Kritikų įvertinti, publikos mylimi, visus penkis pojūčius įaštrinantys, šiuolaikiniai sceniniai kūriniai – to visuomet galima tikėtis iš „Operomanijos“ repertuaro. Neseniai paskelbusi būsimų spektaklių, šiemet keliausiančių po visą Lietuvą, datas ir vietas, ši kūrybinė kompanija paslaptingai šnabžda ir apie dvi naujų kūrinių premjeras. O kol kas jau žinomos pirmosios sezono dalies, rugsėjo–gruodžio mėnesių spektaklių rodymų datos.
Architektūros [pokalbių] fondas kviečia diskutuoti architektūros kritikos tema 25-ąjame pokalbių cikle „gražu/negražu“
„Sakykit ką norit, man šitas pastatas negražus“ – viešojoje erdvėje architektūra dažnai vertinama per prizmę gražu/negražu, patinka/nepatinka. Socialinių tinklų pasaulyje visi turime galimybę ir daugelis vertiname, dalijamės nuomonėmis – esame kritikai. Kada paskutinį kartą 5 ar 1 žvaigždute įvertinote naują restoraną, kino teatrą ar parką, parašėte atsiliepimą?
Teatras, dailė, muzika ir kitos meno sritys turi ne tik savus kūrėjus, bet ir kritikus. Kritika ir vieši apmąstymai leidžia geriau suprasti atskirą kūrinį, jo kontekstą bei ugdo visą kultūrinį lauką. O kaip su architektūra?
Šį rudenį, rugsėjo 18 – spalio 30 dienomis, 25-tasis Architektūros pokalbių ciklas kviečia diskutuoti architektūros kritikos tema ir kelia klausimus, kokia yra architektūros kritikos prasmė ir vertė? Kaip nagrinėti architektūrinius ir urbanistinius sprendimus, bei pristatyti juos plačiajai publikai suprantama kalba? Ar galime tapti sumanesniais architektūros kritikais?
Rugsėjo 18d. ciklą pradės platesnė diskusija apie kritikos kaip kultūrinio reiškinio prasmę. Diskusija skatins pažvelgti į kitas kultūros sferas ir suprasti, koks kritikos vaidmuo jose. Literatūros kritikė Elžbieta Banytė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis ir Monika Gimbutaitė - žurnalistė ir kritikė, rašanti apie kiną, vizualiuosius menus, kultūrą, portalo 15min.lt kultūros skilties redaktorė diskutuos klausimais: Kokie yra kritikos kriterijai? Koks santykis tarp kritiko, kūrinio ir auditorijos? Diskusija kultūros kritikos tema nubrėš gaires apmąstyti ir architektūros kritikos ir kritiko vaidmenį. Diskusiją ves Karolis Vyšniauskas, žurnalistų kolektyvo „Nanook“ narys, podkasto (tinklalaidės) NYLA (tarti „nAila“) redaktorius.
Spalio 9 d. ciklą tęs Londone gyvenanti architektūros kritikė, ilgametė žurnalo The Architectural Review redaktorė (pirmoji moteris redaktorė), taip pat „Dezeen, Architects' Journal ir The Observer" (JK) bendraautorė, 2016-aisiais apdovanota Britanijos imperijos ordinu už nuopelnus architektūros žurnalistikai, Catherine Slessor. Savo paskaitoje „Keista architektūros kritikos mirtis“ Slessor nagrinės architektūros kritikos praktikos pokytį šiuolaikiniame kultūros ir žiniasklaidos peizaže, kels klausimus: Koks yra architektūros kritikos vaidmuo šiame žaibiškai besikeičiančiame ir fragmentuotame pasaulyje? Ar kritika šiandien gali įkvėpti refleksijai apie mus supančią architektūrą?
Spalio 16 d., jaunosios kartos miesto tyrėjas, kritikas ir platformos „Failed Architecture“ kūrėjas Mark Minkjan tyrinės architektūros ir „tikro pasaulio“ sąveiką. Specialistai architektūros tema dažnai kalba pernelyg konceptualiai ar teoretizuotai – daug ką toks tonas atstumia. Tačiau pagrindiniuose žiniasklaidos kanaluose architektūra aprašoma gana supaprastintai – dėl to visuomenės supratimas apie architekto profesiją, pastatų atsiradimą, visuomenės ir architektūros santykį yra siauras. Paskaitoje Mark Minkjan kels klausimus, ar įmanoma visuomenei pasakoti apie architektūros esmę fotošopintų vaizdų eroje? Kaip pateikti šią diskusija patrauklia ir suprantama kalba? Pasakos kaip “Failed Architecture” projektas bando susieti architektūrą ir visuomenės problemas, pasitelkdamas naujoviškas architektūros kritikos formas.
