Nuo kovo mėn. Kauno menininkų namai pradeda tarptautinę parodų, performansų, kino peržiūrų ir edukacinių renginių programą „Sapnas pilvu į viršų (šuo ar žuvis?)“, kuri tęsis iki šių metų pabaigos. Projektas tyrinėja įvairiapusę liūdesio prigimtį ir aiškinasi, ką mums, kaip visuomenei reiškia laimės industrija ir, ar ji nėra tiesiog tam tikras liūdnos visuomenės atspindys? Ar tikrai mes privalome būti laimingais, kad gyventume pilnavertį gyvenimą?
Rugpjūčio 24 d. 19 val. kviečiame į menininko Aniceto Jonučio filmų peržiūrą. A. Jonutis pristatys skaitmenizuotas 8 mm juodai baltas 1972 – 1986 metais nufilmuotas kino juostas su žymiais Lietuvos dailininkais: Petru Repšiu, Vytautu Valiumi, Stasiu Ušinsku, Aloyzu Stasiulevičiumi, Vincu Kisarausku ir kt.
Rugpjūčio 11 dieną, ketvirtadienį, Kaune prasideda renginių ciklas skirtas geriau savo miestą norintiems pažinti kauniečiams ir miesto svečiams. Trijų dalių simpoziumo „Kritinė indukcija“ metu, profesionalūs miesto tyrėjai, operatoriai ir menininkai kvies renginio dalyvius kritiškai pažvelgti į juos supančias miesto erdves.
Visos gatvės turi savo istoriją. Ir įdomiausios istorijos yra tos, kuriose visuotinė istorija persipina su asmeniniais prisiminimais. V. Putvinskio gatvė Kaune – viena tų, kuriose prisiminimų turi skirtingos kartos, skirtingų pažiūrų, klasių ir net subkultūrų žmonės. V. Putvinskio gatvėje, kuri kažkada vadinosi Kalnų ir S. Nėries gatve, prisiminimų turi ir darbo klasės žmonės, kasdien kilę laiptais į tuometinę Radijo gamyklą, ir hipiai, sovietiniais laikais svajoję apie nepriklausomybę, ar senoji Kauno bohema suradusi vietą būtent Kauno menininkų namuose.
Lapkričio 19 d. 19 val. Kauno menininkų namuose (KMN) atidaroma paroda „Gyvi Namai“, skirta paminėti įstaigos 50-ies metų veiklos jubiliejų.
Gandai ir gyvi liudijimai mena po KMN vilos stogu vykusį audringą gyvenimą, kurio fragmentai liko išsibarstę to meto žiniasklaidoje, menininkų ir buvusių bendradarbių atmintyje. Parodoje skleisis pasakojimai tiesiogiai susiję su KMN erdvėmis ir jų praeities funkcijomis.
Lapkričio 16 d., 18 val. Kauno menininkų namai kviečia į virtualią diskusiją, apžvelgsiančią parodą, Europos publikai pristačiusią menininkes (-us), kūrusias (-us) už geležinės uždangos ir post-sovietinio bloko šalyse – „Gender check“. Diskusijoje dalyvaus tarptautinio pripažinimo sulaukusi parodos kuratorė Bojana Pejić (Serbija/Berlynas) bei kultūros kritikė, meno istorikė Katrin Kivimaa (Estija), parodos kontekste veikusi kaip tyrėja. Diskusiją moderuos menotyrininkė, menininkė ir rašytoja Laima Kreivytė (Lietuva), taip pat prisidėjusi prie parodos inicijavimo ir joje dalyvavusi kaip kuratorė.
Lapkričio 4 d. Kauno menininkų namuose (KMN) atidaroma menininkės Marijos Nemčenko paroda „LAK“. Parodoje menininkė pristato to paties pavadinimo meninį dokumentinį filmą bei jį lydinčius tekstus. „LAK“ – tai įžanginis KMN 50-ojo gimtadienio, kuriam paminėti bus skirtas visas lapkritis, renginys.
Kauno menininkų namai ir vėl atveria duris kviesdami į filmų peržiūrų programą „Mokumentai“, kuri vyks spalio mėnesio tris ketvirtadienius iš eilės. „Mokumentai“ – videomeno ir kino filmų, analizuojančių skirtingas realybes bei tų realybių konstravimą įvairiapusiškai naudojant archyvinę medžiagą, sklaidos projektas. Programoje numatytos iš viso keturios peržiūros, kurių metu susipažinsime su vengrų menininkų dueto „Mažoji Varšuva“ (Little Warsaw) kūryba ir išvysime Gintaro Makarevičiaus filmų retrospektyvą.
Balandžio 15 d. Kauno menininkų namai (KMN) tradiciškai kviečia kartu atšvęsti Tarptautinę kultūros dieną ir šia ypatinga proga džiaugtis kultūra, kurios svarba per metus, regis, dar labiau išaugo.
Tad griebkite savo kolegas, draugus ar šeimos narius ir subūrę komandą iš 3 žmonių šią dieną dalyvaukite virtualiame Kauno kultūros protmūšyje. Klausimai bus paruošti atsakingų kultūros lauko ekspertų, tad galėsite ne tik patikrinti savo žinias, bet ir sužinoti daug įdomybių.
Šįmet 50-ies metų veiklos jubiliejų švenčiantys Kauno menininkų namai (KMN) gimtadienį pasitiks atsinaujinę. Nuo kovo pradedami pastato fasado tvarkybos darbai, planuojami atlikti per ateinančius 8 mėnesius.
Į Europos paveldo ženklo sąrašą įtrauktas tarpukario pastatas, 1930 m. architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotas kaip Vatikano ambasada, jau pusšimtį metų neatsiejamas nuo KMN veiklos.