Autorius: Galerija Vartai
Galerija Vartai
Pokalbis apie šiuolaikinio meno kolekcionavimą: dėmesys konceptualiam ir minimalistiniam menui
Spalio 29 d. 16:30 val. galerija „Vartai“ kviečia į viešbutį „Pacai", kuriame vyks edukacinis pokalbis apie šiuolaikinio meno kolekcionavimą. Pokalbyje, kurio dėmesio centre atsidurs konceptualus ir minimalistinis menas, dalyvaus žinomi kuratoriai ir rašytojai Julian Heynen (Vokietija) bei Daniel Marzona (Vokietija).
Julian Heynen yra kuratorius ir rašytojas, besispecializuojantis šiuolaikinio meno srityje. Jis yra rašęs ir dirbęs su tokiais menininkais kaip Bruce Nauman, Thomas Schütte, Katharina Fritsch, Lawrence Weiner, Franz West, Andreas Gursky, Gregor Schneider, Gerhard Richter ir daugeliu kitų. Jis ilgametis Krefeldo meno muziejaus parodų direktorius (1981–2000), iki 2016 m. Diuseldorfo K21 NRW muziejaus meno direktorius. 2003 m. ir 2005 m. J. Heynen buvo Vokietijos paviljono komisaras Venecijos bienalėje, 2008 m. vienas iš Šanchajaus bienalės kuratorių, o 2017 m. kuravo Gruzijos paviljoną Venecijos bienalėje.
Daniel Marzona yra kuratorius, rašytojas ir galerininkas. Nuo 2001 iki 2004 m. dirbo Niujorko PS1/ Modernaus meno muziejaus kuratoriumi. D. Marzona taip pat yra leidyklos „Navado press” Trieste bendraturtis ir įkūrėjas. Ši leidykla publikuoja menininkų knygas ir leidinius apie šiuolaikinį meną bei architektūrą. Kaip autorius ir redaktorius, D. Marzona parengė daugybę publikacijų ir knygų apie šiuolaikinį meną, o jo paruoštus leidinius „Minimal Art” ir „Conceptual Art” išleido garsi meno, architektūros ir dizaino leidykla „Taschen”. Nuo 2007 m. D. Marzona vadovavo Konrad Fischer galerijos šakai Berlyne, o 2014 m. rugsėjį surengęs Bernd Lohaus (1940–2010) parodą atidarė savo galeriją Friedrichstraße 17, Berlyne. „Daniel Marzona“ galerija atstovauja 15 garsių tarptautinių menininkų, tokių kaip Vajiko Chachkhiani, Matthew Buckingham, Nina Canell, Sofia Hultén, Bernd Lohaus ir kt. Galerija dalyvauja Viennacontemporary, ArtBerlin, arteBA, Art Cologne, Paris Internationale ir kitose šiuolaikinio meno mugėse bei tarptautiniuose projektuose.
Dalyvavimas šioje diskusijoje yra laisvas ir nemokamas. Pokalbis vyks anglų kalba. Po diskusijos visi kviečiami į galeriją „Vartai“, kur vyks Daniel Marzona kuruojamos grupinės menininkų parodos „Keturi kambariai su vaizdu“ atidarymas.
Daugiau informacijos apie parodą:
http://www.galerijavartai.lt/lt/index.php?menu=parodos&itemid=169
Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai
Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai
Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Hotel Pacai, Clear Channel
Galerijos rėmėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“
Informacinis rėmėjas
LRT
Už bendradarbiavimą dėkojame „Daniel Marzona“ galerijai.
Galerija Vartai
Paroda „Keturi kambariai su vaizdu“
2018 m. spalio 29 – lapkričio 30 d.
Menininkai: Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas. Kuratorius Daniel Marzona
„Keturi kambariai su vaizdu“ yra iš keturių personalinių ekspozicijų sudaryta grupinė paroda. Parodos dalyviai – menininkai Aronas Mehzionas, Anastasija Sosunova ir Andrea Zucchini, Neringa Vasiliauskaitė, Johannesas Waldas – buvo pakviesti eksponuoti savo kūrinius vienoje iš keturių galerijos salių. Kiekvienam jų buvo leista savo nuožiūra kuruoti ekspozicinę erdvę, tad parodos visuma pristato keturis intymius ir nepriklausomus požiūrius į galimas skulptūros formas.
