Autorius: Daiva Šabasevičienė
Daiva Šabasevičienė
Vilniaus polis atėjo į „Išvarymą“ arenoje
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre dar pavasarį atšventęs savo šimtąjį gimtadienį – nes spektaklis kiekvieną kartą gimsta iš naujo – Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymas“, kurį 2011 m. prieš pat Kalėdas Lietuvos nacionalinio dramos teatro žiūrovams padovanojo Oskaras Koršunovas, šį rudenį „išlipo“ iš dramos teatrams nustatytų „normų“ ir iškeliavo į platų pasaulį. Šimtą antrąjį ir šimtą trečiąjį spektaklį aktoriai vaidino bene didžiausioje ir, tarytum, normaliam menui gimti neįmanomoje erdvėje – „Siemens“ arenoje. Ir teatras, ir visuomenė su siaubu laukė šio įvykio.
Daiva Šabasevičienė
„Genijų“ krašte pokyčiai vyksta lėčiau
Pokalbis su a.pass rezidente Goda Palekaite
Šiandien teatro pasaulyje vis dažniau matomi Godos Palekaitės darbai. Pradėjusi nuo scenografijos, pastaruoju metu ji „lipa“ iš tradicinio teatro rėmų ir tampa vis universalesne menininke. Naujausią jos darbą spektaklyje „Durys“ išvysime spalio 5, 6 d. Anykščių kultūros centre. Šis norvegų režisieriaus ir choreografo Jo Strømgreno Lietuvos nacionaliniame dramos teatre kuriamas spektaklis vėliau bus parodytas Kaune, Vilniuje ir Osle.
Daiva Šabasevičienė
Už „Durų“ – laisvė mąstyti
Lietuvos nacionalinis dramos teatras spalio 5 d. pristatys pirmąją šio sezono premjerą – „Durys“. Ji įvyks Anykščių kultūros centre, vėliau bus vaidinama Kaune, Vilniuje, Osle. Spektaklio koncepcijos ir dramaturgijos autorius, režisierius, choreografas ir garso dizaineris – garsus norvegų menininkas Jo Strømgrenas, dailininkė – Goda Palekaitė, šviesos dailininkas – Vilius Vilutis, atlikėjai – Diana Anevičiūtė, Žygimantė Jakštaitė, Augustė Pociūtė, Rytis Saladžius, Rasa Samuolytė, Mantas Stabačinskas, Ugnė Šiaučiūnaitė ir Rimantė Valiukaitė.
Daiva Šabasevičienė
Tolstojaus traukinys
„Rusiškas romanas“ Lietuvos rusų dramos teatre
Mariaus Ivaškevičiaus „Rusiškas romanas“, kurį Rusų dramos teatre pastatė Oskaras Koršunovas, tapo tarytum tam tikra ne surašyta, o suvaidinta rusų kultūros istorija.
Daiva Šabasevičienė
Oskaras Koršunovas: kalbėsime atvirai
Pokalbis su režisieriumi po Avinjono teatro festivalio
Noriu kalbėti atvirai, nenoriu nieko slėpti ir „vynioti į vatą“. Kažkada jaunystėje buvau labai atviras. Kai 1990 m. pastačiau „Ten būti čia“, pirmame savo interviu pasakiau, kad esu naujasis Mejerholdas. Vėliau, 1995 m., spektaklis „Labas Sonia Nauji Metai“ Edinburge buvo apdovanotas prizu „The Bank of Scotland Herald Angel“, su kuriuo buvau nufotografuotas greta Pinos Bausch, Peterio Steino ir kitų pasaulio grandų. (Man tuomet buvo dvidešimt penkeri.) Šį apdovanojimą įteikė grupės „Queen“ gitaristas Brianas May’us.
Kai po pirmojo spektaklio pasakiau, kad esu naujasis Mejerholdas, kurį laiką tuo įsitikinęs ir gyvenau. Man tai labai padėjo kurti drąsiai. Sėkmė užsienyje šį mano įsitikinimą dar labiau sustiprino. O Lietuvoje tokia mano drąsa buvo nuolat „numušinėjama“. Gyvenime buvo daug laikotarpių, kai ši būsena, pasitikėjimas savimi buvo apskritai sudaužyti, kai gyvenau jausdamas tam tikrą baimę ir nepasitikėjimą. Kažkuria prasme po Avinjono aš vėl atgavau pasitikėjimą. Dabar valgydamas nejaučiu skonio, nes visi mano receptoriai yra perpildyti pergalės jausmo.
