7md.lt
Kas kur kada 7md rekomenduoja Savaitės filmai 7md meno projektai Kultūra vaikams Skelbimai Paieška m-puslapiai
7md.lt

Autorius: Aldona Eleonora Radvilaitė

Aldona Eleonora Radvilaitė

Garsų tėkmė – talentingose rankose

Nacionalinio Tulūzos orkestro ir pianitės Elizabeth Leonskajos koncertas

Šventiškai nusiteikusi publika vasario 14 d. rinkosi į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą pasiklausyti puikios orkestrinės muzikos. Kaip gražiai išleistame ir turiningame lankstinuke rašė LNOBT generalinis direktorius Gintautas Kėvišas, „šalia jau griežusių mūsų teatre garsiausių pasaulio orkestrų – Niujorko filharmonijos, Sankt Peterburgo Marijos teatro, Pitsburgo (JAV) ir „Gewandhauso“ (Vokietija) – koncertų, Nacionalinio Tulūzos Kapitolijaus orkestro koncertas neabejotinai taps dar vienu išskirtiniu Lietuvos muzikos gyvenimo įvykiu. Talentingasis dirigentas Tuganas Sokhievas, fortepijono virtuozė Elizabeth Leonskaja, puikus orkestro muzikavimas – visa tai, neabejoju, sukurs ypatingą muzikos šventę“.
 

Koncerto programoje: Hectoro Berliozo Koncertinė uvertiūra „Korsaras“, op. 21 (1845), Roberto Schumanno Koncertas fortepijonui a-moll, op. 54 (1845), ir Modesto Musorgskio siuita „Parodos paveikslėliai“ (1874), pastarajai 1922 m. Maurice’as Ravelis sukūrė spalvingą, žėrinčią orkestrinę versiją, užsakytą žymaus rusų dirigento ir kontrabosininko virtuozo Sergejaus (Seržo) Kusevickio. Sunku spręsti, kas

Pianistė Elizabeth Leonskaja, dirigentas Tuganas Sokhievas.	M. Aleksos nuotr.
Pianistė Elizabeth Leonskaja, dirigentas Tuganas Sokhievas. M. Aleksos nuotr.
Nacionalinis Tulūzos Kapitolijaus orkestras	M. Aleksos nuotr.
Nacionalinis Tulūzos Kapitolijaus orkestras M. Aleksos nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Nesuvaržyta muzikos tėkmė

Andriaus Žlabio rečitalis

Gruodžio 9 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Koncertų salėje vykęs Andriaus Žlabio rečitalis pradžiugino ir sujaudino puikia muzika, nuoširdžiu, aukšto profesinio lygio atlikimu. Šio talentingo „grynuolio“ traktuotės klausytojų nepalieka abejingų, žavi natūralus pianisto kūrybingumas, įsigilinimas į atliekamų kūrinių turinį, emocionalumas, spalvingas fortepijono skambesys.
 
Pirmoje koncerto dalyje Andrius Žlabys sugretino du polifoninius kūrinius – savo mėgstamo J.S. Bacho Prancūzišką siuitą c-moll, Nr. 2 ir įdomios, talentingos totorių kompozitorės Sofijos Gubaidulinos, nuo 1991 m. gyvenančios ir dirbančios Vokietijoje, Čakoną. Skambindamas vis kitus J.S. Bacho opusus A. Žlabys kaskart stebina ne tik kūrybingu, gyvybingu reagavimu į muzikinę medžiagą bei meistrišku jos perteikimu, bet ir išradingu vientisos jos tėkmės detalizavimu, skirtingu traktavimu pakartojimuose (visos siuitos dalys buvo atliktos su pakartojimais). Jau pirmieji Prancūziškos siuitos garsai pakerėjo ypatingu skaidrumu ir grožiu. Laisva, nesuvaržyta muzikos srovė, išraiškingos lėtesnių dalių smulkmenos, kiek kitoks jų pateikimas kartojant. Veržlios dalys pulsavo ritmika, įsiaudrinimu. Jei pirmame variante pianistas išradingai ritminėm atramom akcentuodavo vingiuotos greitos muzikinės linijos viršūnėles, tarsi sukurdamas papildomą polifoninį balsą, tai kartodamas dalį skambindavo vientisa tėkme ir pan. Tai buvo jautraus menininko vaizduotėje gimstantys vis kiti įdomūs traktuotės variantai.