Kertinis Arono Mehziono kūrybos elementas yra pusiau permatomų veidrodžių naudojimas. Patalpinti tarp dviejų simetriškai pastatytų identiškų figūrų šie veidrodžiai sukuria savo paviršiuje tobulą veidrodinio atspindžio ir pro veidrodį regimo priešais esančio tos pačios formos objekto persiklojimą arba tarpusavio skvarbą. Taigi veidrodžio paviršius leidžia matyti tiek atspindį, tiek prasiskverbiantį tikro daikto vaizdą. Sąveikaudami su skulptūromis tokie veidrodžiai paverčia, pavyzdžiui, ranką kartu ir dešine, ir kairia. Arono Mehziono kūriniai leidžia mums žvilgtelėti į keturių matmenų pasaulį, į kurį negalime įžengti, bet kuris visgi egzistuoja fizikos ir matematikos teorijos atveriamose galimybės erdvėse.
Anastasijos Sosunovos ir Andrea Zucchini instaliacija „Antra oda“, kurią įkvėpė post-industriniai peizažai ir dažnai varginanti gyvenimo nenatūralioje aplinkoje patirtis, nurodo į hibridinį metropolio materialumą, kaip šiuolaikinės tapatybės metaforą – pagamintą save. Pasitelkus dirbtinės galūnės konotacijas, ši instaliacija kviečia plačiau apsvarstyti, kas buvo prarasta ir laimėta šiandienos vėlyvojo kapitalizmo modelio pasekmėmis žmogaus kūnui. Menininkų kolaboracija veikia kaip estetinio ir antropologinio tyrimo metodas, globali prieiga prie asmeninių istorijų apie šeimą, namus, persikėlimą į kitą vietą ir nepritapimą.
Neringa Vasiliauskaitė savo kūriniuose ir instaliacijose ypatingą svarbą teikia objektų paviršiams, žaisdama su mūsų pažįstamų dalykų matymu per įvairius modifikacijos būdus. Buvusi Nicole Wermers studentė, Neringa renkasi kūrinių medžiagas atsižvelgdama į jų gebėjimą perteikti daugialypes reikšmes ir neretai dviprasmiškus pasakojimus, kurie kalba apie asmeniškus ir kartu politiškus reiškinius. Jos darbai atrodo pažįstami ir kartu atkeliavę iš kito pasaulio, tradiciški ir kartu technologiškai pažangūs, sukeldami daugybės skirtingų žmogiškųjų būvių apmąstymus.
Johannesas Waldas apmąsto pamatinius skulptūros elementus, tyrinėdamas judesio, emocijos, laiko, fiziškumo ir savivokos išraiškos būdus. Nors autorius naudoja menininkų šimtmečius naudotas tradicines metodikas ir technikas, jo kūriniai peržengia klasikinės skulptūros sampratos ribas. Atskiros eksponuojamų darbų dalys palieka erdvės keleriopoms interpretacijoms, leisdamos paties žiūrovo suvokimui užbaigti kūrinį.
Danielis Marzona
Mecenatas
Živilė ir Jonas Garbaravičiai
Globėjas
Renata ir Rolandas Valiūnai
Parodos rėmėjai
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Hotel Pacai, Clear Channel
Galerijos rėmėjai
Vilniaus miesto savivaldybė, VšĮ „Meno fondas“, Vilma Dagilienė, Romas Kinka, „Lietuvos rytas“, „Ekskomisarų biuras“
Informacinis rėmėjas
LRT
Už bendradarbiavimą dėkojame „Daniel Marzona“ galerijai.
Galerija Vartai
Galerija „Vartai“ meno mugėje Kopenhagoje pristatys istorijos prisodrintą ekspoziciją
Rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 2 d., galerija „Vartai“ antrąjį kartą dalyvauja „Code Art“ šiuolaikinio meno mugėje Kopenhagoje, kurioje pristatys kuratorinę ekspoziciją, sudarytą iš Lietuvos menininkų Mindaugo Lukošaičio, Vytauto Viržbicko ir Latvijos menininko Janis Avotinš kūrinių. Praėjusiais metais šioje mugėje dalyvavo 75 galerijos, įskaitant prestižinėmis laikomas Perrotin, König, Neu, Nagel Draxler ir kitas galerijas. „Vartai“ šioje mugėje pristatė vienų aktyviausių ir žinomiausių Lietuvos menininkų Svajonės ir Pauliaus Stanikų kūrybą ir buvo vienintelė Pabaltijo valstybių galerija dalyvavusi šioje mugėje.
