Autorius: Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Vasario 20–23 d. vyksiančios 2020 metų Vilniaus knygų mugės tema – Jono Meko ištarti žodžiai „Gyventi reikia be formulių, reikia būti atviram“. Šia J. Meko citata ir juodai balta vizualika skaitytojus, rašytojus ir visus kuriančius žmones jau 21-ą kartą pasitiksianti mugė kvies laužyti formules ir stereotipus, svarstys, ką reiškia būti, kurti ir gyventi atviram šiuolaikiniame pasaulyje.

„Pirmą kartą mugės istorijoje temai pasirinkta citata. Neatsitiktinai, nes J. Mekas savo gyvenimu, kūryba ir idėjomis įkvėpė daugybę žmonių visame pasaulyje. Įkvėpė jis ir Vilniaus knygų mugės organizatorius – pakviesti visus permąstyti santykį tarp gyvenimo, sudaryto iš madingų sėkmės ir laimės formulių, ir tokio gyvenimo, kuris – be rėmų ar standartų, yra atviras, pažeidžiamas ir dėl to – autentiškas“, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Parodų organizavimo skyriaus vadovė Milda Gembickienė.

Pasak jos, pasirinkta citata nereiškia, kad mugė bus dedikuota tik J. Mekui, tačiau šis kūrėjas, tikrai sulauks dėmesio programoje. Nemažiau svarbu ir tai, kad būdamas amžinai jaunas pasaulio žmogus šis kūrėjas sujungia skirtingas kartas, padeda joms rasti bendrą kalbą. Tai ir vienas mugės organizatorių tikslų.

„Mugė yra ta vieta, kurioje susitinka, bendrauja ne tik rašytojai ir skaitytojai, bet ir skirtingos kartos. Todėl vienas svarbiausių pokyčių šiemet – dar daugiau dėmesio jauniesiems skaitytojams. Sakydama „jauniesiems“ turiu galvoje ir vaikus, kurie ateina į mugę lydimi tėvų, ir paauglius, kurie čia jau ateina savarankiškai. Jie sulauks išskirtinės, specialiai jiems dedikuotos programos, keisis ir jiems skirtos salės koncepcija“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė

Jos teigimu, šiais metais renginiams, diskusijoms ir pokalbiams apie knygas ir literatūrą taip pat ieškoma naujų formų ir būdų.
„Vieną iš jų – trumpuosius pokalbius „Šortus“, išbandėme jau praėjusiais metais ir jie atrado savo gerbėją. Šiemet lankytojams pasiūlysime ir naują tematinę salę, kurioje prisistatys Lietuvos kultūros centrai, ir dieną, dedikuotą specialiai J. Mekui, kitų naujų veiklos formatų. Esame atviri ne tik naujoms idėjoms, bet ir mugės lankytojų pastaboms – girdime, kokią mugę jie nori matyti, o kas, jų nuomone, jau yra atgyvenę“, – pasakoja Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė.
Vizualinį rūbą 2020–ųjų metų mugei kūrusios dizaineres Laura ir Indrė Klimaitės mugės temai pristatyti pasirinko monochrominį sprendimą.

„Iš pažiūros nestandartinį juodai baltą vizualinį sprendimą visų pirma padiktavo paties J. Meko asmenybė. Taip pat nesinorėjo ir spalvoto vizualo – visgi juoda-balta stilistika geriausiai tinka ir jo kūrybos laikmečiui atspindėti, be to yra labai kinematografiška. Vizuale taip pat pasirinkome lakoniškai, ne tiesmukai atvaizduoti ir pagrindinį mugės objektą – knygas, jų viršelius ”, – sako Laura Klimaitė.

R. Elijošaitytės-Kaikarės teigimu, ateinančių metų mugė taps erdve, kurioje ne tik be išankstinių nuostatų keliami kūrybos, kultūros ar visuomenės lauko klausimai, bet ir bus kvietimas kurti atvirą santykį patiems su savimi.

„Šių metų temą kiekvienas gali suprasti kaip kvietimą ir sau pačiam – svarstyti, kas yra atvirumas. Ar esame atviri kitam, kitokiam? Kiekviena perskaityta knyga kelia naujus klausimus – ne tik apie gyvenimą, bet ir apie pačią literatūrą, jos kokybę, apie žanrus ar apie žanrų ribų išnykimą, apie knygos kelionę iki skaitytojo, o taip pat ir kas tas žmogus, patikėjęs savo knygą skaitytojui. Tai atviri klausimai, kurie vieno teisingo atsakymo neturi. Tad apie tai ir kviesime diskutuoti ir kalbėtis. Atvirai, kaip ir nuo pirmų knygų mugės metų“, – sako Lietuvos leidėjų asociacijos vadovė.

Rengėjų inf.

Rugsėjo pabaigoje į Kauno kino erdves grįžtantis svarbiausias kino renginys mieste – Tarptautinis Kauno kino festivalis kviečia į išskirtinį visuomenei atvirą kino įvykį: rugsėjo 27 d. Kauno kultūros centre ir VDU Didžiojoje auloje vyks tarptautinis simpoziumas „On & For Production and Distribution“, skirtas menininkų filmų gamybos bei sklaidos klausimams aptarti.

Rengėjų inf.

Videomeno peržiūrų ciklas „Blyksniai“ – lietuvišką videomeną pristatanti renginių serija, kurioje dėmesys skiriamas vieniems žymiausių mūsų šalies menininkų ir jų videokūriniams. „Blyksniai“ šį rudenį apkeliaus šešis Lietuvos miestus: Šilutę, Kražius, Kelmę, Jurbarką, Tauragę ir Kauną.
Videomenas – gana nišinė meno rūšis, retai pristatoma už sostinės ribų, todėl po Lietuvą keliaujančiuose renginiuose bus galima susipažinti su turininga skirtingų žanrų ir temų programa, išgirsti apie videomeno atsiradimą bei tolimesnę jo raidą.