Spalio 24 d. ketvirtąją paskaitą skaitys architektas, istorikas ir architektūros kritikas, architektūros kritikos žurnalo „Criticat“redaktorius Valéry Didelon. Anot jo, architektūros ir urbanistikos kritikai dažnai matomi kaip vakarėlio gadintojai, todėl jų ir kritikos dažniausiai norisi išvengti. Tačiau kaip tik kritika galėtų sužadinti architektūros lauko žaidėjus ir suteikti piliečiams geresnio suvokimo apie tai, kaip kinta jų kuriama aplinka. Apie tai, kokie yra kritikos tikslai ir būdai šiame meilės ir neapykantos laike, Valéry Didelon dalinsis įžvalgomis iš savo dešimties metų patirties, dirbant Paryžiuje įsikūrusio žurnalo „Criticat" redaktoriumi.
Spalio 30 d. architektūros istorikas, XX a. architektūros tyrėjas Vaidas Petrulis pokalbių ciklą baigs paskaita „Lietuvos architektūros kritika: istorinis pjūvis“. Visuomeninės iniciatyvos, meninės interpretacijos ir socialinėse medijose verdančios diskusijos daro įtaką suvokimui apie architektūrinę erdvę. Visgi, atrodo, kad kokybiškos architektūros kritikos tekstų šiandien – maža. Ar tai tiesa? O kokia architektūros kritikos situacija buvo anksčiau? Paskaitoje į šį klausimą bus bandoma atsakyti sugretinant architektūros kritikos situaciją tarpukariu, sovietmečiu ir šiuolaikinėje Lietuvoje.
Ciklo kuratoriai: Dalia Čiupailaitė-Višnevska, Martynas Germanavičius, Matas Šiupšinskas.
Plakato iliustracijos autorius: Povilas Jankūnas.
Pokalbiai vyks 2019 rugsėjo 18 – spalio 30 dienomis.
Visi renginiai nemokami, vyks MO Muziejuje (Pylimo g. 17).
Pokalbiai vyks anglų ir lietuvių kalbomis.
Kiekvienas iš pranešėjų paskaitos metu rekomenduos knygą. Jas galite rasti NDG Dailės informacijos centro mediatekoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius). Negalėsiančius dalyvauti pokalbiuose, kviečiame praėjusių paskaitų vaizdo įrašus žiūrėti internete: www.archfondas.lt
25-ojo pokalbių ciklo rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Prancūzų institutas Lietuvoje, Tarkett, Paroc.
Rugsėjo 11 d., 16:00 val.
Lentvario geležinkelio stotis, II a.
Geležinkelio g. 13, Lentvaris
Kūrybinės praktikos su lektoriumi Arvydu Grišinu – edukacinių užsiėmimų paaugliams tąsa, Lentvario geležinkelių stoties antrąjame aukšte.
Alternatyvi meno edukacija pasitelkus meninio tyrimo galimybes ir profesionalių menininkų naudojamus metodus ir technikas skatina atrasti kitokį požiūrį į mus supančią aplinką.
Šios kūrybinės dirbtuvės meninio žaidimo su akmenimis pagalba pakvies
patyrinėti save, savo aplinką ir santykį su kitais. Akmenų balansavimo
praktikos aptinkamos visame pasaulyje, o žmogaus santykis su akmeniu
yra labai įvairialypis. Kiek vienas akmuo, kaip ir žmogus, yra toks
vienintelis, jo unikalumas reiškiasi per jo formą. Šios ir kitos temos
gvildenamos pokalbio, akmenų balansavimo praktikos bei kūrybinių
tyrinėjimų pagalba.
Arvydas Grišinas (PhD) yra politikos antropologas, Kauno Technologijos
universiteto mokslo darbuotojas ir Vilniaus dailės akademijos
dėstytojas, besidomintis kultūrine raiška ir praktikomis socialiniuse,
politiniuose kontekstuose. Dabartinė jo interesų sritis aprėpia
jauniausiąją Baltijos šalių jaunimo kartą. Kūrybinių dirbtuvių pagalba
jis tiria jaunuolių kultūrinius kontekstus, pasaulėvoką, tapatybės
formavimosi procesus.
