Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Lvivo nacionalinė Boriso Voznickio dailės galerija (Ukraina) pasirašė susitarimą, kuriuo remiantis abi išskirtinės paveldo institucijos plėtos abipusį kultūrinį bendradarbiavimą, kartu tyrinės turimus meno, istorijos ir archeologijos rinkinius, studijuos archyvinius duomenis, rengs bendrus mokslinių tyrimų projektus, tęs bendrų parodų rengimą bei įgyvendins specialistų mainų bei kvalifikacijos kėlimo programas.
Juvelyriškai nukalti valdovo šarvai, tapę Europos diplomatijos istorijos dalimi, – taip būtų galima trumpai apibūdinti į Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus iš Krokuvos Vavelio karališkosios pilies atvežtą šedevrą – Lenkijos ir Lietuvos kronprinco Žygimanto Augusto (1520–1572) vaikiškus šarvus. Prieš 500 metų sukurti kaip dviejų valdovų atžalų tuoktuvių dovana ir šiandien vertinami aštuonženkle suma, vaikiški Žygimanto Augusto šarvai yra unikali istorinė Lenkijos ir Lietuvos paveldo relikvija, kurios intriguojanti istorija tęsiasi iki pat šių dienų.
2022 m. kovo 31 d. 18 val. Valdovų rūmuose fotomenininkas, knygų autorius, leidėjas Raimondas Paknys pristatys albumą, kuriame užfiksuoti buvusių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos žemių nykstantys paveldo pastatai, menantys svarbiausius istorijos įvykius, siejami su žymiausiomis Lietuvos giminėmis ar Europos meno kūrėjais. Įspūdingo leidinio pristatyme dalyvaus autorius Raimondas Paknys, publicistas, intelektualas prof. Tomas Venclova, istorikas prof. Rimvydas Petrauskas, fotografas Arūnas Baltėnas, kultūros istorikė dr. Dalia Vasiliūnienė, jį moderuos žurnalistė Jolanta Kryževičienė.
Valdovų rūmų muziejus šį savaitgalį, nemokamo muziejų lankymo sekmadienį, kviečia iš arti pamatyti, kaip atrodo kompanijos „Netflix“ kuriamo filmo apie Anglijos karalienę Aną Boleną (Anne Boleyn, apie 1501/1507–1536) scenografija.
Vilnius pastaraisiais metais iškyla kaip svarbus Europos ir pasaulio diplomatijos centras. Atsigręžus į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lenkijos Karalystės ir viso regiono istoriją, galima įžvelgti istorines paraleles, nulėmusias mūsų tapatybę ir regione vykstančius procesus. Paskaitų ciklu „Varšuvos–Vilniaus kolokviumai“ Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centras ir Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvoje siekia įtvirtinti garbingą dialogo tradiciją tarp įvairių visuomeninio gyvenimo sričių: politikos, mokslo, kultūros, verslo ir kt. atstovų.
Valdovų rūmų muziejaus nuolatinę ekspoziciją papildė įspūdingas ir vertingas eksponatas – restauruota šlaito įtvirtinimų konstrukcija. XIII a. pabaigoje Vilniuje, į pietvakarius nuo Pilies kalno buvo aukštuma, tvirto grunto kalva, ant kurios buvo pradėta statyti Ankstyvoji mūrinė pilis. Šiandien jos vietoje yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, o prieš 700 metų stovėjo pirmoji, ankstyviausia ir tuo metu vienintelė mūrinė Lietuvos pilis. Jos gynybines sienas juosė griova, kurios šlaitai buvo maždaug 4 metrų aukščio. Kad nesusiformuotų nuošliaužos, jau XIV a. pradėta juos tvirtinti neįprasta medžio rąstų konstrukcija.
Valdovų rūmų muziejaus rinkiniai pasipildė nauju eksponatu – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) laišku žmonai Kotrynai Habsburgaitei (1533–1572), rašytu 1566 m. balandžio 21 d. Liubline. Jo atsiradimo istorija apgaubta mįslėmis. XVI a. valdovo, paskutiniojo Jogailaičio Lenkijos ir Lietuvos sostuose laišką vienas Austrijos Graco miesto antikvarų rado dėžėje kartu su istoriniais karybos daiktais. Antikvariato darbuotojai nusprendė, kad šis dokumentas galėtų būti įdomus Lietuvos ar Lenkijos kolekcininkams, bibliotekoms bei muziejams, ir paskelbė parduodą netikėtai atrastą Žygimanto Augusto laišką aukcione.
2021 m. spalio 20–21 d. Valdovų rūmų muziejaus renginių salėje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Tėvynės laisvės aušra – 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Genezė. Turinys. Reikšmė“.
Minint 230-ąsias 1791 m. gegužės 3-iosios konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (Tarpusavio įžado) priėmimo metines, Valdovų rūmų muziejuje rengiama turininga tarptautinė paroda. Joje bus pristatomi XVIII a. antros pusės Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai, parodyta, kaip gimė „švelniosios revoliucijos“ epocha, kas buvo pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai Lietuvoje, kaip keitėsi tautos, Tėvynės samprata.