Rodyti spektaklį pagrindinėje Avinjono festivalio programoje In – neįtikėtinai didelės atsakomybės reikalaujantis veiksmas. O ką jau kalbėti apie Molière’o „Tartiufą“! Prieš pat išvykstant į Avinjoną restorane sutikau Aurelijų Verygą. Jo paklaustas, kaip gyvenu, aš atsakiau, kad labai gerai, nes Lietuvos garbei atstovaus Nacionalinis dramos teatras, netrukus vyksiantis į garsiausią pasaulyje teatro festivalį Avinjone. Šis festivalis tolygus Kanų kino festivaliui. Gal ir netaktiškai, bet pasakiau, kad tai tas pats, kaip lietuvišką šampaną vežti į Šampanės regioną, į šampano festivalius. Aišku, Veryga nusijuokė. Beje, jis linksmas vyras, ir kad apribojo alkoholio vartojimą – labai gerai, bet kad iš vaikų atėmė saldainius, jam šito neatleisiu.
Daiva Šabasevičienė
Septyniasdešimtmetį švenčianti aktorė Vaiva Mainelytė: „Negaliu nuvilti žiūrovų“
Teatro ir kino aktorei Vaivai Mainelytei rugsėjo 5 dieną sukako septyniasdešimt metų. Ji – viena iš Lietuvos ekrano ir scenos legendų, kurią puikiai pažįsta visi – ypač vyresniosios kartos žiūrovai. Tai tikra aukštosios kultūros kūrėja, nuolat ją puoselėjanti ir auginanti, gebanti išlaikyti primadonos įvaizdį net pačiuose sunkiausiuose gyvenimo etapuose.
Daiva Šabasevičienė
Lietuvos teatro amžius. Renginių programa
Ruošiantis švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, kilo mintis šią sukaktį įprasminti, apmąstant ir įvertinant Lietuvos teatro šimto metų raidą. Dramos teatras visada ryškiai atspindėjo Lietuvos kultūrinio, visuomeninio ir politinio gyvenimo aktualijas. Būdamas bene jauniausias visoje Europoje, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos teatras pasiekė europinį lygį ir užima svarbią vietą pasaulio teatro kontekste.
Lietuvos teatro menininkai, pritardami šiai idėjai, 2018 metų rudenį ketino pristatyti naujus kūrinius, kuriuose, žvelgiant į svarbiausius Lietuvos teatro istorijos etapus, būtų atsispindėtas gyvas praeities ir dabarties ryšys, tačiau šio sumanymo įgyvendinimą teko atidėti ateičiai.
Daiva Šabasevičienė
„Visuomenės priešas“ – pabaiga ir pradžia
Šį ketvirtadienį, birželio 21 d. Lietuvos nacionalinis dramos teatras parodys paskutinį šio sezono spektaklį – Henriko Ibseno „Visuomenės priešas“, kurį režisavo Jonas Vaitkus. Kartu tai bus paskutinis spektaklis prieš pradedant šio teatro rekonstrukciją, kuri truks iki 2020-ųjų. Per du metus bus rekonstruotas teatro fojė ir perstatyta Mažoji salė.
Daiva Šabasevičienė
Apie laimės diktatūrą
Interviu su Mantu Jančiausku ir Goda Palekaite
Tu kalbi apie pasaulį, bet aš klausausi, klausausi ir vis tiek nieko negirdžiu. Kur dingo pasaulis? Ką mes tokio padarėme? – ar pasirinkome jį ir paspaudėm klavišą? – mmm? Ar ištrynėme jį per klaidą?
Birželio 14 dieną Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatys paskutinę šio sezono premjerą – garsaus britų dramaturgo Martino Crimpo dramą „Laimės respublikoje“. Pjesę iš anglų kalbos išvertė Marius Burokas, spektaklio režisierius – Mantas Jančiauskas, scenografė – Goda Palekaitė, kostiumų dailininkė – Dovilė Gudačiauskaitė, kompozitorius – Dominykas Digimas, vaizdo projekcijų autorė – Aneta Bublytė, choreografė – Erika Vizbaraitė. Spektaklyje vaidina Jolanta Dapkūnaitė, Gediminas Girdvainis, Algirdas Gradauskas, Darius Gumauskas, Žygimantė Jakštaitė, Aldona Janušauskaitė, Rytis Saladžius, Rasa Samuolytė, Adelė Šuminskaitė. Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio režisieriumi Mantu Jančiausku ir scenografe Goda Palekaite.
Daiva Šabasevičienė
Didysis „Voiceko“ liūdesys – pauzėse
Interviu su režisieriumi Antanu Obcarsku
Šį savaitgalį, birželio 1, 2 dienomis, Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Voicekas“ premjera. Spektaklio koncepcijos autorius ir režisierius Antanas Obcarskas su dramaturgu Laurynu Adomaičiu naujam gyvenimui prikėlė vokiečių rašytojo Georgo Büchnerio (1813–1837) kūrinius ir susiejo juos su tyčine, pasaulį sukrėtusia Andreas Lubitzo sukelta katastrofa. Pasak režisieriaus, Büchnerio kūrybos bruožai ir amžinai likęs jaunas žvilgsnis į neteisybę yra didžiausias įkvėpimas mąstant apie Voiceką kaip idėją. Daiva Šabasevičienė kalbina spektaklio režisierių Antaną Obcarską.