Šios kūrybinės dirbtuvės yra viena iš projekto „Šiuolaikinio meno praktikos jaunimui. Trijų dalių ciklas“ programos dalių.
Renginys atviras ir nemokamas.
Kuratoriai:
Milda Dainovskytė
Laurynas Skeisgiela
Projektą vykdo:
Lentvario kultūros rūmai
Projektą dalinai remia:
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos kultūros ministerija
Trakų rajono savivaldybė
Partneriai:
Trakų r. Lentvario Henriko Senkevičiaus gimnazija
Trakų r. Lentvario pradinė mokykla
Trakų r. Lentvario „Versmės“ gimnazija
Vilniaus kolegijos menų ir kūrybinių technologijų fakultetas
Trakų r. Lentvario Motiejaus Šimelionio gimnazija
UAB Lentvario kilimai
Kaip ir kiekvienais metais, Europos kino akademija kviečia kino gerbėjus visoje Europoje rinkti mėgstamiausią filmą. Kai pakviečiami Akademijos nariai, geriausi filmų kūrėjai – režisieriai, aktoriai ir aktorės, Žmonių simpatijų prizas atkreipia jų dėmesį į žiūrovų nuomonę. Šiųmetis balsavimas jau prasidėjo! Galite balsuoti ir laimėti galimybę prisijungti prie nominuotųjų ir laimėtojų iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje gruodžio 7 d. Berlyne.
Ką turėtų daryti archyvas, muziejus, filmoteka ar kita kino paveldosaugos institucija, radusi savo fonduose istoriškai reikšmingą kitose šalyse sukurtą filmą? Kaip elgtis su nepatogiu, trauminę visuomenės patirtį primenančiu kino paveldu? Kaip nacionalinio kino paveldo samprata formuoja kino (ne)apsaugą? Ankstyvojo kino festivalis „Pirmoji banga“ kartu su medijų edukacijos ir tyrimų centru „Meno avilys“ šiuos ir kitus kino paveldosaugos klausimus kvies iškelti konferencijoje „Kino paveldas be sienų“, kuri vyks rugsėjo 13 d. Ozo kino salėje.
Net 715 senojo žemyno festivalių įvertinusi asociacija „Europe for Festivals, Festivals for Europe“ (EFFE) praėjusį birželį šiemet paskelbė 24 geriausius festivalius – EFFE laureatus. Tarp EFFE laureatų išrinktas vienintelis festivalis iš Lietuvos ir Baltijos šalių – Vilniuje vykstantis tarptautinis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida”, kuris jau pasiruošęs skelbti visą šiųmetinio savo festivalio programą. „Gaida 2019“ šiemet vyks spalio 4–19 dienomis. Beveik visi festivalio renginiai, išskyrus baigiamąjį koncertą Kongresų rūmuose, vyks Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG) ir jos Didžiojoje salėje specialiai įrengiamoje koncertinėje erdvėje.
Iš užmaršties prikelta Antonio Marios Bononcini opera „Andromeda“, išskirtinės viduramžių moters Hildegardos Bingenietės mistinis pasaulis, spalvingas Renesanso asmenybės Lucrezios Borgios gyvenimas, apsukrios tarnaitės Vespetos manipuliacijos siekiant savo tikslų – tai tik keletas intrigų, laukiančių publikos senosios muzikos festivalyje „Banchetto musicale“ („Muzikinė puota“) Vilniuje.
Didžiausia Lietuvoje senosios muzikos šventė rudens pradžioje vilniečius ir sostinės svečius kviečia jau 29-ąjį kartą. Rugsėjo 8–26 d. bus surengti devyni koncertai, kuriuose kiekvienas atras savo mėgstamų solistų, ansamblių, kompozitorių, kūrinių.
Rugpjūčio 31 d. Trakų pilies Didžiojoje menėje skambėjo Fryderyko Chopino preliudai ir etiudai. Daugiau kaip šimtą koncerto klausytojų užbūrė nauja pianistės Eglės Andrejevaitės solinė programa pavadinta „Šopeno Haiku“.