Andrius Žlabys. M. Aleksos nuotr.
Andrius Žlabys. M. Aleksos nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Gerbiant autorinį tekstą

Jevgenijaus Božanovo rečitalis

Lapkričio 22 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambino jau nuo pavasario „Naujosios muzikų kartos“ reklamuotas 2010 m. Tarptautinio F. Chopino konkurso Varšuvoje laureatas Jevgenijus Božanovas, kurio konkursinius pasirodymus lydėjo audringos stovinčios publikos ovacijos, o kai kurie kritikai ir melomanai skelbė, kad jis – vienas originaliausių atlikėjų per daugiau nei aštuonis dešimtmečius trunkančią konkurso istoriją. Viena solidaus amžiaus varšuvietė rašė: „Niekad nemaniau, kad būsiu tokios kokybės fortepijono grojimo liudytoja. Girdėjau koncertuojant Lipatti, Horowitzą, Michelangelį – Božanovas yra iš tos pačios planetos.“ Kito klausytojo nuomone, „Jis – tikras artistas, tuo išsiskiriantis iš kitų pianistų. Jis – dailininkas. Jo skambinime taip daug spalvų ir dinamikos. Meistras.“
 
Jevgenijus Božanovas gimė 1984 m. Bulgarijoje, fortepijonu pradėjo skambinti šešerių. Dvylikametis debiutavo savo gimtajame Rusės mieste Mozarto fortepijoniniu koncertu. 2001–2006 m. studijavo Eseno universitete Boriso Blocho Folkwango klasėje, tęsė studijas Roberto Schumanno aukštojoje mokykloje Diuseldorfe, Georgo Friedricho Schencko klasėje.
 

Jaunasis pianistas sėkmingai dalyvavo keliuose solidžiuose tarptautiniuose pianistų konkursuose, tarp jų – Van Cliburno Teksase, Karalienės Elžbietos Briuselyje. Australijos muzikos kritikas Michaelis Moranas, stebėjęs Van Cliburno konkursą, rašė:

Jevgenijus Božanovas. Emilijos Temirkulovaitės nuotr.
Jevgenijus Božanovas. Emilijos Temirkulovaitės nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Ką reiškia pagroti Prokofjevo Antrąjį koncertą

Spalio 6 d. Euroradijo transliacija

Ryškus, išskirtinis atlikėjo talentas, didžiulė vidinė energija ir valia, jautrus muzikos prasmių pajautimas, rafinuotas skonis, sugebėjimas tobulai realizuoti sumanymus, klausytojus hipnotizuojanti įtaiga – tai atsidavusio muzikos menui rusų pianisto Jevgenijaus Starodubcevo bruožai. Daugelio tarptautinių konkursų laureatas intensyviai koncertuoja pasaulyje, skambina rečitalius ir su orkestrais. Pianistas gimė 1981 m., mokėsi Maskvos centrinėje muzikos mokykloje, o 1999 m. įstojo į Maskvos valstybinės P. Čaikovskio konservatorijos kompozicijos klasę. Nuo 2000 m. pradėjo mokytis skambinti forterpijonu prof. N. Trull klasėje, o nuo 2006 m. baigęs studijas dirba šios profesorės asistentu. J. Starodubcevas įrašė dvi XX a. ankstyvosios šiuolaikinės muzikos kompaktines plokšteles kompanijose „Anima records“ ir „Honens“.

Lietuvos klausytojų dėmesį pianistas patraukė...

Jevgenijus Starodubcevas ir Robertas Šervenikas.    D. Matvejevo nuotr.
Jevgenijus Starodubcevas ir Robertas Šervenikas. D. Matvejevo nuotr.
Aldona Eleonora Radvilaitė

Įvairių nuotaikų muzika

Lukas Geniušas ir Klaipėdos kamerinis atlieka Hindemithą

Rugsėjo 20 d. vakare Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje skambėjo Paulio Hindemitho (1895–1963) kūriniai: fortepijoninis ciklas „Ludus Tonalis“ (1942), „Penkios pjesės“ styginių orkestrui, op. 44, ir „Keturi temperamentai“ fortepijonui ir styginių orkestrui. Atlikėjai – daugelio muzikos mėgėjų ir profesionalų mėgstamas pianistas Lukas Geniušas ir Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), kuriam dirigavo Martynas Staškus.


Pasak Luko Geniušo, „Ludus Tonalis“ – nepelnytai užmirštas, nepopuliarus, retai atliekamas ciklas, nors įdomus klausytis, idealus bei vienas iš dešimties geriausių XX a. kūrinių fortepijonui“. Atskiras fugas ir interliudus gana dažnai skambina LMTA studentai, tačiau parengti visą ciklą ryžtasi retas atlikėjas. Kai prieš daugelį metų Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, prof. J. Zako klasėje, studijuojantis gabus pianistas Aloyzas Končius išmoko atmintinai šį didelės apimties kūrinį, reikalaujantį puikios atminties, aukšto profesionalumo, nepriekaištingo polifoninio mąstymo, tai buvo sensacija, įvykis. Neseniai „Ludus Tonalis“, grodamas atmintinai, sumaniai ir rafinuotai traktavo brandus, sudėtingos muzikinės medžiagos nesibaiminantis pianistas, LMTA profesorius Sergejus Okruško, įrašęs jį ir į kompaktinę plokštelę.

Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotrauka
Lukas Geniušas. D. Matvejevo nuotrauka
  < PUSLAPIS IŠ 10  >> Archyvas