bei aktualumą.
„JCDecaux premijos“ parodų dalyviai išrenkami atviro šaukimo metu. Iš visų gautų pasiūlymų parodos kuratoriai atrenka 5-is projektus, iš kurių formuojama konceptuali grupinė ekspozicija. Kiekvienam projektui skiriamas produkcijos biudžetas ir kuratorinė parama. Premijos laureatą išrenka kaskart naujai suburiama tarptautinė šiuolaikinio meno kūrėjų, kuratorių ir tyrėjų komisija.
Rengėjų inf.
„3 Kosmikomiksai“ galerijoje „Meno parkas“
Liepos 11 d. (trečiadieniį) 18 val. galerijos „Meno parkas“ (Rotušės a. 27, Kaunas) I aukšto erdvėje vyks M-D Bidard, Elisabeth Krotoff ir Bernard Fabvre parodos „3 Kosmikomiksai“ atidarymas, kurią pristato ilgamečiai „Meno parko“ partneriai iš Prancūzijos – galerija „4,Barbier“ (Nîmes, Prancūzija).
„3 Kosmikomiksai“ yra šių trijų prancūzų menininkų taktiška nuoroda į nuostabaus italų autoriaus – magiškojo realizmo atstovo, Italo Calvino, pripažinto Italijoje geriausiu XX a. rašytoju – kūrinį „Kosmikomiksai“ (itališkai „Le cosmicomiche“), kuris yra dvylikos trumpų istorijų kolekcija, 1965 m. publikuota Italijos periodinėje spaudoje. Kiekviena istorija atliepia mokslinį „faktą“ (kartais melagingą), aplink kurį sukasi išgalvota istorija.
Rengėjų inf.
Vilniaus rotušėje paroda „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“
Liepos 17 d., antradienį, 18 val. Vilniaus rotušėje atidaroma paroda „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ bei pristatomas parodos katalogas. Parodos atidaryme dalyvaus Japonijos ambasadorius Lietuvoje J.E. p. Toyoei Shigeeda, menininkai iš Japonijos ir Lietuvos, svečiams talkins VDU japonistikos klubo „Hashi“ prezidentė Kotryna Kvietkauskaitė, japoniška bambuko fleita gros Gediminas Sederevičius.
Jungtinės japonų ir lietuvių dailininkų ekspozicijos intriga – sugretinus dviejų valstybių nūdienos medžio raižytojų kūrybą, atskleisti medžio raižinio galimybių spektrą ir parodyti senosios grafikos technikos variacijas šiandien. Parodoje pristatomi Japonijos šiuolaikinio medžio raižinio technika sukurti kūriniai, kurie leidžia susipažinti su unikalios mokuhanga medžio raižymo technikos ypatybėmis. Japonijos dailė garsi dėl meistriškų medžio raižinių pasiektų aukštumų, tačiau šiuolaikinis Japonijos medžio raižinys (mokuhanga) nėra viduramžiškų tradicijų tąsa. Skirtingai nuo uždaros, izoliuotos ukiyo-etechnikos, jis drąsiai pritaiko naujas sudėtingas mišrias technikas, yra labai įvairus ir labiau abstrahuotas, tačiau savo struktūra, simboliais, potekste išlieka savotišku senųjų tradicijų tęsėju. Parodoje dalyvauja šešiolika įvairių kartų Japonijos menininkų, pristatomi beveik penkiasdešimt skirtingos tematikos ir savitos meninės stilistikos kūriniai.
Lietuvoje postmodernistinę vizualią raišką ir geriausias senąsias lietuvių grafikos tradicijas interpretuoja šiuolaikinio medžio raižinio menininkai, kuriuos lietuviškoje parodos dalyje reprezentuoja trylika ryškiausių medžio raižinio puoselėtojų bei per trisdešimt pastarojo dešimtmečio kūrinių.
