Gegužės 19 d. Torunėje prasidėjo Tarptautinis teatro festivalis „Kontakt“. Pačią pirmąją dieną vieno svarbiausių ir giliausias tradicijas turinčių šiuolaikinio teatro forumų Lenkijoje žiūrovai turėjo progą pamatyti Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklį „Lokis“, pelniusį daugiausia „Auksinių scenos kryžių“ už 2017 metais sukurtus teatro darbus. Garbingiausiais Lietuvos teatro apdovanojimais pasipuošė Lukaszas Twarkowskis (už režisūrą), Airida Gintautaitė (už Marie Trintignant vaidmenį), Vainius Sodeika (už Luckaus ir Wittenbacho II vaidmenis) ir vaizdo projekcijų kūrėjas Jakubas Lechas (už vaizdo projekcijas).
Laurynas Adomaitis – debiutuojantis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio „Voicekas“ dramaturgas. Vaikinas šiuo metu taip pat rašo filosofijos disertaciją prestižiniame Italijos Scuola Normale Superiore universitete Pizoje ir atlieka ilgalaikę stažuotę Ecole Normale Supérieure universitete Paryžiuje. Laurynas yra žinomas kaip fundamentalių filosofinių kūrinių vertėjas, filosofas bei daugybės kultūrinių ir mokslinių publikacijų autorius.
Klaipėdos jaunimo teatro spektaklio „Mūsų miestelis“ gastrolės Vilniuje
Gegužės 5 d. į Vilniaus miestelį atvažiavo Klaipėdos miestelio teatras ir atvežė XX a. pradžios JAV miestelio istoriją, kuri taip ir vadinasi: „Mūsų miestelis“. Šio spektaklio tarpinė stotelė – dar vienas miestelis – Kaunas, mielai savo globon priėmęs Klaipėdos jaunimo teatrą. Šių metų sausio 4 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvykusi Thorntono Wilderio „Mūsų miestelio“ premjera tapo dviejų teatrų įvykiu.








Gegužės 24, 25 ir 26 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks spektaklio „Trijulis aukštyn kojom“ premjera. Anot pjesės autoriaus, šiuolaikinio vokiečių dramaturgo Carsteno Brandau, tai „gabalėlis teatro VISIEMS nuo 4 metų“. Spektaklio režisierė – Giedrė Kriaučionytė, scenografas – Vladas Suncovas, kostiumų dailininkas – Antanas Dubra, kompozitorė Karolina Kapustaitė, spektaklyje vaidins aktoriai Jovita Jankelaitytė, Marius Čižauskas ir Kirilas Glušajevas. Apie būsimą spektaklį teatrologė Daiva Šabasevičienė kalbasi su spektaklio kūrėjais.




Apie Rimo Tumino spektaklio „Edipas karalius“ gastroles
Rimo Tumino „Edipas“ keliauja po pasaulį ir ieško savo tikrojo likimo. 1998 m. gruodžio 19 d. „Edipas karalius“, kurį režisavo Tuminas, tapo pirmuoju didelės formos draminiu kūriniu po to, kai tų pačių metų rugpjūčio 3 d. Lietuvos valstybiniam akademiniam dramos teatrui buvo suteiktas Lietuvos nacionalinio dramos teatro vardas.








Prieš porą dienų dalis Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupės grįžo iš gastrolių Ukrainoje, kur kovo 16 d. Lvove, Marijos Zankoveckos nacionaliniame dramos teatre, suvaidino Eimunto Nekrošiaus spektaklį – Aleksandro Puškino „Borisą Godunovą“. Dėl įtemptos padėties Ukrainoje jokios valstybinės institucijos negalėjo remti šių gastrolių, todėl teko rinkti privačias lėšas, kad nors kiek galėtų prisidėti prie didelės trupės ir sudėtingo spektaklio atvežimo į šalį ir būtent į tą miestą, kuris laikomas Ukrainos nepriklausomybės šaukliu.
Apie šią išskirtinę kelionę įspūdžiais dalinasi keli šio spektaklio aktoriai.







