Autorius: Aldona Eleonora Radvilaitė
Aldona Eleonora Radvilaitė
Garsų tėkmė – talentingose rankose
Nacionalinio Tulūzos orkestro ir pianitės Elizabeth Leonskajos koncertas
Koncerto programoje: Hectoro Berliozo Koncertinė uvertiūra „Korsaras“, op. 21 (1845), Roberto Schumanno Koncertas fortepijonui a-moll, op. 54 (1845), ir Modesto Musorgskio siuita „Parodos paveikslėliai“ (1874), pastarajai 1922 m. Maurice’as Ravelis sukūrė spalvingą, žėrinčią orkestrinę versiją, užsakytą žymaus rusų dirigento ir kontrabosininko virtuozo Sergejaus (Seržo) Kusevickio. Sunku spręsti, kas
Aldona Eleonora Radvilaitė
Nesuvaržyta muzikos tėkmė
Andriaus Žlabio rečitalis
Aldona Eleonora Radvilaitė
Gerbiant autorinį tekstą
Jevgenijaus Božanovo rečitalis
Jaunasis pianistas sėkmingai dalyvavo keliuose solidžiuose tarptautiniuose pianistų konkursuose, tarp jų – Van Cliburno Teksase, Karalienės Elžbietos Briuselyje. Australijos muzikos kritikas Michaelis Moranas, stebėjęs Van Cliburno konkursą, rašė:
Aldona Eleonora Radvilaitė
Ką reiškia pagroti Prokofjevo Antrąjį koncertą
Spalio 6 d. Euroradijo transliacija
Ryškus, išskirtinis atlikėjo talentas, didžiulė vidinė energija ir valia, jautrus muzikos prasmių pajautimas, rafinuotas skonis, sugebėjimas tobulai realizuoti sumanymus, klausytojus hipnotizuojanti įtaiga – tai atsidavusio muzikos menui rusų pianisto Jevgenijaus Starodubcevo bruožai. Daugelio tarptautinių konkursų laureatas intensyviai koncertuoja pasaulyje, skambina rečitalius ir su orkestrais. Pianistas gimė 1981 m., mokėsi Maskvos centrinėje muzikos mokykloje, o 1999 m. įstojo į Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos kompozicijos klasę. Nuo 2000 m. pradėjo mokytis skambinti forterpijonu prof. N. Trull klasėje, o nuo 2006 m. baigęs studijas dirba šios profesorės asistentu. J. Starodubcevas įrašė dvi XX a. ankstyvosios šiuolaikinės muzikos kompaktines plokšteles kompanijose „Anima records“ ir „Honens“.
Lietuvos klausytojų dėmesį pianistas patraukė...
Aldona Eleonora Radvilaitė
Įvairių nuotaikų muzika
Lukas Geniušas ir Klaipėdos kamerinis atlieka Hindemithą
Rugsėjo 20 d. vakare Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje skambėjo Paulio Hindemitho (1895–1963) kūriniai: fortepijoninis ciklas „Ludus Tonalis“ (1942), „Penkios pjesės“ styginių orkestrui, op. 44, ir „Keturi temperamentai“ fortepijonui ir styginių orkestrui. Atlikėjai – daugelio muzikos mėgėjų ir profesionalų mėgstamas pianistas Lukas Geniušas ir Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), kuriam dirigavo Martynas Staškus.
Pasak Luko Geniušo, „Ludus Tonalis“ – nepelnytai užmirštas, nepopuliarus, retai atliekamas ciklas, nors įdomus klausytis, idealus bei vienas iš dešimties geriausių XX a. kūrinių fortepijonui“. Atskiras fugas ir interliudus gana dažnai skambina LMTA studentai, tačiau parengti visą ciklą ryžtasi retas atlikėjas. Kai prieš daugelį metų Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, prof. J. Zako klasėje, studijuojantis gabus pianistas Aloyzas Končius išmoko atmintinai šį didelės apimties kūrinį, reikalaujantį puikios atminties, aukšto profesionalumo, nepriekaištingo polifoninio mąstymo, tai buvo sensacija, įvykis. Neseniai „Ludus Tonalis“, grodamas atmintinai, sumaniai ir rafinuotai traktavo brandus, sudėtingos muzikinės medžiagos nesibaiminantis pianistas, LMTA profesorius Sergejus Okruško, įrašęs jį ir į kompaktinę plokštelę.