Programą sudaro Lietuvoje ir užsienyje žinomų menininkų kūriniai: vienas žymiausių Rimo Sakalausko videokūrinių „Sinchronizacija“ (2010), Kristinos Inčiūraitės „Šešėlio aidas“ (2015), Eglės Rakauskaitės „Gariūnai“ (2002) ir Andriaus Kviliūno naujausi darbai „Genesis“ bei „Sapnas apie Iraną“ (2018). Tarp pristatomų filmų bus ir jaunos, tačiau sparčiai kylančios menininkės Anastasijos Sosunovos kūrinys „Tainstvo“ (2018), įvertintas prestižiniu „JCDecaux“ apdovanojimu.

Gana plačiu kūrinių temų ir stilistikos diapazonu siekiama perteikti šios meno rūšies įvairialypumą ir žiūrovams suteikti skirtingų patirčių galimybę. A. Sosunovos filme „Tainstvo“ analizuojamos bendražmogiškos tikėjimo, gyvenimo prasmės paieškų, empatijos temos. Menininkė tyrinėja Lietuvos stačiatikių bendruomenę, pokalbiuose su šventikais ir tikinčiaisiais analizuojamas religijos vaidmuo šiandien. Sociokultūrinių ženklų kupinuose E. Rakauskaitės ir K. Inčiūraitės videofilmuose ypač ryškus antropologo žvilgsnis. E. Rakauskaitė kameros objektyvą nukreipia į vietinės Gariūnų turgavietės ritualus ir estetiką. Šis jos kūrinys šiandien tampa savotišku archyviniu reliktu, atspindinčiu postsovietinės kapitalistinės šalies realijas bei kiek keistoką kraštovaizdį. K. Inčiūraitės videofilmas „Šešėlio aidas“, sukurtas jai reziduojant Kinijoje, atspindi menininkės virtuoziškai dėliojamas Kinijos kultūros nuorodas nuo taoistų vienuolių monologų, XVIII a. kinų poezijos iki šiandienos Kinijos miestų nenumaldomos ekspansijos padarinių. R. Sakalausko „Sinchronizacija“ iš neįprastos perspektyvos atskleidžia Vilniaus urbanistinio paveldo ženklus. Dar šiandien daugelyje miegamųjų rajonų išlikusios vaikų žaidimų aikštelės, turėjusios formuoti tarybinį pilietį, atspindi šaltojo karo metu propoguotą kosmoso užkariavimo dvasią. Toks sovietinis peizažas formavo ir menininko kartos pasaulio įvaizdį. Vieno ekstravagantiškiausių videomeno kūrėjų A. Kviliūno darbuose žiūrovai išvys siurrealizmo ir politinių nuorodų prisotintą kasdienybę, įkvėptą žiniasklaidos mums pateikiamos informacijos bei vaizdų.

Videofilmai bus pristatomi šiandienos socialinių, technologinių ir geopolitinių aktualijų kontekste. Pristatymuose savo mintimis apie kūrinius dalysis ir patys autoriai.
Renginių kalendorius:

Spalio 3 d. 17 val.
Šilutės Vydūno gimnazija, Atgimimo al. 3

Spalio 8 d. 15 val. Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras, Kolegijos g. 5 Spalio 9 d. 17.30 val. Kelmės kultūros centras, Vytauto Didžiojo g. 73 Spalio 15 d. 18 val. Jurbarko kultūros centras, Dariaus ir Girėno g. 94 Spalio 22 d. 17.30 val. Tauragės kultūros rūmai, Dariaus ir Girėno g. 3 Spalio 25 d. 18 val. Kauno menininkų namai, V. Putvinskio g. 56

Projektą organizuoja Kirtimų kultūros centras.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Rengėjų inf.

Rugsėjo 20 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus suorganizavo teatralizuotą ekskursiją skirtą Vilniaus geto teatrui ir žymiausiai jo dainininkei Liubai Levickai. Dėl įspūdingo balso ji buvo vadinama „geto lakštingala“. Ekskursija prasidėjo Pylimo ir Žemaitijos g. sankirtoje. Ekskursijos pabaigoje, Jaunimo teatre,  skambėjo daina jidiš kalba „Vilne“ tapusi savotišku himnu Vilniaus miestui. Ekskursiją vedė Donatas Jokūbaitis, dainavo Jurga Augulytė, gitaromis skambino Paulius ir Saulius Steponavičiai.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rengėjų inf.

Rugsėjo 22 d., sekmadienį 18.30 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje įprastų šv. Mišių lotynų kalba nebus. Užtat 19 val. prasidės XXIX-ojo festivalio „Banchetto musicale“ koncertas, kurio metu skambės vienuolės Chiaros Margaritos Cozzolani (1602–1676) kompozicijos Vakarinei liturginei valandai. Vakarinę atliks choras ir konsortas „Brevis“ (vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas), choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vadovas Dainius Juozėnas) moterų grupė ir vargonininkas Balys Vaitkus. Solo giedos Ilze Grēvele-Skaraine (sopranas, Latvija), Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė (sopranas), Nora Petročenko (altas), Nerijus Masevičius (bosas). Koncertas skiriamas Šv. Kazimiero koplyčios statybos pradžios 400 metų jubiliejui.

Rengėjų inf.