Spalvinga ir įvairi šiuolaikinio Japonijos ir Lietuvos medžio raižinio panorama atspindi didelę meninės kūrybos laisvę. Estetikos supratimas, skirtingų kultūrų kontekstas, skirtinga kūrinių plastika parodoje atskleidžia sudėtingos medžio raižinio technikos kūrybos įvairovę, parodo šios technikos galimybes ir tendencijas, supažindina su seniausias medžio raižinio tradicijas turinčios Japonijos šiuolaikinių ksilografijos meistrų kūryba, reprezentuoja Lietuvos šiuolaikinį medžio raižinį ir jį kuriančius menininkus, o medžio raižinį pristato kaip šiuolaikišką ir įdomią grafikos techniką.
Trikalbio katalogo dėka parodos vizuali idėja įprasminama ir platesniame tarptautiniame dailės kontekste.
Parodos dalyviai:
iš Japonijos: Chiaki, Konomi Honda, Natsuko Katahira, Harue Katsuyama, Masanori Katsuyama, Chie Kawabata, Akira Kurosaki, Eimei Machida, Keiko Mikami, Shinsuke Minegishi, Yasuko Onishi, Kyoko Sakamoto, Kayako Shimizu, Richard Steiner, Kanako Watanabe, Nobuko Yamasaki.
iš Lietuvos: Jonas Čepas, Inga Dargužytė, Daiva Gudelytė, Evaldas Mikalauskis, Kristina Norvilaitė, Vladas Lisaitis, Laura Selmistraitytė, Jolanta Sereikaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Vytenis Tolutis, Roberta Vaigeltaitė-Vasiliūnienė, Kęstutis Vasiliūnas, Neringa Žukauskaitė.
Kuratoriai: Kioto tarptautinės medžio raižinio asociacijos (KIWA) prezidentas, Kioto tarptautinės mokuhanga mokyklos įkūrėjas Richard Keith Steiner (Tosai) ir dailėtyrininkė Regina Urbonienė.
Projekto idėjos autorė ir vadovė – Eglė Bertašienė.
Rengėjai – VšĮ „Meno dalis“ ir Kioto tarptautinė medžio raižinio asociacija.
Partneris – Japonijos ambasada Lietuvoje.
Rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, BMK leidykla, BMK kopijavimo centras, UAB „Dekbera“, UAB „Upartas“, p. Kristina Mekšrūnienė.
Parodos atidarymo metu japoniška bambuko fleita Shakuhachi (Šakuhači) gros režisierius, aktorius, multiinstrumentininkas, Tarptautinės kūrybinės grupės vadovas Gediminas Sederevičius.
Paroda „Medžio raižinio efektas“: šiuolaikinis Japonijos ir Lietuvos medžio raižinys“ veiks iki 2018 m. rugpjūčio 30 d.
Daugiau informacijos teikia Eglė Bertašienė egle.bertasiene@gmail.com tel. 867444296
Rengėjų inf.
Festivalis „Nepaklusniųjų žemė“: nuo Čiurlionio iki elektroninės muzikos
Kiekvieną vasarą Nidoje ir Juodkrantėje vykstantis muzikos ir ekologijos festivalis „Nepaklusniųjų žemė“ vėl sujungs skirtingus muzikos žanrus ir kultūras. Liepos 6-13 d. pianistas Rokas Zubovas su būriu kitų muzikantų kviečia į XIV-ąjį renginį, kuriame susitiks klasikinės ir šiuolaikinės muzikos atlikėjai iš visų trijų Baltijos šalių, Prancūzijos ir Belgijos.
Festivalio organizatoriai siūlys pakeliauti po skirtingus pasaulio kraštus, parodydami, kaip puikiai vienoje scenoje dera Čiurlionis, japoniškas šokis ir elektroninė muzika. Savaitę truksiantis festivalis prasidės liepos 6 d. nemokamu koncertu, skirtu Lietuvos valstybės dienai. Jo metu bus skiriamas didelis dėmesys pamario krašto filosofui Vydūnui.