Ruošdami stendo ekspoziciją šių metų mugei galerija „Vartai“ reaguoja ne tik į šiuolaikinio meno lauko tendencijas, bet bando aktualizuoti ir Baltijos valstybėms svarbius kultūrinius ir istorinius įvykius. Visi trys pristatomi menininkai savo kūryboje remiasi politiniais, istoriniais ar mitologiniais naratyvais, juos perkonstruoja, reintepretuoja ir šitaip sukuria naujus, praėjusio laiko prisodrintus kūrinius. Galerijos pristatomoje ekspozicijoje bus apjungtos trys medijos - piešinys, skulptūra ir tapyba, kurios „Code Art“ mugėje padės išskleisti individualų menininkų meistriškumą ir, žinoma, dar kartą įdomiai ir aktualiai atkreipti dėmesį į Lietuvos istorinius ir kultūrinius sluoksnius.
Galerija pristatys skulptoriaus Vytauto Viržbicko kūrinį „Skamba lyg okupacija (2015 m.). Tai keturios kontrabosinės birbynės priveržtos plačiu juodu diržu su sagtimi, išdėstytos tarsi vieno ženklo skaičiavimo sistema. Šiai dienai kontrabosinės birbynės yra nykstantis instrumentas: nebegaminamas ir beveik nebenaudojamas. Šis ženklas dažniausiai žymi einamąjį rezultatą sporte ir žaidimuose. Tokia skaičiavimo sistema idealiai tinka praėjusių dienų skaičiavimui, todėl yra paplitusi tarp kalėjimuose arba nelaisvėje kalinčių žmonių. Taip jie skaičiuoja įkalintas dienas.
„Naudoju deformuotas kontrabosines birbynes ir jomis ant sienos išdėstytą ženklą, primindamas okupacijos varžomus gyvenimus praeityje Lietuvoje. Jos tarsi įkūnija Lietuvos okupacijos laiką ir tobulai tinka šių dienų scenarijui Rusijos terorizuojamai Ukrainai ir okupuotam Krymui. Kas nutiktų Krymui, jei jam pavyktų išsilaisvinti? Kokia Lietuva dabar, praėjus šitiek nepriklausomybės metų? Kokia būtų laisvė, jei ji būtų TIKRA laisvė?“, - klausia skulptorius V. Viržbickas.
Tuo tarpu istorinį kontekstą papildys ir praplės Mindaugo Lukošaičio kūriniai iš ciklo „Talvisota“ („Žiemos karas“). Tai dviejų šimtų grafitu ant popieriaus atiliktų piešinių serija, rekonstruojanti 105 dienas trukusį Suomijos tautos pasipriešinimą Sovietų Sąjungos invazijai. Anot menotyrininko V. Kinčinaičio, tai itin jautri tema Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms. „Suomiams pavyko atsilaikyti prieš keliolika kartų galingesnį priešą. Jie padarė tai, kam nesiryžome mes, jie liko laisvi, mes – su vergo žyme. Šiame kūriniu cikle M. Lukošaitis sukonstruoja labai konkretų ir paveikų naratyvą, tarsi veiksmo filme jis lakoniškai fiksuoja grumtynių, mūšių ir mirties scenas. O visame cikle dominuojanti balta popieriaus spalva pasakoja apie ekstremalias kovos sąlygas didžiuliame šaltyje ir sniego pusnyse, bet tuo pat metu ši baltuma tiesiog neleidžia negalvoti apie mirties atnešamą tuštumą ir tylą, su kuria dažniausiai susiduriama mūšiams pasibaigus.
Galiausiai, J. Avotinš prie šios ekspozicijos prisideda tapybos darbais. Menininkas beveik visuomet savo kūrinių siužetus konstruoja remdamasis istorine medžiaga. Jis tyrinėja senas nuotraukas, laikraščius, plakatus ir kitokią, dažniausiai sovietmetį menančią medžiagą. Neretai tai ir politizuoti, ideologiškai angažuoti vaizdai, kuriuos jis tarsi dar kartą paslepia po sniegu, išvalo nuo ideologinių ir istorinių kontekstų, ant drobės palieka jau tik vienišas, belaikes, šmėkliškas figūras. Jos nebepasakoja istorijų, bet veikiau perduoda tam tikrą jausmą, energiją, kuomet supranti, jog tai istorija, bet nežinai kokia, ir nežinai, ar nori tai sužinoti.
Galerija „Vartai“ kviečia visus viešinčius ir gyvenančius Kopenhagoje aplankyti „Code Art“ mugę rugpjūčio 30 – rugsėjo 2 d. Galerijos stendas numeris – 029.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba.