Lietuvos nacionalinio dramos teatro jaunieji kūrėjai rengia premjerą „Nežinoma žemė. Šalčia“, kurios dėmesys sutelktas į Šalčininkų rajono bendruomenę. Spektaklio premjera pirmiausiai įvyks Šalčininkų kultūros centre (kovo 16 d.), o po to – Vilniuje (kovo 22, 23 d.). Daiva Šabasevičienė kalbina spektaklio koncepcijos autorių ir režisierių Joną Tertelį. Kodėl šalčininkiečiai važiuodami į Vilnių sako: „Važiuojam į Lietuvą“, ką vietiniai žino apie faktą, kad pas kunigą Povilą Hrinaškevičių 1821 m. viešėjęs Adomas Mickevičius Šalčininkų kapinėse stebėjo Vėlinių apeigas, o vėliau jas aprašė savo garsiojoje dramoje, kokiais principais su tikromis žmonių istorijomis dirba aktoriai ir kokių prietarų turi šalčininkiečiai?
Apklausa apie Šalčininkus, kurią LNDT rinkodaros skyrius surengė tarp vilniečių, atspindėjo Lietuvai charakteringą situaciją: niekas nieko nežino, o gal ir žinoti nenori. Iš tuščio į kiaurą beria savo „pamąstymus“, ir laimi tie, kurie „išlaužia“ ką nors juokingo. Pavyzdžiui, „ten turėtų klestėti kontrabanda, nes miestelis – Lietuvos pasienyje“, ar panašiai. Ką Jūs žinojote apie Šalčininkus, kol Lietuvos nacionalinis dramos teatras nepasiūlė šios temos? Ir ką žinote šiandien, kai teko paanalizuoti įvairias aplinkybes iš vidaus?






Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) jaunieji kūrėjai rengia premjerą „Nežinoma žemė. Šalčia“, kurios dėmesys sutelktas į Šalčininkų regiono bendruomenę. Premjera Šalčininkuose įvyks kovo 16 d., Vilniuje, LNDT Mažojoje salėje – kovo 22 d. Spektaklio dramaturgai – Eglė Vitkutė ir Andrius Jevsejevas, režisierius – Jonas Tertelis, dailininkė – Paulė Bocullaitė, kompozitorius – Martynas Bialobžeskis, vaidina aktoriai Gailė Butvilaitė, Airida Gudaitė, Laurynas Jurgelis, Miglė Polikevičiūtė, Oskar Vygonovski.
Daiva Šabasevičienė kalbasi su būsimo spektaklio dramaturgais Egle Vitkute ir Andriumi Jevsejevu.
Kokia turėtų būti dokumentinio teatro dramaturgija?
Eglė Vitkutė. Aktuali, reaktyvi, gyva, lanksti.
Vasario 15 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorę ir režisierę Birutę Mar ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu. Valstybės apdovanojimų įteikimo ceremonija vyko Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose.
Birutė Mar – šiuo pavardės trumpiniu aktorė, režisierė ir poetė B. Marcinkevičiūtė gerai žinoma ne tik Lietuvos, bet pasauliniame teatro kontekste. Ją drąsiai galime vadinti lietuviškos monodramos lydere, ji nuolat dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, kur dažnai apdovanojama pagrindiniais prizais.
Vasario 22 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre garsi prancūzų aktorė Dominique Frot pristatys spektaklį pagal Algirdo Juliaus Greimo tekstus „Netikėtumas slepiasi“. Laukdama susitikimo su Vilniaus žiūrovais Dominique Frot rašė: „Mane sujaudino pasiūlymas pratęsti tai, ką atradau susipažinusi su Greimo nueitu keliu ir gestais. Ir galimybė tai padaryti Vilniuje. Vilnius – skambus žodis. Man sakė, kad jo aidas girdėti mieste!“
Apie tai Daiva Šabasevičienė kalbasi su pagrindiniais šios viešnagės iniciatoriais – literatūrologais, literatūros kritikais, žinomais semiotikais Kęstučiu Nastopka ir Sauliumi Žuku.
